- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-07-03
- Bylos Nr.
- 1A-319/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris, Kęstutis Jucys (pran.), Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- S. K.
- Advokatai
- Vida Kabečienė
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. K. nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvylikai metų. Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 27 straipsniu S. K. pripažintas pavojingu recidyvistu.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 5 d. 12.30 val. iki 2004 m. rugpjūčio 6 d. 00.30 val. Kaune, Prūsų g. 31 namo pirmajame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto su V. B. (V. B. ) metu tyčia elektros kabelio kilpa suspaudė nukentėjusiajam kaklą, taip padarė horizontalią stranguliacinę vagą kakle, taškines kraujosruvas akių vokų junginėse, vidaus organų pilnakraujystę, kraujosruvą kaklo minkštuosiuose audiniuose, skydinės kremzlės, poliežuvinio kaulo lūžius, dėl ko pastarasis nuo asfiksijos mirė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti BK 27 straipsnio taikymą, t. y. jo pripažinimą pavojingu recidyvistu. Skunde nurodo, kad kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, todėl mano, kad jo pripažinimas pavojingu recidyvistu yra per griežtas.
S. K. gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 punktai).
Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. S. K. kaltė padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas, remdamasis BPK 20 straipsniu, įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Nuteistasis neginčija faktinių bylos aplinkybių ir veikos kvalifikavimo, todėl Apeliacinis teismas peržiūri nuosprendį neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad jis pripažintas pavojingu recidyvistu pagal BK 27 straipsnį nepagrįstai. Šie nuteistojo argumentai iš dalies pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad S. K. pripažįstamas pavojingu recidyvistu pagal BK 27 straipsnį, o motyvuose paaiškino, jog apeliantas anksčiau teistas už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, po to dar tris kartus teistas laisvės atėmimo bausmėmis už tyčinių nusikaltimų padarymą (t. 4, b. l. 124). Tačiau apygardos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuose ir rezoliucinėje dalyje BK 27 straipsnio dalių ir punktų nedetalizavo. Todėl apeliacinės instancijos teismas Kauno apygardos teismo balandžio 23 d. nuosprendį keičia dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad S. K. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1991 m. birželio 27 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 15 metų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. K. vėliau buvo nuteistas Kaišiadorių raj. apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu dvejiems metams. Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 12 d. nuosprendžiu minėtas Kaišiadorių raj. apylinkės teismo nuosprendis buvo pakeistas ir S. K. paskirta trejų metų 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vėliau Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu S. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1, 2 dalis, 302 straipsnį, pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį, 63 straipsnio 5 dalį, laisvės atėmimu trejiems metams 3 mėn. Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 12 d. nuosprendžiu šis nuosprendis pakeistas. Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 12 d. nuosprendžiu ir Kauno m. apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. K. paskirta subendrinta galutinė bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams 10 mėn. Kauno m. apylinkės teismo 2008 m. kovo 3 d. nuosprendžiu S. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams 6 mėn. Kaip matyti, S. K. teistumas nebuvo išnykęs arba panaikintas įstatymo nustatyta tvarka. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, kurie nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą. BK 105 straipsnis buvo priskiriamas prie sunkių nusikaltimų kategorijos (1961 m. BK 1961 m. BK 8¹ straipsnis). 1961 m. BK 8¹ straipsnis numatė tik sunkaus nusikaltimo sąvoką, o labai sunkaus nusikaltimo sampratos jame nebuvo. Tačiau pagal 2000 m. BK 11 straipsnio 6 dalį visi tyčiniai nužudymai yra priskiriami prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos. Be to, 2000 m. BK 11 straipsnio 6 dalyje ir 27 straipsnyje įstatymų leidėjas akcentuoja padarytą nusikalstamą veiką, o ne sąvokų skirtingumą ar jų interpretaciją. Todėl nepriklausomai nuo to, kad 1961 m. BK nebuvo labai sunkaus nusikaltimo sąvokos, tačiau 2000 m. BK nužudymas yra priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos, S. K. pripažintinas pavojingu recidyvistu 2000 m. BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad S. K. gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir pagal 2000 m. BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad pavojingu recidyvistu gali būti pripažintas asmuo, jeigu jis, būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. To paties straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o toks asmuo yra recidyvistas. Akivaizdu, kad S. K. , būdamas anksčiau teistas pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 1 dalį ir turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą už sunkaus nusikaltimo padarymą, vėl padarė labai sunkų nusikaltimą, numatytą 2000 m. BK 129 straipsnio 1 dalyje. Todėl S. K. galėjo būti pripažintas pavojingu recidyvistu ne tik pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktą, bet ir pagal to paties straipsnio 2 punktą. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad S. K. pripažintas pavojingu recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o ne pagal to paties straipsnio 2 punktą. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas negali sunkinti nuteistojo teisinės padėties, nesant skundo sunkinančiais pagrindais.
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Kauno apygardos teismas, skirdamas S. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), dėl ko buvo sukelti sunkūs ir neatitaisomi padariniai, nusikalstama veika baigta. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino S. K. asmenybę (anksčiau teistas, teistumas neišnykęs), atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). Apeliacinis teismas su tokiais motyvais sutinka visiškai. Tačiau Kauno apygardos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuose ir rezoliucinėje dalyje nurodė, kad S. K. bausmė skiriama vadovaujantis BK 56 straipsnio 2 dalimi. Šiame straipsnyje nurodyta, kad pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą skiriama griežtesnė negu sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 56 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką BK 56 straipsnio 2 dalies nuostatos gali būti taikomos kaltininkui, kuris teismo nuosprendžiu buvo pripažintas pavojingu recidyvistu anksčiau. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. K. pripažintas pavojingu recidyvistu anksčiau nebuvo, o tik skundžiamu nuosprendžiu. Todėl jam taikyti BK 56 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra pagrindo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas BK 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, apeliantui paskyrė aiškiai neteisingą bausmę. S. K. iš kaltinimo pašalinus BK 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, jam turi būti nežymiai sušvelninta ir laisvės atėmimo bausmės trukmė, tačiau ji nustatoma didesnė, nei BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas sankcijos vidurkis (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Teisėjų kolegijos nuomone, S. K. būtent tokia paskirta bausmė užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeistų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendį pakeisti:
nuosprendyje nurodyti, kad S. K. pripažintas pavojingu recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);
S. K. panaikinti BK 56 straipsnio 2 dalies taikymą;
S. K. , pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienuolikos metų 6 (šešių) mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. K. nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vienuolikai metų 6 (šešiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.