Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-25-445/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-03
Bylos Nr.
1-25-445/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14350-15-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Nukentėjusysis
G. V.
Kaltinamasis
P. K.
Baudžiamoji byla Nr.1-25-445/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14350-15-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.;1.1.8.1.; 1.2.4.8.1.;1.2.4.8.3.;
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 3 d.Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,dalyvaujant prokurorui Kostui Vinerskui,nukentėjusiajam G. V.,

vertėjai Liubovei Chaleckienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

P. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lenkas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirb. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, 2014-11-18 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu vadovaujantis BK 38 str.1 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str.2 d., susitaikius su nukentėjusiąja,

kaltinamas pagal LR BK 140 str.1 d.

H. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d. ( du nusikalstamos veikos epizodai).

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. padarė nežymų sveikatos sutikdymą žmogui, o būtent: 2015 m. liepos 29 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), E. Š. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.47 promilių girtumas), tyčia, asmeninio konflikto metu sudavė penkis smūgius rankos kumščiu, koja ir žarstekliu G. V. į galvą, krūtinę, nugarą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. V. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies vokuose, krūtinės ląstos kairėje pusėje ir juosmens kairėje pusėje, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, paviršinę muštinę žaizdą dešinės akies vokų plyšio išorinio kampo srityje.

H. Š. smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2015 m. kovo 10 d. apie 18 val.30 min. namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė motinos E. Š. sugyventiniui (įtėviui) G. V. į lūpas, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį viršutinės lūpos muštine žaizda.

Taip pat H. Š., smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent : 2015 m. liepos 29 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,89 promilių girtumas), smurtaudamas artimoje aplinkoje, tyčia, asmeninio konflikto metu sudavė penkis smūgius rankos kumščiu į veidą, krūtinę, nugarą ir kitas kūno vietas motinos E. Š. sugyventiniui (įtėviui) G. V., tuo padarydamas nukentėjusiajam G. V. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies vokuose, krūtinės ląstos kairėje pusėje ir juosmens kairėje pusėje, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, paviršinę muštinę žaizdą dešinės akies vokų plyšio išorinio kampo srityje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta.

Kaltinamasis P. K. kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio metu buvo girtas, todėl gerai neatsimena įvykio aplinkybių. Kaltinime nurodytu laiku buvo Š. namuose. Buvo neblaivus. D. H. Š. susibarė su savo patėviu G. V.. Jie buvo kitame kambaryje. Atėjęs pamatė, kad H. Š. muša G. V. gulintį lovoje. Sudavė H. V. 2-3 smūgius rankos kumščiu į galvą. Gal ir koja spyrė, neprisimena. Vieną kartą sudavė žarstekliu. H. V. nuo suduotų smūgių buvo sužalotas. H. V. pažinojo, kaimynas, santykiai su juo buvo normalūs.

Kaltinamasis H. Š. kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad su motina E. Š. ir jos sugyventiniu H. V. gyvena (duomenys neskelbtini). Kai kilo pirmas konfliktas, neatsimena laiko, nes tai buvo senai. Tarp jo ir H. V. kilo žodinis konfliktas. Tada supykęs sudavė kumščiu į veidą, į lūpas. Įvykio metu buvo neblaivus. Dėl šio įvykio su H. V. susitaikė.

2015-07-29 įvykio metu buvo girtas. Tarp jo ir patėvio G. V. kilo konfliktas. Motina konfliktavo su sugyventiniu H. V.. Nuėjęs pažiūrėti į kitą kambarį pamatė, kad G. V. gulėdamas lovoje priekaištavo motinai. Priėjęs sudavė kelis smūgius H. V.. Mušant patėvį į kambarį atėjo P. K.. Jis irgi sudavė smūgius H. V..

Nukentėjusysis H. V. parodė, kad gyvena su sugyventine E. Š.. Jos sūnus H. Š. 2015-03-10 buvo neblaivus ir vieną kartą kumščiu sudavė jam į lūpas. 2015 m. liepos 29 d. H. Š. ir P. K. sudavė smūgius ir sužalojo. Jie galvojo, kad barasi su sugyventine. H. Š. sudavė smūgius kumščiu į veidą ir nugarą. P. K. sudavė smūgius į veidą, šonus, krūtinę, nugarą.

Teisiamajame posėdyje liudytojai E. Š., J. Š., A. Š. atsisakė duoti parodymus, motyvuodami, kad yra kaltinamojo H. Š. šeimos nariai ir artimi giminaičiai. Ikiteisminio tyrimo metu šie liudytojai davė parodymus ir patvirtino kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymus ( t.1, b.l. 43, 94-98,101-102,106-108).

Kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais :

2015-03-10 patrulio G. S. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad sumuštas G. V. ( t.1, b.l. 51-53).

Apžiūros protokolo duomenimis, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) E. Š. gyvenamasis namas (b. l. 24-27, 1 t.).

G. V. 2015-03-10 19.37 val. nustatyta 2.01 promilės girtumas ( t.1, b.l. 28);

Specialisto išvadoje Nr. G273/15 (06) nurodyta, kad G. V. viršutinės lūpos muštinė žaizda galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą ( t.1, b. l. 38.).

2015-07-30 patrulio E. D. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nurodyta, kad nukentėjo G. V. dėl suduotų jam smūgių į veidą ir kitas kūno vietas ( t.1, b.l. 46-49).

Apžiūros protokolo duomenimis, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) E. Š. gyvenamasis namas. Apžiūros metu buvo paimtas žarsteklis (b. l. 54-63, 1 t.).

Daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas žarsteklis, kuris buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu 2015-07-30 (duomenys neskelbtini), apžiūrint E. Š. namą (b. l. 64-68, 1 t.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu H. Š. patvirtino savo parodymus, duotus įtariamojo apklausoje (b. l. 15-19, 2 t.).

Specialisto išvadoje Nr. G789/15 (06) nurodyta, kad G. V. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies vokuose, krūtinės ląstos kairėje pusėje ir juosmens kairėje pusėje, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, paviršinė muštinė žaizda dešinės akies vokų plyšio išorinio kampo srityje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais butais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkių trauminių poveikių pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančių daiktų savybes, nėra. Ranka, koja ar žarsteklis gali veikti kaip kieti buki žalojantys daiktai, todėl neatmetama sužalojimų padarymo galimybė tiek smūgiuojant ranka, tiek smūgiuojant koja, tiek smūgiuojant žarstekliu (b. l. 89-90, tomas, 1 t.).

Įtariamasis P. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė E. Š. namą, esantį (duomenys neskelbtini), kambaryje lovą, kurioje jis ir H. Š. 2015-07-30 sumušė G. V. (b. l. 151-155, 1 t.).

BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nukentėjusiojo parodymai yra vienodi ir nuoseklūs, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje. Jo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: kaltinamųjų parodymai, įtariamųjų patikrinimo vietoje protokolų duomenys, teismo medicinos specialistų išvados ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Kaltinamųjų aiškinimai, kad jie ne visas aplinkybes prisimen tiksliai dėl apsvaigimo būsenos, yra pagrįsti ir nėra ginčijami. Tiriant nusikalstamos veikos aplinkybes, vertinant ir analizuojant kaltinamųjų parodymus, aiškinamasi dėl jų patikimumo.

BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Kaltinamojo P. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d., t.y. jis mušdamas, suduodamas smūgius rankos kumščiu, spirdamas koja, suduodamas smūgius žarstekliu, nežymiai sužalojo G. V.. Tokius veiksmus padarė tyčia, nusikalstama veika baigta.

Nėra jo pagrindo atleisti pagal BK 38 str.1 d., kadangi jis 2014-11-18 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu vadovaujantis BK 38 str.1 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str.2 d., susitaikius su nukentėjusiąja. Nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikaltimų ( BK 38 str. 1 d. 4 p.).

Kaltinamojo H. Š. veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 140 str. 2 d., nes suduodamas suduodamas smūgius nukentėjusiajam jam nežymiai sutrikdė sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tyčia ir baigta. Surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam.

BK 248 str. 1 d. numato, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaltinamojo H. Š. motina E. Š. gyvena su nukentėjusiuoju G. V. nesudariusi santuokos, bet jį laiko savo partneriu (sutuoktiniu), todėl nukentėjusysis yra kaltinamojo įtėvis, ir visi kartu gyvena tame pačiame name, todėl yra šeimos nariai.

BK 38 str. 4 d. numato, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2015-04-13 nutarimu H. Š. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. pagrindu, susitaikius su nukentėjusiuoju G. V.. Kadangi 2015-07-29 jis padarė naują, tyčinį nusikaltimą, tai sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Bausmių skyrimo motyvai

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltinamieji prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ( BK 59 str. 1 d.2 p.).

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmenys, apsvaigęs nuo alkoholio, ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str.1 d. 9 p.). Kaltinamieji pripažįsta, kad dėl apsvaigimo būsenos nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos, dėl to atliko smurtinius veiksmus.

Teismas vertina kaltinamųjų asmenybes pagal visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus:

kaltinamieji neteisti, bet atleisti nuobaudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. pagrindu;

kaltinamasis P. K. dirba ir turi legalų pajamų šaltinį. Kaltinamasis H. Š. nedirba ir neturi legalaus pajamų šaltinio;

kaltinamasis P. K. baustas administracine tvarka, bet galiojančių nuobaudų neturi. Kaltinamasis H. Š. baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų;

kaltinamieji į psichiatrinio gydymo įskaitą, priklausomybių ligų įskaitą, neįrašyti.

Kaltinamųjų padaryti nusikaltimai yra priskiriami prie nesunkių nusikaltimų ( BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamiesiems už padarytas nusikalstamas veikas šių straipsnių sankcijose yra numatytos bausmės : viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas.

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl kaltinamajam turi būti parinkta tokia už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmės rūšis, kuri įstatymų nustatytą laiką įtakotų kaltinamojo elgesį, jo elgesys būtų stebimas ir kontroliuojamas; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl adekvačiai turi būti reaguojama ir baudžiama už nusikalstama veika kilusias pasekmes; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamoje byloje kaltinamiesiems turi būti parinkta tokia bausmės rūšis su draudimais, kad jie negalėtų tarpusavyje bendrauti, tuo sulaikant nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Parinkta bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ar per švelni. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.

BK 54 str. 1 d. numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamiesiems viešųjų darbų bausmė būtų netinkama ir nepagrįsta bausmė, tuo pačiu, tai būtų ir per švelni bausmė, atsižvelgiant į bausmės tikslus. Šia bausmės rūšimi nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Arešto ir laisvės atėmimo bausmės būtų aiškiai per griežtos teisingumo principu. Daroma išvada, kad kaltinamiesiems skirtinos laisvės apribojimo bausmės, kurios atitinka bausmės skyrimo pagrindus.

Parenkant ir skiriant įpareigojimus kaltinamajam, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, teismas skiria numatytus įstatymo draudimus ir įpareigojimus, kurie užtikrina bausmės paskirtį.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žarsteklis, kaip mankavertis daiktas, sunaikintinas ( BPK 94 str. 1 d.4 p.).

Kaltinamasis P. K. nebuvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. pagrindu, o kaltinamasis H. Š. buvo laikinai sulaikytas 2015-03-30 2015-07-31. Kaltinamajam H. Š. paskirta kardomoji priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, o kaltinamajam P. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Taikytinos BK 64 ¹ str. 1,2 d. nuostatos, nes kaltinamieji kaltinamieji kaltę pripažino pilnai, liudytojai atsisakė duoti parodymus pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, o įrodymų tyrimas buvo atliktas kaip atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 – 299 , 301- 305, 307- 308 str., teismas

nusprendžia:

P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 1 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą vieneriems (1) metams.

Taikant LR BK 64¹ str.1, 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirta bausmė laisvės apribojimą aštuoniems (8) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 48 str. 5 d.1 p., 6 d. 1, 3 p. paskirti draudimą ir įpareigojimus:

-uždrausti P. K. lankytis nukentėjusiojo G. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. gyvenamoje vietoje – (duomenys neskelbtini) bei bendrauti su H. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini);

-įpareigoti P. K. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis;

-įpareigoti P. K. būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, išskyrus, jeigu tai susiję su jo darbu ar mokslu.

Paskirtą teismo draudimą ir įpareigojimus vykdyti aštuonis (8) mėnesius.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

H. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 2 dalyje ir skirti bausmes :

-pagal LR BK 140 str. 2 d. ( dėl nežymaus sveikatos sužalojimo G. V. 2015-03-10) skirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams;

-pagal LR BK 140 str. 2 d. ( dėl nežymaus sveikatos sužalojimo G. V. 2015-07-29) skirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams trims (3) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir skirti galutinę subendrintą bausmę terminuotą laisvės apribojimą vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.

Taikant LR BK 64¹ str.1, 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirta bausmė laisvės apribojimas vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis LR BK 48 str. 5 d.1 p., 6 d. 3, 4 p. paskirti draudimą ir įpareigojimus:

-uždrausti H. Š. bendrauti su P. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

-įpareigoti H. Š. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis;

- įpareigoti H. Š. gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka.

H. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo - taikyti iki įsiteisės nuosprendis.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žarsteklį, paimtą 2015-07-30 įvykio vietos apžiūros metu, sunaikinti, kaip menkavertį daiktą ( saugomas Alytaus AVPK Varėnos RPK, kvitas B, serija BBB, Nr.0064997).

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Dalis Žilionis