Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui R. V.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. P., išvadą teikiančiai institucijai Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo J. P. su pareiškimu sutinka.

Išvadą teikianti institucija Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad nepilnametis D. P., gimęs 2004-11-16, nuo 2012-01-19 gyveno Kalvarijos savivaldybės laikinuose globos namuose, Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu 2013-11-25 (civilinė byla Nr. 2-4248-91/2013) D. P. tėvų: J. P. ir J. P., šio vaiko atžvilgiu tėvų valdžia apribota neterminuotai. Vaikui buvo nustatyta nuolatinė globa, globėjo funkcijas buvo pavesta vykdyti globos namų administracijai, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėju, iš tėvų priteistas išlaikymas vaikui po 200 litų. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-04-21 sprendimu J. P. panaikintas tėvo valdžios apribojimas sūnaus D. P., gim. 2004-11-16, atžvilgiu (civ. byla Nr. 2-981-399/2016).

Pareiškėja J. P. nurodo, kad ji gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau su sūnumi palaiko ryšį. Pareiškėja turi nuolatinį darbą, dirba Londone esančioje įmonėje BELT SDUDIO LTD, užsiimančia prekyba odos gaminiais. Pareiškėja teigiamai darbdavio charakterizuojama. Londone turi nuolatinę gyvenamąją vietą, būsto nuomotojas taip pat teigiamai charakterizuoja J. P.. Pareiškėja atostogų grįžta į Lietuvą, visuomet susitinka su sūnumi, kiek leidžia galimybės sūnų remia: nupirko kompiuterį, telefonus, rūbus, avalynę.

Teismo posėdžio metu buvo išklausytas D. P., gim. 2004-11-16, sugebantis suformuluoti savo nuomonę, aiškiai išreiškė norą gyventi su tėvu J. P.. Paaiškino, kad su motina susiskambina, kai ji grįžta į Lietuvą susitinka. Patvirtino, kad mama jam nuperka tam tikrų daiktų. Gyventi su mama Denisas nenorėtų, jam labai gerai gyventi su tėvu, tačiau aplankyti mamą Londone sutiktų.

Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė raštu pateiktą išvadą ir paaiškino, jog sutinka, kad būtų tenkinami pareiškėjos reikalavimai, ji savo elgesį pakeitė iš esmės ir mano, kad vaiko interesai nebus pažeisti panaikinus neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (b.l. 28).

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Vaiko interesų ir gerovės prioritetas visose visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia , kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tokiu būdu, Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (CK 3.3 str.) ir atsižvelgti į vaiko, kuris turi teisę dalyvauti sprendžiant bet kokį su juo susijusį klausimą ir teisę laisvai išreikšti savo nuomonę, pažiūras, visais su juo susijusiais klausimais, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.177 str., 3.183 str.3 d., CPK 380 str.).

Tėvų valdžia ribojama, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams, nesirūpina vaikais (LR CK 3.180 str. 1 d.). Tėvų valdžia neterminuotai apribojama tada kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad susidariusi padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 str. 2 d.). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas. Nesant tėvų kaltės dėl CK 3.180 straipsnyje nurodytų sąlygų, vaikas gali būti atskiriamas nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis).

Pareiškėjos motinos valdžia yra apribota neterminuotai ir ji pareiškė reikalavimą dėl tokio ribojimo panaikinimo. Pareiškėja tokio reikalavimo teisę turi. Tėvo valdžios ribojimas gali būti panaikintas tik nustačius, kad išnyko tėvo valdžios ribojimo pagrindai, tai yra pasikeitė motinos elgesys tiek, kad ji tinkamai gali rūpintis savo vaiku (LR CK 3.182 str. 3 d.).

J. P. motinos valdžia buvo apribota 2013-11-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu (b.l. 3-5), kuriame nurodyta, kad J. P. ir J. P. tėvų valdžia D. P. atžvilgiu dėl to, kad tėvai visiškai nesirūpino vaiku dėl nuolatinio girtavimo.

Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas. Pareiškėjos sūnus neįvaikintas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos elgesys pasikeitė, ji rūpinasi sūnaus auklėjimu, bendrauja su juo atostogų metu, dirba gerai apmokamą darbą, negirtauja, turi tinkamas gyventi sąlygas, nepilnametis D. P., sugebantis suformuluoti savo nuomonę, ją išreiškė aiškiai ir nurodė, kad nori gyventi tėvo šeimoje, tačiau myli ir mamą, su kuria norėtų dažniau bendrauti, turėtų galimybę nuvažiuoti pas ją į Londoną, institucija teikė išvadą, kad pareiškėja pakeitė gyvenimo būdą ir yra pagrindai pareiškimui tenkinti.

Bylos duomenimis nustačius, kad pareiškėja J. P. pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja ir geriausia šiuo metu atitinka nepilnamečio D. P. interesus (LR CK 3.3 str., LR CPK 376 str.), naikinamas J. P. motinos valdžios neterminuotas ribojimas sūnaus D. P. atžvilgiu. Panaikinus motinos valdžios ribojimą, atsiranda galimybė Denisui nuolat bendrauti su motina. Pareiškėjai išaiškinama, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalo sudaryti sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. (LR CK 3.165 str. 1 d., 2 d).

Byla dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo naikinimo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka ir bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes tai numato LR CPK 443 str. 6 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Panaikinti neterminuotą pareiškėjos J. P. a/k (duomenys neskelbtini) motinos valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko D. P., gim. 2004-11-16, atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.