Utenos apylinkės teismo sprendimas

2019-06-03 · Civilinė byla Nr. 2-2218-356/2019

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-03Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-16Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-03
Bylos Nr.
2-2218-356/2019
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00430-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
G. V.
Civilinė byla Nr. 2-2218-356/2019Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00430-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 3 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2218-356/2019, pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui G. V. dėl užstato, kompensacijos, nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas A. J. prašė priteisti iš atsakovo: 300 EUR užstatą; 300 EUR kompensaciją už sutarties neįvykdymą; 200 EUR nuostolių už teisines paslaugas; 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas G. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. birželio 29 d. tarp šalių buvo sudarytas rašytinis dokumentas – Pirkimo pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), nurodyta, kad ieškovas perka mūrinį garažą (2 100 EUR), pardavėjas yra atsakovas, ieškovas palieka 300 EUR užstatą, papildoma sąlyga – duobės aukštis iki plokščių – 1.90 (7 b.l.).

Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Konsensualizmo principas reikalauja atskleisti tikruosius šalių ketinimus, o ne vien analizuoti kalbinę rašytinės sutarties teksto reikšmę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 1 dalis). Bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose ir suformuluotos LAT praktikoje. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys. Sutarties sąlygos aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sudarymas paprastai prasideda šalių derybomis, kurių metu jos siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas būsimos sutarties sąlygas.