Panevėžio apygardos teismo nutartis

Adm. byla Nr. ATP-142-134/2015Teisminio proceso Nr.4-54-3-00132-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 79.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. kovo 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų P. K. ir L. K. (L. K.) apeliacinius skundus dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu P. K. nubaustas pagal ATPK 85 str. 7 d. penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda su teisės medžioti atėmimu dvejiems metams; L. K. nubaustas pagal ATPK 85 str. 7 d. penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda su teisės medžioti atėmimu dvejiems metams. Konfiskuota iš L. K. : jo automobilis SUBARU LEGACY, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) medžioklinis šautuvas TIKKA T3; A24440; 440; 300 W. M. su spyna, 4 šoviniai.

P. K. ir L. K. pagal ATPK 85 str. 7 d. nubausti už tai, kad jie 2014-11-27, apie 21 val.,“ medžiotojų būrelio plotų vienete, medžiojo uždraustu būdu. Šio pažeidimo padarymo metu jie automobiliu SUBARU LEAGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėjo pamiškėmis ir palaukėmis. Automobilį vairavo P. K., o L. K. švietė pro automobilio langą, ant jam priklausančio medžioklinio šautuvo TIKKA T3; 300 W. M. A24440; 440 pritvirtintu prožektoriumi. L. K. priklausantis ginklas buvo užtaisytas, su šoviniu lizde ir su įjungtu optinio taikiklio taikymo tašku. Tokie veiksmai yra laikomi neteisėtu medžioklės būdu. Neteisėtos medžioklės metu, gyvūnai sumedžioti nebuvo. Sulaikymo metu P. K. pateikė medžioklės lapą Nr. SUV – 0010, kuriame buvo nurodyta, kad P. K. yra medžioklės vadovas. Šiais veiksmais L. K. ir P. K. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24 p., 24.2 p., 58.2 p., 58.5.5 p., 58.5.8 p., 58.15 p., 74.1 p. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliantai skunduose iš esmės pakartoja argumentus, kuriuos jų atstovas advokatas A. K. išdėstė dokumente, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Skundžiamame nutarime teismas pagrindinius argumentus išsamiai išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas.

Apeliantai nubausti pagal ATPK 85 str. 7 d., kurios dispozicija blenketinė, t.y. konkrečių veikų požymiai išdėstyti ne ATPK, o kituose teisės aktuose, nagrinėjamu atveju - Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Teismas skundžiamame nutarime išdėstė apeliantams inkriminuotų normų turinį ir nurodė konkrečius apeliantų veiksmus, kurias jie pažeidė šių normų reikalavimus.

Apeliantas L. K. skunde savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo neigia motyvuodamas tuo, kad jis su P. K. nenušovė nei vieno žvėries, t.y. nemedžiojo. Šis apelianto argumentas nepagrįstas. Pagal Medžioklės įstatymą medžiojimas yra laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Taigi, pagal įstatyme pateiktą sąvoką medžiojimas nėra siejamas vien tik su gyvūnų nušovimu ir apima kitus veiksmus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantai medžiotojų būrelio plote važinėjo P. K. vairuojamu automobiliu, o L. K. pro automobilio langą švietė prožektoriumi, pritvirtintu ant užtaisyto medžioklinio šautuvo. Tokie apeliantų veiksmai atitinka viena iš alternatyvių medžiojimo veiksmų – gyvūnų sekimą, todėl tai, kad jie neatliko kitų medžiojimo sąvokoje nurodytų veiksmų, jų veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Apeliantų kaltė dėl jiems inkriminuoto pažeidimo įrodyta skundžiamame nutarime aptartais įrodymais : liudytojų - Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos pareigūnų A. V., S. L., E. K., kurie neteisėto medžiojimo metu sulaikė apeliantus, parodymais, medžioklės aplinkybių schema, kitais rašytiniais įrodymais. Byloje nėra duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti pagrindinio įrodymų šaltinio - gamtos apsaugos inspektorių parodymų patikimumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad abu apeliantai jiems surašytuose administracinio teisės pažeidimo protokoluose prisipažino neteisėtai medžioję šernus ir savo kaltę ėmė neigti, sužinoję jiems galimų skirti nuobaudų dydį.

Apeliantas P. K. savo kaltę apeliaciniame skunde neigia teigdamas, kad jis atliko tik padėjėjo, o ne vykdytojo veiksmus, o ATPK bendrininkavimo instituto nenustato. Šie apelianto argumentai nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad P. K. vairavo automobilį, kuriame L. K. pro langą švietė užtaisyto medžioklinio šautuvo prožektoriumi. Tokiais veiksmais P. K. tiesiogiai realizavo Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse uždraustus veiksmus, kurie išsamiai aptarti skundžiamame nutarime, todėl jo vaidmuo pažeidime buvo ne padėjėjo, o vykdytojo. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidėjams nėra inkriminuotas bendrininkavimas pažeidimo padaryme, o jų pažeidimai nagrinėti kartu, pirmosios instancijos teismo 2015-12-15 nutartimi sujungus dvi bylas, kuriose kiekvienas apeliantas buvo kaltinamas to paties pažeidimo padarymu.

Apeliantai nepagrįstai teigia, kad jų laikino sulaikymo trukmė nuo 2014-11-27, 21 val. iki kitos dienos 4 val. viršijo ATPK 267 str. numatytą 5 valandų administracinio sulaikymo trukmę. Administracinis sulaikymas yra administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė, kuria laikinai (ATPK 267 str. numatytiems terminams) apribojama asmens laisvė. Apeliantų ir liudytojų parodymais nustatyta, kad po to, kai gamtos apsaugos inspektoriai užfiksavo neteisėto medžiojimo faktą ir sustabdė apeliantų automobilį, buvo nustatinėjamos įvykio aplinkybės. Byloje nėra jokių duomenų ir patys apeliantai to netvirtina, kad įvykio aplinkybių aiškinimosi metu jie nebūtų galėję laivai išvykti iš įvykio vietos ar kaip nors kitaip būtų apribota jų veiksmų laisvė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad apeliantams faktiškai buvo taikytas laikinas sulaikymas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantai medžiojo draudžiamu medžioklės būdu : pro važiuojančio automobilio langą, šviesdami prožektoriumi pritvirtintu prie užtaisyto medžioklinio šautuvo, todėl pagrįstai L. K. priklausantį automobilį pripažino pažeidimo padarymo priemone, o šautuvą ir šovininius – pažeidimo įrankiais, ir šiuos daiktus iš L. K. konfiskavo.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantų padarytas pažeidimas įrodytas patikimumo ir pakankamumo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, kvalifikuotas teisingai, todėl jų skundų prašymai nutraukti administracinio pažeidimo bylą atmestini. Apeliantams skirtos ATPK 85 str. 7 d. sankcijoje numatytos nuobaudos individualizuotos tinkamai, todėl nekeistinos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. K. ir L. K. (L. K.) apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.