Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsilavinimas – aukštasis, nedirbanti, turinti neįgalumą, našlė, teista 2 kartus, teistumai išnykę,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, ir

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsilavinimas – vidurinis, dirba, nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės nustatymo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent:

ji 2015 m. spalio 3 d., apie 15.30 val., būdama bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš R. M. piniginės, kuri buvo rankinėje ir gulėjo ant sofos, slaptai pagrobė AB Swedbank banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. M. vardu su ant popieriaus lapelio užrašytu PIN kodu, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės nustatymo priemonių duomenis ir juos laikė tiksliai nenustatytą laiką, bet ne ilgiau nei iki 2015 m. spalio 5 d., apie 8.52 val., kuomet svetimą elektroninę mokėjimo priemonę išmetė prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje.

Taip pat J. A. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės nustatymo priemonių duomenis, o būtent:

ji 2015 m. spalio 3 d., 18.48 val., UAB „Akepus“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu Buivydiškių g. 10, Vilniuje, atsiskaitydama už prekes 5.30 Eur sumai, neteisėtai panaudojo R. M. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - AB Swedbank banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvesdama R. M. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, taip neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją.

M. K. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent:

jis 2015 m. spalio 3 d. apie 15.30 val., būdamas bute adresu (duomenys neskelbtini), paėmė ant stalo gulėjusią „Šiaulių bankas“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. M. vardu, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir ją laikė iki 2015 m. spalio 3 d. apie 19.00 val., kai R. M. atvykus kartu su policijos pareigūnais į butą, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai pas jį rado bei paėmė minėtą banko kortelę.

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad įvykio dieną buvo gerokai išgėręs, nukentėjusioji buvo atvykusi pas juos, kažką darė, tvarkėsi. Vėliau ant stalo buvo sumestos kortelės, jie važiavo į Čili picą, todėl pasiėmė visas, gal 4-5 korteles, ten buvo jo Vilniaus banko kortelė, Maximos, Norfos, Rimi nuolaidų kortelės, kadangi buvo išgėręs, ėmė nežiūrėdamas, korteles įsidėjo į kelnių kišenę, todėl dėl to pripažįsta, kad neteisėtai paėmė kortelę ir ją laikė. Kai atvažiavo du pareigūnai, jie rado korteles, buvo gal apie 19 val., taip pat buvo nukentėjusioji, S. ir J. A., kai jis atsisėdo ant lovos, pažiūrėjo, kad ne jo kortelė ir numetė. Nurodė, kad kortelę ne pareigūnai paėmė, o jis ją išmetė ant lovos, kai pamatė, kad ne jo kortelė.

Kaltinamoji J. A. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę. Parodė, kad sužinojo, jog tarp nukentėjusiosios ir M. buvo romanas, nukentėjusioji jam skambindavo. Nurodytą dieną buvo susinervinusi ir išgėrė alkoholio. Kai atėjo nukentėjusioji, ji (J. A.) pasakė, kad yra M. motina, o ne draugė, nukentėjusioji tvarkė butą, tada ji (J. A.) pasakė, kad yra draugė, o ne mama, ir paprašė nukentėjusiosios išeiti iš buto. Ji išėjo, po to rado paliktą nukentėjusiosios piniginę, joje rado kortelę ir PIN kodus. Buvo konfliktas, ji mėtė M. į veidą korteles. Tada paėmusi kortelę ir PIN kodus, nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio ir cigarečių. PIN kodai buvo ant popieriuko, gal prie PIN kodo ir buvo parašyta, kokio banko kortelei skirtas konkretus PIN kodas. Atvykus pareigūnams, parodė jiems korteles, lauke surinko tiek, kiek rado. Prieš tai ji korteles išmetė pro langą. Atėjus su pareigūnais į kambarį, ji pati pasakė, kad piniginė namuose, M. atsisėdo ant lovos ir rado kortelę po antklode. Pareigūnai juos išvežė į komisariatą. Vėliau kaimynas rado dar vieną kortelę, pakabino skelbimą, M. paskambino nukentėjusiajai, informavo apie tai. Parodė, kad tada, kai buvo iškviesti pareigūnai, rastos kortelės, nukentėjusioji pareiškimo nerašė, tik vėliau parašė. Dėl civilinio ieškinio mano, kad nukentėjusioji prašo per daug neturtinės žalos, dėl turtinės žalos – sumos, kurią ji išleido, atsiskaičiusi už prekes, sutinka. Paaiškino, kad ji gauna invalidumo pensiją, dėl įvykio jai gėda, po jo jai sutriko sveikata.

Nukentėjusioji R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su M. K. susipažino per savo vyrą, kuris jau yra miręs. Jos vyras paskutinius penkerius metus gėrė ir viską nešė iš namų, todėl jį iškraustė į sodybą, o vieną kartą M. paskambino ir pasakė, kad dar galiu susitaikyti su vyru. M. pradėjo jai skambinti, siūlė susitikti, ji sutiko ir susitiko prie Norfos parduotuvės. Kadangi tuo metu darė bute remontą, paprašė M., kad padėtų išnešti baldus iš kambario. Po kiek laiko skambino jam vėl, kad padėtų išnešti baldus iš kito kambario. Tą dieną M. pasakė, kad negali, paprašė, kad ateitų prie suoliuko, ji atėjo, rado kaltinamąją ir dar vieną moterį. Kaltinamoji paklausė, ar ji ieško M., prisistatė jo motina, ir tada jos nuėjo į jų butą. Bute M. gulėjo. Ji pasakė jam susitvarkyti, kad galėtų nueiti baldų pernešti, paklausė, ar nereikia aptvarkyti buto, jie sutiko, todėl ji truputį apsitvarkė. Rankinė gulėjo ant sofos, joje buvo 2 banko korteles su PIN kodais, nes ji norėjo pasiimti pinigų iš sąskaitos atsiskaityti su darbininkais. Prie kortelių buvo perlenktas baltas lapas, jame užrašyta prie PIN kodų SW ir SB (Swedbank ir Šiaulių bankas). Piniginės iš rankinės nebuvo išėmusi. Ji tvarkėsi, bet po to kaltinamoji pasakė, kad eitų iš buto, nes ji yra šeimininkė, tuo metu ji grėsmingai artinosi. Jie gėrė ir elgėsi agresyviai, todėl ji pasiėmė rankinę iš išėjo. Nutarė užeiti į parduotuvę, tačiau atidariusi rankinę pamatė, kad nėra piniginės. Ji pasimetė, nutarė grįžti namo ir pažiūrėti, ar nebus palikusi namie piniginės, bet piniginės nebuvo. Piniginėje buvo tapatybės kortelė, vizitinės kortelės, banko kortelės. Banko kortelių negalėjo užblokuoti, nes buvo sekmadienis. Iškvietė policijos pareigūnus, nuvažiavo pas kaltinamuosius, jie stovėjo lauke ir gėrė alkoholį. Pareigūnai paaiškino aplinkybes. Kaltinamoji padėjo rankinę, parodė, kad nieko nėra. Pareigūnai pasakė, kad reikia apžiūrėti patalpas. Kai įėjo į butą, piniginė gulėjo išversta, kaltinamoji atsisėdo, kaltinamasis neturėjo vietos, galiausiai jis atsisėdo ir pakišo kortelę. Tyrėja jai nurodė pereiti parduotuves, kuriose buvo galima pasinaudoti kortele, ji atsiminė kad netoli jų buto yra parduotuvė, vaizdo įrašas parodė, kad atėjo kaltinamieji ir J. pasinaudojo kortele. Pareigūnams kaltinamoji pasakė, kad korteles išmetė pro langą, jie su prožektoriais nuėjo ten, kur kortelės buvo išmestos, rado, kiek matė, taip pat rado ir tapatybės kortelę. Kitą rytą anksti ji irgi nuėjo, bet buvo jau iššluota. Vėliau M. ją informavo, kad buvo skelbimas su numeriu, kad rado kortelę, ji paskambino ir atėjęs vyras jai atidavė kortelę, kurią, kaip jis sakė, rado lauke prie padangos, tai buvo kortelė, su kuria atsiskaityta parduotuvėje. Nurodė, kad po įvykio buvo šoke, tris dienas gėrė vaistus, be to, jos kortele galėjo svetimi žmonės pasinaudoti. Prašo neturtinės žalos, kadangi su ja labai negražiai pasielgė, ji patyrė įtampą, stresą, piniginėje buvo jos advokatės, draugės vizitinės, ji prarado šiuos duomenis,

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas N. P. parodė, kad dirbo su S. A., gavę iškvietimą, atvažiavo pas nukentėjusiąją, paėmė ją nuo namų, ji pasakė adresą ir jie nuvyko ten. Nuvykę nurodytu adresu, prie laiptinės pamatė kaltinamuosius, buvo dar viena moteris, atliko paviršutinišką apžiūrą, bet nieko nerado. Nuėjus į butą, kiek atsimena, vyras labai vengė sėdėti kambaryje, norėjo nueiti į tualetą. Įtarė, kad gali išmesti kortelę ar piniginę. Kai kaltinamasis grįžo, sėdėdamas, rankas laikydamas už nugaros, kažką pradėjo kišti po antklode, jie tada rado kortelę, kurią nukentėjusioji atpažino kaip savo. Moteris pasakė, kad kortelės išmestos, jie nuėjo į lauką ir rado korteles.

Liudytoja S. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, nurodytas jos, apklaustos kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, apklausos protokole, nurodė, kad detaliau nieko neatsimena.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu S. A. parodė, kad 2015 m. spalio 3 d. patruliuojant kartu su patruliu N. P. Vilniaus m. 5 ir 6 PK aptarnaujamose teritorijose, laiko dabar jau negali tiksliai nurodyti, bet buvo jau tamsoka, gavo pranešimą vykti pas nukentėjusiąją, moterį, iš kurios pavogta piniginė. Jie nuvyko nurodytu adresu, atvykus pas nukentėjusiąją, ši paaiškino, kad ji buvo pas pažįstamus adresu (duomenys neskelbtini), grįžusi iš ten į namus, pasigedo piniginės su kortelėmis. Kartu su nukentėjusiąja nuvyko šios nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini), čia prie laiptinės buvo dvi moterys ir vyras, kuriuos nukentėjusioji ir nurodė, paaiškinusi, kad tai tie asmenys pas kuriuos ji ir svečiavosi. Kadangi nukentėjusioji nurodė, kad labiausiai tikėtina, jog vyresnė moteris galėjo paimti jos piniginę, todėl, kiek pamena, čia iškart apžiūrėjo šios rankinę, greičiausiai ir kišenes. Negali pasakyti, ar prie laiptinės jie tikrino kitų, t.y. kitos moters ir vyro kišenes. Kadangi lauke apžiūrint nukentėjusiosios jokių daiktų nebuvo rasta, paprašė užeiti į minėtą butą. Užėjus į butą, ant stalo buvo piniginė ir nukentėjusioji iškart pasakė, kad tai jos piniginė. Ji, paėmusi piniginę, pažiūrėjo ir pasakė, kad joje nėra banko kortelių, minėjo, kad kortelė kažkurio banko buvo su lapeliu, ant kurio užrašyti kodai, kad nėra asmens tapatybės kortelės. Pradžioje visi trys minėti asmenys kalbėjo, kad nieko jie neėmė. Tada nusprendė, kad reikia asmenis apžiūrėti, tai yra, ką jie turi prie savęs. Bet tuo metu, kiek pamena, susidomėjusi, kas vyksta, į kambarį įėjo kaimynė ir ji prie jos priėjusi paprašė, kad išeitų, kad čia nieko įdomaus nevyksta. Kiek pamena, jau ruošiantis apieškoti minėtas moteris, priėjo kolega N. P. ir padavė jai banko kortelę (negali pasakyti, kurio banko kortelė buvo). Kolega pasakė, kad tą kortelę rado pas vyriškį, ką ji ir parašė vėliau tarnybiniame pranešime. Kaip konkrečiai kolega rado tą kortelę, nematė, nes tuo metu bendravo su ta kaimyne. Kai kolega rado tą kortelę, ta vyresnė moteris akivaizdžiai susinervino ir pasakė, kad tai ji paėmė piniginę ir visą piniginės turinį išmetė per langą. Kiek pamena, ši aiškino, kad ji taip pasielgė, nes su nukentėjusiąja įvyko konfliktas dėl to vyriškio. Kaip nukentėjusiosios banko kortelė atsidūrė pas tą vyriškį, niekas nieko tuo metu neaiškino. Tada bute ji dar apžiūrėjo abi minėtas moteriškes, pas jas nieko nerado. Negali pasakyti, ar kolega tuo metu darė vyriškio apžiūrą. Ji neprisimena ir negali pasakyti, ar tos moterys turėjo kokias nors savo asmenines banko ar kokias kitas korteles. Negali pasakyti, ar kokias korteles turėjo minėtas vyriškis. Bent jau akivaizdžiai garsiai nebuvo nieko minima. Išėjus į lauką jau buvo privažiavęs kitas ekipažas, kur įsodino vyriškį ir dvi moteris, o ji su kolega nuėjo paieškoti galimai per langą išmestų daiktų. Lauke (priešingoje pusėje nei yra laiptinė), maždaug ties minėto buto langais rado nukentėjusiosios asmens tapatybės kortelę ir įvairių nuolaidų kortelių, kuriuos surinko ir paėmė. Visi minėti asmenys buvo pristatyti į Vilniaus m. 6 PK (t. 1, b. l. 47). R. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) išraše nurodyta, kad 2015 m. spalio 3 d. už pirkinį buvo sumokėta 5,30 eurai (t. 1, b .l. 23).

2015 m. spalio 14 d. apžiūros protokole, peržiūrėjus vaizdo įrašus, gautus iš UAB „Akepas“, užfiksuota, kad pirmame vaizdo įraše matoma, laikmačiui rodant 18:37:13 val., kaip įeina stambaus kūno sudėjimo moteris, vilkinti pusilgiu apsiaustu, apsiaustas prasegtas, matoma rožinės-raudonos spalvos megztinis; moteris prieina prie kasos, ką perka moteris, nesimato. Matoma, kaip pardavėja paima banko kortelių skaitytuvą ir jį paduoda moteriai, tuomet ši renka PIN kodą; tada prieina vyriškis ir jie abu išeina ši parduotuvės. Antrame aplankale matomas vaizdas parduotuvės viduje, vaizdas prie kasos iš toliau; matoma atėjusi, apžiūrint pirmajame aplanke vaizdo įraše jau matyta ir apibūdinta moteris, bei vėliau priėjęs vyriškis; vaizdas nėra ryškus, ką moteris perka, nesimato. Trečiajame aplanke matomas vaizdas lauke; matoma, kad laikmačiui rodant 18:37:05 val., ateina pirmame ir antrame vaizdo įraše matyta moteris; 18:38:48 val. ateina taip pat jau ankstesnius vaizdo įrašus žiūrint matytas vyriškis; 18:39:12 val. abu moteris ir vyriškis išeina; moteris eina žingsniu priekyje. Nurodyta, kad pagal amžių ir išvaizdos apibūdinimą, vaizdo įrašuose matoma moteris atitinka J. A. amžių ir išvaizdą, vaizdo įrašuose matomas vyriškis atitinka M. K. amžių ir išvaizdą (t. 1, b. l. 41-42).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 214 straipsnio 1 dalyje, be kitų alternatyvių nusikalstamų veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta ir tam, kas neteisėtai įgijo ar laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

BK 215 straipsnio 1 dalyje, be kitų alternatyvių veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

Nagrinėjamu atveju J. A. kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji kaltinamajame akte nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo svetimą, R. M. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonė (banko mokėjimo kortelę) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti (t. y. kortelės PIN kodą).

Taip pat ji kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji kaltinamajame akte nurodytoje vietoje, laiku bei aplinkybėmis panaudojo svetimą, t. y. R. M. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę bei šios priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (kortelės PIN kodą) ir inicijavo finansinę operaciją – atsiskaitė už prekes 5,30 eurų sumai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, o pirmiausia – pačios kaltinamosios J. A. parodymus, taip pat nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, apžiūros protokole, peržiūrėjus vaizdo įrašus iš UAB „Akepus“ priklausančios parduotuvės, užfiksuotą informaciją, pripažįsta, kad nustatytos šios aplinkybės, kiek tai susiję su J. A. inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis: ji 2015 m. spalio 3 d., apie 15.30 val., būdama bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš R. M. piniginės, kuri buvo rankinėje ir gulėjo ant sofos, pagrobė AB Swedbank banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. M. vardu, ir popieriaus lapą su ant jo užrašytu PIN kodu, be to, tą pačią dieną, apie 18.48 val., UAB „Akepus“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu Buivydiškių g. 10, Vilniuje, ji atsiskaitė už prekes 5,30 eurų sumai, panaudodama šią R. M. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - AB Swedbank banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvesdama R. M. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. PIN kodą. Vertinant šias nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad iš R. M. rankinėje buvusios piniginės paimdama minėtą AB Swedbank banko mokėjimo kortelę (t. y. elektroninę mokėjimo priemonę), taip pat popieriaus lapą, ant kurio buvo PIN kodai (tarp jų – ir šios kortelės PIN kodas, t. y. R. M., kaip kortelės naudotojos tapatybę patvirtinančių priemonių duomenis), J. A. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir juos laikė iki nustatyto laiko, t. y. ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje. Be to, J. A., panaudodama šią elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės identifikavimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti (t. y. PIN kodą), ji atliko finansinę operaciją – atsiskaitė UAB „Akepus“ priklausančioje parduotuvėje už 5,30 eurų sumą, dėl ko pripažintina, jog pastaraisiais veiksmais ji neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemones bei panaudodama jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, t. y. ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad J. A. kaltė padarius nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta, kadangi nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji šių nusikalstamų veikų požymiai, kadangi kaltinamoji suvokė, kad neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, taip pat neteisėtai šią mokėjimo priemonę bei duomenis panaudojo, atsiskaitydama už prekes, ir ji norėjo taip veikti (t. y. nustatyta tiesioginė tyčia).

M. K. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 214 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme, buvo pateiktas prokurorės prašymas patikslinti kaltinimą, kaltinamajame akte nurodytą faktinę aplinkybę – kad M. K. minėtą dieną, laiku bei vietoje iš R. M. piniginės, kuri buvo rankinėje ir gulėjo ant sofos, slaptai pagrobė „Šiaulių bankas“ banko kortelę, išduotą R. M. vardu, pakeisti kitokiomis aplinkybėmis, o būtent, kad nurodytą dieną, laiku bei vietoje M. K. paėmė ant stalo gulėjusią minėtą banko kortelę.

Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, M. K. pripažino savo kaltę iš dalies, nurodė, kad buvo neblaivus, ant stalo buvo daug kortelių, jis paėmė, nematydamas, kad tarp jų yra ir ne jo kortelė, o kai atvyko policijos pareigūnai, jis iš kišenės išsitraukė korteles ir pamatė, kad kortelė yra ne jo, todėl ją numetė ant lovos. Taigi iš esmės pripažintina, kad nors tam tikras faktines aplinkybes kaltinamasis pripažįsta (t. y. kad jis turėjo nukentėjusiosios vardu išduotą mokėjimo kortelę), jis neigia savo kaltę, t. y. kad jis tyčia neteisėtai įgijo (paėmė) svetimą, nukentėjusiosios vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, ir ją laikė, kol pamatė, jog tai ne jo kortelė. Visgi teismas, įvertinęs kitus byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, kritiškai vertina tokią kaltinamojo M. K. poziciją (tiek, kiek tai susiję su jo kalte). Pirmiausia pažymėtina, kad apklaustas liudytoju N. P., policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą pagal nukentėjusiosios pranešimą, parodė, kad prie namo atliko paviršutinišką kaltinamųjų, taip pat ir kaltinamojo M. K., apžiūrą, nieko nerado, vėliau nuėjo į butą (duomenys neskelbtini), kur, kaip nurodė, vyras (M. K.) elgėsi keistai, vengė sėdėti kambaryje, vėliau liudytojas pamatė, kad kaltinamasis, sėdėdamas ant lovos, rankas laikydamas už nugaros, pradėjo kažką kišti po antklode, ir tada jis rado kortelę, kurią nukentėjusioji atpažino kaip savo. Pažymėtina, kad tokie šio liudytojo parodymai yra nuoseklūs – iš esmės analogiškas aplinkybes dėl kortelės radimo N. P. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas kaip liudytojas (t. 1, b. l. 44, 45). Tai, kad kortelę rado pas kaltinamąjį, jis nurodė ir savo kolegei S. A., kuri teisiamojo posėdžio metu patvirtino apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose užfiksuota, jog ruošiantis apieškoti moteris, priėjo kolega N. P. ir padavė jai banko kortelę; kolega pasakė, kad tą kortelę rado pas vyriškį (t. 1, b. l. 47). Teismas neturi pagrindo abejoti minėto liudytojo parodymais, todėl jie pripažinti įrodymais.

Taigi įvertinus nurodytus įrodymus kartu su kaltinamojo parodymais, teismas pripažįsta, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės, kiek tai susiję su kaltinimu, inkriminuotu M. K., o būtent: jis 2015 m. spalio 3 d. apie 15.30 val., būdamas bute adresu (duomenys neskelbtini), paėmė ant stalo gulėjusią „Šiaulių bankas“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. M. vardu, ir ją laikė iki 2015 m. spalio 3 d. apie 19.00 val., kuomet R. M. atvykus kartu su policijos pareigūnais į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigūnai pas jį rado bei paėmė minėtą banko kortelę. Tai, kad jis minėtą banko kortelę paėmė nuo stalo, netiesiogiai patvirtina ir kaltinamosios J. A. parodymai, kad išėjus nukentėjusiajai, ji, būdama supykusi, korteles iš nukentėjusiosios piniginės išmėtė ir jos gulėjo ant stalo. Savo ruožtu objektyvių duomenų, kad M. K. būtų kitokiu būdu, nei kad nurodyta, įgijęs minėtą mokėjimo kortelę, byloje nėra. Taigi šios patikslintame kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pripažintinos įrodytomis. Taip pat teismas sprendžia, kad nustatyta ir kaltinamojo kaltė – tiesioginė tyčia, t. y. kad jis suvokė, kad neteisėtai įgyja svetimą, t. y. nukentėjusiajai priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę (mokėjimo kortelę), ją laiko, ir to siekė, kadangi iš esmės tai patvirtina jau nurodytos aplinkybės dėl šios kortelės radimo – kaip minėta, liudytojas N. P. pažymėjo M. K. elgesį, vengiant būti kambaryje, po to bandant paslėpti minėtą kortelę, kas paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis nežinojo, jog pasiėmė nuo stalo ne savo mokėjimo kortelę.

Todėl darytina išvada, jog nustatyti visi būtinieji tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, požymiai M. K. veikoje, o būtent – kad jis neteisėtai įgijo R. M. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę („Šiaulių bankas“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ją neteisėtai laikė, kol policijos pareigūnas N. P. šią kortelę rado.

Dėl bausmės skyrimo, civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Už Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą numatyta sankcija – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai J. A., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos – tyčinės (tiesioginė tyčia), baigtos, apysunkiai nusikaltimai.

Teismas, įvertinęs tai, kad teisiamojo posėdžio metu J. A. pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuotų kaltinimų, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgtina ir į J. A. asmenybę: išsilavinimas – aukštasis, šiuo metu nedirba, nustatytas neįgalumas, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre, nesigydė, į įskaitą neįrašyta (t. 1, b. l. 87-89), administracine tvarka bausta, turi ir galiojančią nuobaudą (t. 1, b. l. 70-79), teista 2 kartus už nusikaltimus nuosavybei (BK 180 str. 1 d.), teistumai išnykę (t. 1, b. l. 83-85, 190-194).

Todėl įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, ypač atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji prisipažino kalta, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, jai nustatytas neįgalumas, taip pat į kaltinamosios sveikatos būklę (t. 2, b. l. 3-7), tai, kad teistumai išnykę, teismas sprendžia, kad yra pagrindas skirti kaltinamajai švelniausios rūšies bausmę, numatytą straipsnių sankcijose – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis, atsižvelgiant į jau minėtas tiek nusikalstamą veiką, tiek ir kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimą.

Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, į tai, kad J. A. nustatytas neįgalumas, jos sveikatos būklę ir paaiškinimus dėl turtinės padėties, sprendžia esant tikslinga jai nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra šešis mėnesius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. K., teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika – tyčinė (tiesioginė tyčia), baigta, padarytas apysunkis nusikaltimas. Nors M. K. nurodė, kad prisipažįsta (prisipažįsta iš dalies), kad gailisi, visgi teismas nevertina, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kadangi, kaip minėta, kaltinamasis iš esmės neigė savo kaltę dėl nusikaltimo, nurodydamas, kad elektroninę mokėjimo priemonę paėmė atsitiktinai ir pan., taip pat kitus parodymus, iš kurių yra pagrindo spręsti, kad jis kritiškai nevertina savo elgesio. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina į jo asmenybę – išsilavinimas vidurinis, dirba, pagal Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei bipolinis afektinis sutrikimas, remisija, inkriminuojamos veikos padarymo metu bei pagal esamą psichikos būklę, jis galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, priverčiamąsias medicinos priemones jam taikyti nėra pagrindo (t. 1, b. l. 132-137), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 103-112), Lietuvos Respublikoje neteistas (t. 1, b. l. 176-178).

Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, ypač į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad neteisėtai įgyta elektroninė mokėjimo priemonė buvo laikyta itin neilgai, tai, kad kaltinamasis neteistas, dirba, sprendžia, kad yra pagrindas skirti kaltinamajam švelniausios rūšies bausmę – baudą. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis, numatytas už apysunkius nusikaltimus, atsižvelgiant į jau minėtas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tiek kaltinamojo asmenybę.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl įvykio patyrė streso, baimės ir papildomų rūpesčių, todėl paprašė priteisti 300 eurų turtinės ir moralinės žalos. Teisiamojo posėdžio metu patikslino ieškinį, nurodyta, kad prašo 50 eurų turtinės žalos, tame tarpe dėl to, kad jos mokėjimo kortele J. A. atsiskaitė už 5,30 eurų vertės prekes, taip pat 50 eurų neturtinės žalos.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Šioje baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad J. A., neteisėtai panaudodama R. M. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę, bei jos tapatybės identifikavimo duomenis (PIN kodą), atsiskaitė už prekes 5,30 eurų sumai. Taigi pripažintina, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, padaryta nurodyto dydžio turtinė žala įrodyta ir neabejotinai nustatyta, todėl ji priteistina iš J. A., nes būtent ji atsiskaitė už minėtas prekes. Kitoje dalyje dėl turtinės žalos pripažintina, kad ji neidentifikuota, neįrodyta objektyviais duomenimis, todėl nepriteistina.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina vadovautis, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Būtina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, o būtent: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Taigi nurodytas sąrašas yra nebaigtinis ir neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į visumą reikšmingų aplinkybių konkrečioje situacijoje.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl aktualios nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes, emocinius išgyvenimas ir stresą, susijusį su dokumentų, mokėjimo kortelių ir pan. netekimu. Nors, kaip matyti, asmens tapatybės kortelė rasta, taip pat rasta viena elektroninė mokėjimo kortelė, o po kažkiek laiko ir kita, visgi neabejotina, jog tam tikru laikotarpiu buvusi neapibrėžtumo ir netikrumo situacija dėl to buvo sukelta ir galėjo lemti atitinkamus neigiamus išgyvenimus. Todėl įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, atsižvelgiant ir į tai, kad galutinai neturtinės žalos dydį nustato teismas, spręstina, kad nukentėjusiajai iš kaltinamosios J. A. priteistina 40 eurų neturtinės žalos, ir iš kaltinamojo M. K. – 40 eurų neturtinės žalos, atsižvelgiant į tai, kad, kaip konstatuota, kaltinamieji padarė nors ir susijusius, bet visgi savarankiškus nusikaltimus, susijusius su R. M. vardu išduotų elektroninių mokėjimo priemonių neteisėtu įgijimu, laikymu ir naudojimo.

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 8 MGL (301,28 euro) dydžio baudą.

J. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, J. A. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir skirti J. A. galutinę subendrintą bausmę – 12 MGL (451,92 euro) dydžio baudą.

J. A. nustatyti šešių mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti J. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti M. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. R. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš J. A. R. M. naudai 5,30 eurus (penkis eurus trisdešimt centų) turtinės žalos atlyginimo ir 40 (keturiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš M. K. R. M. naudai 40 (keturiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas su vaizdo įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.