Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-07-18 · Byla Nr. ATP-527-361/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-18
Bylos Nr.
ATP-527-361/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalius Jocys
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-527-361/2014Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00870-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5.; 79.1.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis 2014-05-25 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I. G. už tai, kad ji 2014-05-24, 22.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) manevravo automobilių stovėjimo aikštelėje, neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, kliudė ten stovėjusį automobilį, iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai, tuo pažeidė KET 4 p., 5 p., 9 p., 231 ir 234 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-06-09 nutarimu nubaudė I. G. pagal ATPK 127 str. 2 d. 150 Lt bauda, o administracinę bylą pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukė, nesant jos veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-06-09 priimtą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo patraukti I. G. pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinėn atsakomybėn ir paskirti jai administracinę nuobaudą nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Mano, jog teismas nepagrįstai nutraukė bylą pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi I. G. negalėjo negirdėti ar nejusti susidūrimo tarp automobilių. Taip pat mano, jog I. G. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai kaip pasirinktą gynybos būdą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Tauragės rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – I. G. – kaltės, todėl pagrįstai jos atžvilgiu nutraukė administracinė bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog pažeidėja girdėjo, juto ir turėjo matyti automobilių susidūrimą, todėl tyčia pasitraukė iš įvykio vietos, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jų nepatvirtina jokie administracinėje byloje esantys duomenys.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagrįstai konstatavo, jog I. G. nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį, todėl jos veiksmuose nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas ir mano, kad I. G. eismo įvykio metu galėjo nepajusti kontakto su kitu automobiliu ir negirdėti susidūrimo garso, kadangi kontaktas buvo nestiprus, o tai patvirtina byloje esantys duomenys – automobilių fotonuotraukos (b. l. 5-16), Be to, pažymėtina ir tai, kad I. G. savo automobilio niekur neslėpė, jo niekur nenuvežė nei tą patį įvykio vakarą, nei ryte, nors tokią galimybę, akivaizdu, turėjo, kadangi ryte važiavo į bažnyčią ir grįžo atgal, o tai patvirtina Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio R. R. 2014-05-25 tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 3). Be to, pažymėtina ir tai, kad I. G. savo kaltę dėl automobilio apgadinimo pripažino, kai kartu su policijos pareigūnais ryte apžiūrėjo savo ir nukentėjusiosios automobilius, t. y. kai iš tiesų pamatė ir suprato, jog išvakarėse statydama automobilį, galėjo nežymiai kliudyti šalia stovėjusį automobilį. Svarbu ir tai, kad I. G. neturėjo ir jokio motyvo pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi padaryti apgadinimai nukentėjusiosios automobiliui mažareikšmiai, o jos pačios, I. G., automobilis draustas transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad I. G. neturėjo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių apylinkės teismo motyvuotų išvadų, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys