- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- 2A-2654-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41949-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB „Balt Led“
- Ieškovas
- A. N.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Promostas“
- Kategorijos
- 43.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Henricho Jaglinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Balt Led“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5413-779/2014 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui UAB „Balt Led“ dėl turto tvarkymo (saugojimo) ir su tuo susijusių išlaidų atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Promostas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. N. pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Balt Led“ 19.323,36 Lt turto tvarkymo (saugojimo) ir su tuo susijusių išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą atlaisvinti patalpas, kuriose saugomas atsakovo turtas. Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teise valdo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurios 2011-02-01 nuomos sutartimi Nr. 01 buvo išnuomotos atsakovui. Atsakovas 2011-06-20 įspėjo ieškovą apie nuomos sutarties nutraukimą, 2011-08-01 grąžino patalpas ieškovui, tačiau paliko patalpose dalį savo turto ir iki šiol jo nepasiima. Atsakovas teigė, kad šis turtas priklauso ne jam, o trečiajam asmeniui UAB „Promostas“, tačiau teismas, išnagrinėjęs atsakovo ir trečiojo asmens ginčą, konstatavo, kad nurodytas turtas yra atsakovo. Ieškovas ne vieną kartą kreipėsi į atsakovą, kad jis pasiimtų savo turtą ir atlaisvintų patalpas, tačiau atsakovas to nepadarė. Ieškovas surado kitą patalpų nuomininką, todėl buvo priverstas patalpose atsakovo paliktą turtą perkelti į kitas patalpas, kur iki šiol jį saugoja ir juo rūpinasi. Atsakovas turto nepasiima, jo saugojimo ir su tuo susijusių išlaidų neatlygina, nepareiškia savo pozicijos dėl tolesnio turto tvarkymo (b.l. 1-3).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Balt Led“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo minimą turtą patalpose paliko trečiasis asmuo, kuris anksčiau šias patalpas nuomojosi iš ieškovo. Atsakovas turtu naudojosi tik patalpų nuomos laikotarpiu ir nebuvo jo išpirkęs iš trečiojo asmens, be to, dalis turto priklauso ieškovui, o ne atsakovui. Ieškovas didžiąja dalimi prisiėmė tvarkyti būtent jam priklausantį turtą, tuo tarpu atsakovo turtą tvarkė be jo pavedimo, siekdamas asmeninės naudos – atlaisvinti patalpas nuo savo turto naujajam nuomininkui. Be to, ieškovas turtą tvarkė nerūpestingai ir neracionaliai, nurodytos išlaidos yra nepagrįstos ir neproporcingai didelės. Ieškovas reikalauja ne tik tariamai faktiškai patirtų išlaidų, susijusių su turto tvarkymu, bet ir negautų pajamų ir pelno. Ieškovas delsė kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo, siekdamas nesąžiningai prisiteisti didesnę tariamai patirtų turto tvarkymo išlaidų sumą (b.l. 88-91).
Trečiasis asmuo UAB „Promostas“ atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose esantis turtas priklauso atsakovui, tą konstatavo teismas, todėl ieškovo pareikšti reikalavimai, susiję su jo patirtomis išlaidomis prižiūrint ir tvarkant atsakovui priklausantį turtą, patirtais nepatogumais, negautomis pajamomis ir kitais dėl nurodytų aplinkybių patirtais nuostoliais, yra pagrįsti ir turėtų būti tenkinami (b.l. 98-99).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui A. N. iš atsakovo UAB „Balt Led“ 11.076,83 Lt su turto tvarkymu (saugojimu) susijusių išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-12-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2.049,19 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įpareigojo atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiimti visus jam priklausančius kilnojamuosius daiktus (išvardintus ieškovo sudarytame 2011-08-03 sąraše), kurie saugomi dviejose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), suderinus su ieškovu konkrečią daiktų iškraustymo datą ir laiką. Priteisė iš atsakovo 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Promostas“ (b.l. 126-131). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad visus ieškovo 2011-08-03 sudarytame sąraše išvardintus daiktus iš trečiojo asmens įsigijo atsakovas ir jis yra šių daiktų savininkas. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas pasiimti šį turtą iš jam priklausančių patalpų, tačiau atsakovas dėl patalpų atlaisvinimo pasiūlė kreiptis į trečiąjį asmenį, nurodydamas, kad jis yra turto savininkas. Trečiasis asmuo taip pat nepripažino savo nuosavybės teisės į patalpose paliktą turtą. Paaiškėjus, kad dėl patalpose palikto turto tarp atsakovo ir trečiojo asmens vyksta teisminis ginčas, ieškovas tuo metu neturėjo galimybės sužinoti turto savininko valios dėl atliekamų veiksmų, susijusių su turto tvarkymu (saugojimu). Ieškovas neturėjo teisinės pareigos tvarkyti ir saugoti šio turto, kadangi jis nėra jo savininkas, tačiau ieškovas buvo priverstas tą daryti. Ieškovas negalėjo turto perleisti kitiems asmenims ar jį tiesiog išmesti. Ieškovas pagrįstai ėmėsi saugoti turtą iki atsakovo ir trečiojo asmens ginčo išsprendimo, jog galėtų grąžinti turtą tam asmeniui, kuriam bus pripažįstama teisė į jį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti jo patirtas atsakovo turto tvarkymo (saugojimo) išlaidas. Tačiau tuo pačiu teismas pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 5.825,82 Lt negauto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2011-09-12 iki 2011-10-25. Tarp šalių kilus ginčui dėl turto atsiėmimo, ieškovas dar iki 2011-09-12 galėjo savo lėšomis išmontuoti ir sandėliuoti patalpose paliktą ir jam nepriklausantį turtą, ką vėliau ir padarė. Dėl to, kad patalpos nebuvo išnuomotos nuo 2011-09-12, yra ir paties ieškovo kaltė, todėl priteisti iš atsakovo negautas pajamas iš nuomos kaip nuostolių atlyginimą nėra pagrindo. Dėl tos pačios priežasties teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 436,00 Lt sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio ir 434,71 Lt sumokėtų patalpų eksploatavimo mokesčių. Teismo vertinimu, šiuo atveju būtinos ir pagrįstos yra ieškovo turėtos išlaidos, susijusios su patalpose palikto turto išmontavimu, supakavimu, pervežimu, saugojimu ir sandėliavimu. Šias išlaidas patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai byloje. Atsakovas nurodė, kad ieškovo reikalaujamos priteisti išlaidos yra neracionalios ir neproporcingai didelės, tačiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokius teiginius, teismui nepateikė. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovas ilgai delsė kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo, tokiu būdu siekdamas nesąžiningai praturtėti, kadangi byloje nustatyta, jog ieškovas ne kartą raštu kreipėsi į atsakovą su reikalavimu pasiimti jam priklausantį turtą ir atlyginti jo saugojimo išlaidas. Vilniaus apygardos teismui 2013-02-11 priėmus nutartį, kuria buvo galutinai išspręstas tarp atsakovo ir trečiojo asmens kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į ieškovo patalpose paliktą turtą, atsakovas pats turto iš ieškovo neatsiėmė, todėl ieškovas ir toliau patyrė jo saugojimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovui iš atsakovo turi būti priteista 7.800,00 Lt už turto sandėliavimo patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2011-10-28 iki 2013-11-20, 2.365,31 Lt už modulinių pertvarų išmontavimą ir įpakavimą bei 111,52 Lt už įpakavimo medžiagas, 800,00 Lt už turto pervežimą – iš viso 11.076,83 Lt išlaidų. Nustačius, kad ieškovo lėšomis saugomi kilnojamieji daiktai, kurie po nuomos sutarties nutraukimo buvo palikti patalpose, nuosavybės teise priklauso atsakovui, yra pagrindas įpareigoti atsakovą atlaisvinti patalpas, kuriose saugomas atsakovo turtas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Balt Led“ teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad iki jam išsinuomojant ieškovo patalpas, jas pagal nuomos sutartį su ieškovu valdė trečiasis asmuo. Tuo metu patalpose buvo patalpinti ir sumontuoti trečiajam asmeniui priklausantys daiktai. Pasibaigus nuomos santykiams tarp trečiojo asmens ir ieškovo, šie daiktai liko. Pirkimo – pardavimo sutartimi trečiasis asmuo perleido atsakovui teisę naudotis šiais daiktais. Buvo susitarta, kad patalpų nuoma ir daiktų pirkimas – pardavimas yra tarpusavyje susiję santykiai, t.y. tol, kol atsakovas nuomojasi patalpas, tol jis naudojasi jose esančiais daiktais. Remiantis tuo, atsakovui nutraukus nuomos sutartį, jis pranešė trečiajam asmeniui ir apie pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimą, nes pasibaigus nuomos santykiams, pasibaigė ir pagrindas naudotis patalpose esančiais daiktais. Nepaisant nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2013-02-11 nutartimi, kuria pirkimo – pardavimo sutartis tarp atsakovo ir trečiojo asmens kvalifikuota pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartimi, ir konstatavo, jog šio ginčo dalyku esantys daiktai nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovas atsiliepimu išreiškė savo abejonę Vilniaus apygardos teismo 2013-02-11 nutarties pagrįstumu. Taip pat nurodė, jog nuomos sutarties priedu Nr. 3, kuriuo buvo suderinti patalpų einamojo remonto darbai, jis su ieškovu susitarė, jog lengvos pertvarinės konstrukcijos, vertikalios žaliuzės, sieninės spintos su slankiojančiomis durimis iki lubų, virtuvės baldai: pakabinama ir pastatoma spintelė, valgomasis stalas su 4 vnt. kėdėmis ir kt., užskaitomi kaip nekilnojamas turtas ir tampa ieškovo nuosavybe. Tačiau pirmosios instancijos teismas išimtinai rėmėsi teismo posėdžio metu ieškovo išdėstyta pozicija, jog atsakovas jokių patalpų įrengimo pakeitimų neatliko, kad nėra pagrindo nurodytų daiktų pripažinti ieškovo nuosavybe. Atsakovas nurodo, kad einamojo remonto darbai, kurie nurodyti nuomos sutarties priede Nr. 3, buvo jo atlikti. Šį faktą patvirtina ir ieškovo sudarytas bei teismui pateiktas pasibaigus nuomai patalpose palikto turto sąrašas. Šiame sąraše yra nurodytas turtas (daiktai), kuris yra nurodytas ir einamojo remonto darbų suderinimo akte (nuomos sutarties priede Nr. 3). Ieškovo su nauju nuomininku UAB „Eurovaistinė“ sudarytame Patalpų apžiūros ir jų nuomos ketinimų protokole yra numatyta, jog ieškovas savo lėšomis patalpas atlaisvins nuo visų baldų ir nenešančių pertvarinių konstrukcijų palikdamas tris tuščias patalpų erdves, išskyrus virtuvėlės stiklinę pertvarą. Šios pertvaros ieškovas nuosavybės neginčija, nors ji buvo įrengta atsakovo einamojo remonto darbų suderinimo akto pagrindu. Taigi ieškovas daiktą, kuris jam toliau teiktų ekonominę naudą jau pripažįsta savo nuosavybe, o kitų daiktų, kurie jam ekonominės naudos neteiktų ir kurie taip pat buvo įrengti nurodyto akto pagrindu, nuosavybę ginčija. Remdamasis tuo, atsakovas teigia, jog ieškovas patalpose prisiimtų daiktų tvarkymą (saugojimą) prisiėmė veikdamas ne atsakovo, o išimtinai savo interesų patenkinimo ir būsimos naudos gavimo atžvilgiu. Atsakovo teigimu, teismas klaidingai konstatavo, kad jam 2012-12-14 raštu informavus ieškovą, jog dėl vykstančio teisminio ginčo su trečiuoju asmeniu nėra aišku, kam faktiškai priklauso patalpose palikti daiktai, todėl atsakovas laiko, jog neturi teisės į ieškovo nurodytą turtą ir negali pateikti jokių nurodymų dėl tolimesnio jo (turto) likimo, laikytina, kad ieškovas neveikė prieš atsakovo valią. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jo 2012-12-14 raštu išreikšta pozicija negali būti prilyginama pritarimui dėl jo reikalų tvarkymo, netgi priešingai – atsakovas dėl rašte nurodytų aplinkybių egzistavimo atsiribojo nuo bet kokios tiesioginės pritarimo ar nepritarimo valios išreiškimo. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas raštu pranešęs atsakovui, jog tvarko jo reikalus, t. y. tvarko (saugo) patalpose paliktus daiktus, ir negavęs iš atsakovo jokio objektyvia forma aiškiai ir tiesiogiai išreikšto pritarimo, veikė prieš atsakovo valią, todėl neturi teisės į tokio tvarkymo (saugojimo) metu patirtų išlaidų atlyginimą. Atsakovas taip pat nurodo, kad jo įgaliotas atstovas teismui 2014-04-14 pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kuriuo, pateikdamas lėktuvo bilietų rezervacijos kopijas, nurodė, jog negalės dalyvauti 2014-04-16 teismo posėdyje, nes nuo 2014-04-15 iki 2014-04-19 bus išvykęs iš Lietuvos. Teismas netenkino šio prašymo ir bylą išnagrinėjo nei atsakovui, nei jo įgaliotam atstovui nedalyvaujant. Tokiu būdu nebuvo įgyvendinta atsakovo teisė į gynybą bei neužtikrintos procesinės teisės, t.y. atsakovas neturėjo galimybės pateikti savo argumentų ieškovo teismo posėdžio metu išdėstytiems teiginiams, kurių jis nebuvo nurodęs ieškinyje ir kurių pagrindu teismas vertino tarp atsakovo ir ieškovo kilusio ginčo faktines aplinkybes (b.l. 139-141).
Ieškovas A. N. teismo prašo atsakovo UAB „Balt Led“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011-02-01 sudarė su atsakovu negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Sudarius šią sutartį tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašytas patalpų perdavimo – priėmimo aktas, kuriame nurodytas perduodamas turtas ir patalpų įrengimo būklė. Patalpų nuomos santykiai tarp ieškovo ir atsakovo tęsėsi 6 mėnesius. Pasibaigus nuomai atsakovas grąžino ieškovui patalpas ir naudotą nuomos laikotarpiu ieškovo turtą, surašydami apie tai 2011-08-01 aktą. Nutraukęs nuomos santykius atsakovas paliko patalpose baldus, biuro inventorių, mobilias pertvaras, kurias nuomos pradžioje 2011-02-01 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš trečiojo asmens. Šios sutarties dieną trečiasis asmuo perdavė atsakovui sutarties prieduose nurodytą turtą, dėl kurio administravimo ir su tuo susijusių ieškovo patirtų išlaidų atlyginimo ir vyksta ginčas. Kadangi pasibaigus nuomos santykiams tarp ieškovo ir atsakovo iš trečiojo asmens įsigyto turto atsakovas nepasiėmė, ieškovas kreipėsi tiek į atsakovą, tiek į trečiąjį asmenį dėl patalpų atlaisvinimo, tačiau nei vienas iš jų to nepadarė ginčydami savo nuosavybę į turtą. Tik išsprendus atsakovo ir trečiojo asmens ginčą teisme paaiškėjo, kad palikto patalpose turto savininkas atsakovas. Ieškovas, siekdamas išvengti didesnių nuostolių (patalpas naudoja nuomai ir iš nuomos pajamoms gauti), buvo priverstas atsakovo patalpose paliktą turtą išvežti saugoti į kitas patalpas. Palikto patalpose turto saugojimo būtinumą sąlygojo tai, kad ieškovas neturėjo teisės disponuoti svetimu turtu, jo sunaikinti, išmesti ar perduoti kitiems asmenims. Nesaugomas turtas galėjo būti sugadintas ar neteisėtai pasisavintas trečiųjų asmenų. Ilgalaikis susirašinėjimas tarp ginčo šalių patvirtina, kad atsakovas nepareiškė nesutikimo tvarkyti pas ieškovą esantį turtą, bet atvirkščiai, tai toleravo ir nepaneigė, kad turtas tvarkomas teisingai ir atitinkant protingumo principą. Todėl atsakovas turi prievolę atlyginti ieškovo, tvarkiusio jo reikalus, išlaidas ir nuostolius. Atsakovo nurodomi santykiai, kilę daiktų pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir trečiojo asmens, pagrindu, nėra ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje. Be to, jie buvo nagrinėjami teisme ir dėl jų yra priimtas įsiteisėjęs procesinis sprendimas. Atsakovo nuoroda į patalpų nuomos sutarties priedą Nr. 3 nebuvo realizuota, t. y. nei pasibaigus nuomos santykiams, nei anksčiau jokie daiktai (pagerinimai) nebuvo ieškovui perduoti (2011-08-01 grąžinimo – priėmimo aktas). Atsakovo nurodomas turtas ir tariamai atlikti patalpų pagerinimo darbai nebuvo ieškovui perduoti, atvirkščiai, atsakovas jų nuosavybę ginčijo, todėl ir negalėjo jų perduoti ieškovui, nes laikė, kad šis turtas yra trečiojo asmens nuosavybė. Atsakovo nuoroda į stiklinę virtuvėlės pertvarą, teigiant, kad ji įrengta atsakovo, neatitinka faktinių aplinkybių. Patalpų nuomos sutarties priede (patalpų plane) pažymėta, kad patalpos nuomos pradžioje atsakovui perduodamos su esama virtuvėlės pertvara. Atsakovas nenurodė ieškovui ar kitam asmeniui, kaip reikia tvarkyti jo turtą, todėl ieškovas buvo priverstas turtą tvarkyti taip, kad nebūtų padaryta žala turtui ir turto savininkas nepatirtų nuostolių. Turto administravimo ir saugojimo išlaidos yra ekonomiškai pagrįstos, proporcingos ir neišvengiamos, sąlygotos siekiant išvengti didesnių nuostolių. Ieškovas taip pat nurodo, kad apie 2014-04-16 teismo posėdžio vietą ir laiką visiems proceso dalyviams buvo pranešta parengiamojo posėdžio metu. Atsakovo atstovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, ryšium su jo išvykimu, tačiau tokia nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis nelaikoma svarbia. Procesinių kliūčių bylos nagrinėjimui nebuvo ir teismas turėjo teise nagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovo atstovui. Byloje galėjo dalyvauti atsakovo vadovas, tačiau jis į posėdį taip pat neatvyko (b.l. 152-154).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Promostas“ teismo prašo atsakovo UAB „Balt Led“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodo, kad ginčas tarp atsakovo ir trečiojo asmens dėl daiktų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir jos vykdymo yra ne šios, o kitos bylos dalykas. Paminėta byla yra pasibaigusi įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013-02-11 nutartimi, kuria ieškovo nurodyti daiktai yra pripažinti atsakovo nuosavybe. Todėl atmestini atsakovo argumentai, jog po nuomos sutarties nutraukimo ieškovo patalpose likę daiktai yra trečiojo asmens nuosavybė. Byloje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai vadovavosi įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, jeigu atsakovas abejojo Vilniaus apygardos teismo 2013-02-11 nutarties pagrįstumu, jis turėjo galimybę ją skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, ne išimtinai rėmėsi posėdžio metu ieškovo išdėstyta pozicija, o byloje nustatytų, tame tarpe ir rašytiniais įrodymais, aplinkybių visetu. Tai nurodyta ir priimtame sprendime, jog iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, susirašinėdamas su ieškovu ir trečiuoju asmeniu, nesirėmė tuo, kad dalis ieškovo nurodyto turto yra paties ieškovo nuosavybė (pvz., 2012-12-14 raštu atsakovas atsakydamas ieškovui nurodė: „< ... > tarp šalių kilęs ginčas (kam faktiškai šiuo metu priklauso Jūsų minimos pertvaros bei kitas turtas) nėra galutinai išspręstas < ... >“). Tokią savo poziciją atsakovas pateikė tik iškėlus šią bylą. < ... > Nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo, pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus šią sutartį prieš terminą, perduoti ieškovui neatlygintinai visus patalpose padarytus pagerinimus, patobulinimus ir pertvarkymus (išskyrus kilnojamąjį turtą), jei atsakovas negali jų pasiimti nepadarydamas žalos patalpoms. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl kilnojamųjų daiktų, kurie gali būti išmontuojami ir išgabenami iš patalpų be jokios žalos padarymo patalpoms. Byloje nustatyta, kad visus ieškovo 2011-08-03 sudarytame sąraše išvardintus daiktus iš trečiojo asmens įsigijo atsakovas, todėl pripažintina, kad šių daiktų, įskaitant ir virtuvės baldus, vertikalias žaliuzes bei pertvaras, savininkas yra atsakovas. Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad šioje byloje 2014-04-16 teismo posėdžio data buvo suplanuota ir paskirta iš anksto (2014-02-26), atsakovui ir jo įgaliotam atstovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, atsakovo atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis pagal įstatymą negali būti pripažinta svarbia, todėl atsakovo argumentai apie jo pažeistas procesines teises nepagrįsti (b.l. 159-162).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011-02-01 tarp ieškovo A. N. ir atsakovo UAB „Balt Led“ buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 01, kuria ieškovas išnuomojo atsakovui negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-17). 2011-02-01 tarp atsakovo UAB „Balt Led“ ir trečiojo asmens UAB „Promostas“ buvo sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2011/02/01, kuria trečiasis asmuo pardavė atsakovui nurodytose patalpose buvusį turtą – sumontuotas vidaus mobilias pertvaras, vertikalias žaliuzes ir biuro baldus (b.l. 34-39). Pasibaigus nuomos santykiams tarp ieškovo ir atsakovo, nurodytas turtas buvo paliktas nuomotose patalpose, o vėliau ieškovo pergabentas ir saugomas kitose patalpose (b.l. 27-28). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad ieškovas 2012-11-27, 2013-01-09 ir 2013-03-13 raštais kreipėsi į atsakovą ir trečiąjį asmenį dėl nurodyto turto pasiėmimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo (b.l. 29, 31-32), tačiau nei vienas iš šių asmenų nepripažino esantis turto savininku (b.l. 30, 33, 70). Vilniaus apygardos teismo 2013-02-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-711-823/2013 buvo konstatuota, kad nurodyto turto savininkas yra atsakovas (b.l. 44-49), tačiau šis turto nepasiėmė ir ieškovo išlaidų neatlygino. Atsižvelgiant į tai, ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 19.323,36 Lt turto saugojimo ir su tuo susijusių išlaidų bei įpareigoti atsakovą atlaisvinti patalpas, kuriose saugomas atsakovo turtas (b.l. 1-3). Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino beveik visa apimtimi, tik sumažino reikalaujamą priteisti išlaidų sumą iki 11.076,83 Lt (b.l. 126-131). Atsakovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b.l. 139-141).
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad 2011-02-01 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2011/02/01 pagrindu nuomojamose patalpose buvusiu turtu jis naudojosi tik nuomos laikotarpiu, nebuvo įgijęs šio turto nuosavybės teisės, o nuomai pasibaigus jį turėjo grąžinti trečiajam asmeniui. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka, kadangi jau minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2013-02-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-711-823/2013 buvo konstatuota, jog 2011-02-01 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2011/02/01 pagrindu trečiasis asmuo pardavė atsakovui nuomojamose patalpose buvusį turtą ir atsakovas turi sumokėti visą šio turto kainą. Taigi atsakovas laikytinas nurodyto turto savininku ir nebegali ginčyti savo nuosavybės teisės į šį turtą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nurodytu teismo sprendimu, pripažindamas, jog atsakovas, o ne trečiasis asmuo yra turto savininkas, nes šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas atsakovui (CPK 182 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija nustatė, kad 2011-02-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 01 7.2. punktu ieškovas ir atsakovas susitarė, jog „Nuomotojas, kaip dalinę kompensaciją susidariusioms išlaidoms, įrengiant išnuomotas patalpas padengti, žiūr. Priedas Nr. 3, nuo 2011 metų vasario 01 dienos iki 2013 metų vasario 01 dienos nustato Patalpų nuomos mokestį 2900,00 (du tūkstančiai devyni šimtai) litų per mėnesį jau atskaičius visus privalomus valstybės nustatytus mokesčius.“ (b.l. 10). Nuomos sutarties priede Nr. 3 nurodyta, kad atsakovo lėšomis iš lengvų pertvarinių konstrukcijų įrengiamos darbo vietos (kabinetai), ant visų langų įrengiamos vertikalios žaliuzės, patalpoje 39-3 įrengiamos dvi sieninės spintos su slankiojančiomis durimis iki lubų, sukomplektuojama virtuvėlė baldais: pakabinama ir pastatoma spintelėmis, valgomuoju stalu su keturiomis kėdėmis. Nuomos sutarties priede Nr. 3 taip pat nurodyta, kad šis inventorius užskaitomas kaip nekilnojamasis turtas ir tampa ieškovo nuosavybe (b.l. 17). Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas nurodytą turtą (inventorių) nepagrįstai įtraukė į 2011-08-03 atsakovo nuomojamose patalpose palikto turto sąrašą (b.l. 71). Atsakovo teigimu, šis turtas, remiantis paminėtomis nuomos sutarties nuostatomis, yra ieškovo nuosavybė, atitinkamai ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti šio turto saugojimo išlaidas. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo šalių sudaryta nuomos sutartis atsakovo iniciatyva buvo nutraukta nuo 2011-08-01, kuomet ieškovas dar nebuvo kompensavęs nuomos sutarties priede Nr. 3 nurodytų patalpų įrengimo (turto) išlaidų, o atsakovas nebuvo išpirkęs nurodyto turto iš trečiojo asmens (b.l. 51-52). Kaip matyti iš 2011-08-01 patalpų grąžinimo – priėmimo akto, atsakovas, grąžindamas ieškovui nuomojamas patalpas, nuomos sutarties priede Nr. 3 nurodyto turto jam neperdavė (b.l. 52). Taigi ieškovas negalėjo laikyti savęs nurodyto turto savininku ir turėjo teisę reikalauti iš atsakovo šį turtą pasiimti.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kad nuomojamų patalpų virtuvėlės stiklinė pertvara (patalpa, pažymėta indeksu 39-3 (b.l. 15)) yra atsakovo nuosavybė. Kaip matyti iš 2011-02-01 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2011/02/01 ir jos priedų, trečiasis asmuo nurodytos pertvaros atsakovui nepardavė, o pardavė tik virtuvėlės baldus ir žaliuzes (b.l. 34-39). Nuomos sutarties priede Nr. 3 taip pat nėra nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja įrengti virtuvėlės pertvarą, į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovas tokius darbus atliko. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovu, kad virtuvėlės pertvara yra jo, o ne ieškovo nuosavybė ir turėjo būti įtraukta į 2011-08-03 atsakovo nuomojamose patalpose palikto turto sąrašą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2011-08-03 atsakovo nuomojamose patalpose palikto turto sąrašas (b.l. 71) ieškovo buvo sudarytas teisingai ir visi šiame sąraše nurodyti daiktai laikytini atsakovo nuosavybe. Tuo tarpu atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovas saugojo savo ar trečiojo asmens, o ne atsakovo turtą, neįrodyti.
CK 6.233 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi. Be to, asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų. Bylos nagrinėjimo metu buvo neginčijamai nustatyta, kad pasibaigus tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusiems nuomos santykiams atsakovas nurodytą turtą paliko nuomojamose patalpose, perkeldamas ieškovui pareigą šį turtą saugoti ir juo rūpintis. Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovas veikė prieš atsakovo valią, siekdamas asmeninės naudos sau, todėl neturi teisės į patirtų išlaidų, susijusių su turto saugojimu, atlyginimą, nepagrįsti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, paaiškėjus, kad dėl nuomojamose patalpose palikto turto tarp atsakovo ir trečiojo asmens vyksta teisminis ginčas, ieškovas neturėjo galimybės sužinoti turto savininko valios dėl atliekamų veiksmų, susijusių su turto saugojimu, nes nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepripažino esą turto savininkai. Taigi ieškovas pagrįstai ėmėsi saugoti turtą iki atsakovo ir trečiojo asmens ginčo išsprendimo, jog galėtų grąžinti turtą tam asmeniui, kuriam bus pripažįstama teisė į jį. Tačiau, net ir teismui konstatavus, kad nurodyto turto savininkas yra atsakovas, jis šio turto vis vien neatsiėmė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų veikęs nerūpestingai ir neapdairiai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti jo patirtas atsakovo turto saugojimo išlaidas (CK 6.229 straipsnis, 6.233 straipsnis).
Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės 2014-04-16 teismo posėdyje atsakovo atstovui nedalyvaujant, būtų pažeidęs atsakovo procesines teises. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2014-04-16 teismo posėdžio datą teismas su visų ginčo šalių atstovais suderino dar 2014-02-26 teismo posėdyje (b.l. 113). 2014-04-14 prašymą atidėti bylos nagrinėjimą atsakovo atstovas pateikė motyvuodamas tuo, kad nuo 2014-04-15 iki 2014-04-19 bus išvykęs iš Lietuvos (b.l. 116-121). Tokia priežastis negali būti laikoma pakankama atidėti bylos nagrinėjimą, nes, kaip minėta, dar 2014-02-26 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, jog 2014-04-16 teismo posėdžio data jam tinkama.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui ir trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui jis sumokėjo 1.500,00 Lt (b.l. 155-157), atmetus skundą, tokio pobūdžio išlaidos priteistinos iš atsakovo, tačiau jos mažintinos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, iki 1.000 litų. Trečiasis asmuo patirtų bylinėjimosi išlaidų įrodymų nepateikė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Balt Led“, į. k. (duomenys neskelbtini), 1.000 Lt bylinėjimosi išlaidų.