Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 124¹ str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 3 d. už tai jog jis 2011-10-14 apie 02.10 val. Karaliaučiaus g. 13b, Vilniuje, būdamas neblaivus (1,94 prom.), vairavo automobilį Renault 19 v/n (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant šaligatvio, atsitrenkė į metalines atramas. Eismo įvykio metu apgadino automobilį ir atramas. Protokole nurodyta, kad P. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p., 130 p. reikalavimus, t.y. įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 2 d.

Liudytoja J. L. teismo posėdyje paaiškino, kad jis (P. L.) niekur nevažiavo, buvo kieme. Ji jį išprašė iš buto, ji nemiegojo visą naktį, vis žvilgterėdavo pro langą ir matydavo, kad jis ten vietoje. Namo turėklai yra neapgadinti tik automobilio apšvietimo lempos trūkusios.

Liudytojas Z. R. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo jau vėlu, apie 2 val. nakties, jis važiavo savo sugyventinę iš darbo paimti, grįžo namo ir kieme stovinčiame automobilyje pamatė miegantį kaimyną P. L.. Jo nežadino, galvojo išsimiegos ir tiek, automobilis normaliai stovėjo aikštelėje. Jo supratimu vairuotojas negalėjo į turėklus (atramas) įvažiuoti neapgadindamas savo automobilio, nes ten reikia šaligatvį pravažiuoti. Kai jis matė miegantį mašinoje P. L., variklis buvo išjungtas, sėdynė, atlenkta, namo turėkluose nesimatė kažkokių apgadinimų, Petro automobilis nebuvo apgadintas.

Liudytoja Ilona B. A. teismo posėdyje paaiškino, kad ji grįžo iš darbo ir su vyru Z. R. matė kaip P. miegojo automobilyje. Jis sėdėjo vairuotojo vietoje, buvo pilnai atsilošęs, variklis nebuvo užvestas. Jis prieš tai telefonu skambino ir pranešė, kad susipyko su žmona, norėjo paprašyti leisti pernakvoti pas juos bute. Metalinės atramos kieme nėra apgadintos, jei ten kažkas kažką ir apgadino, tai dažniausiai daro vaikai, dažai jau seniai aplupti buvo. Kaimynų automobilis nebuvo apgadintas. Kitą dieną turėklai nebuvo apgadinti, o kaimyno automobilio nebuvo.

Liudytoja M. S. teismo posėdyje parodė, kad ji įtaria dėl ko pakviesta liudytoja, t.y. dėl naktinio spalio 14 d. įvykio. Jie jau miegojo, kadangi turi mažų vaikų tai lengvai gali prabusti, nes išgirdo stiprų garsą lyg kažkas į kažką atsitrenkė bei dūžtančio stiklo garsą, iš karto pašoko, nes po langais stovėjo draugo mašina. Mašina buvo įvažiavusi į turėklus. Tuo metu vairuotojas išlipo, jai atrodė (ji gyvena namo 5 aukšte, gan blogai apšviesta), kad jis siūbuoja, apėjo aplink mašiną pradėjo skambinti telefonu, ji išsigando, kad jis girtas ir gali įvažiuoti į jų mašiną. Paskambino 2 val. 14 min į policiją numeriu 112. Kol policija atvažiavo, jis atsisėdo į mašiną ir nuvažiavo į tarpelį kur buvo vietos atsistoti. Atsakydama į teisėjos klausimus liudytoja paaiškino, kad nežino kieno toji mašina, kuri atsitrenkė į vartus (atramas) ir kas sėdėjo už vairo. Kai po dūžtančio stiklo garso pažiūrėjo pro langą nežino kas dužo gal žibintas, tas automobilis stovėjo atsirėmęs į turėklus automobilio priekine dalimi. Tada jis atbuline eiga išvažiavo ir pastatė mašiną laisvoje vietoje. Kai ji balkone stovėdama paklausė to žmogaus ar reikia pagalbos pastarasis atsakė necenzūriniais žodžiais. Matė, kad policijos pareigūnai su juo bendravo.

Liudytojas S. M. teismo posėdyje paaiškino, kad antrą valandą nakties išgirdo stiprų garsą, jis retkarčiais gyvena M. S. bute. Kieme šalia tos vietos stovėjo jo mašina ir per balkoną paklausė, ar iškviesti policiją, tas vairuotojas sakė kviesk. Mašina stovėjo ant turėklų užvažiavusi, ar automobilis buvo apgadintas nežino. Nematė kuomet vairuotojas važiavo automobiliu, matė tik kuomet jau buvo atsitrenkęs į turėklus. Po to jis nuvažiavo, kas vairavo, nežiūrėjo.

Liudytoju apklaustas pareigūnas M. U. teismo posėdyje paaiškino, kad gavo pranešimą, jog Karaliaučiaus gatvės kieme važinėja automobilis, kurio vairuotojas įtariama yra neblaivus. Vairuotojas neneigė, kad vairavo, bet nenorėjo sutikti, kad užvažiavo ant šaligatvio. Buvo šukių prie atramų ir apgadinimų pobūdis sutapo. Matė, kad atramos buvo apgadintos. Metalinės atramos buvo įbrėžtos, jos buvo dažytos ir dažai nulupti. Teisėjai parodžius eismo įvykio schemą, esančią 4 bylos lape, pareigūnas paaiškino, kad patruliai galbūt ne tą turėklą apžiūrėjo. Įvykio vietoje buvo su pareigūnu Narmantu. Kai atvyko į įvykio vietą matė, kad automobilis jau priparkuotas kitur, automobilio vėžių nesimatė, ten yra šaligatvis, automobilis užlipo ant borto ir viskas. Turėklai buvo apgadinti, įlenkimų nebuvo tik dažai nulupti ir dalelės dažų ant automobilio buvo likusios. Įbrėžimas yra ant turėklo ir automobilio kairės pusės bei dešinės pusės sparno.

Liudytojas A. N. teismo posėdyje paaiškino, kad VPK budėtojas pranešė, kad Karaliaučiaus g. namo kieme važinėja galimai neblaivus vairuotojas ir pranešė, atrodo, to automobilio valstybinį numerį. Jie atvažiavo, ten jau buvo du pareigūnai. Pilietis buvo prie automobilio, kuris buvo pastatytas kaip ir visi kiti automobiliai. Jie patys vairavimo fakto nematė. Liudytoja, kuri gyvena 5-ame aukšte pasakė, kad matė pro langą, bendravo su tuo piliečiu ir kad jis ją „pasiuntė“. Apžiūrėjus automobilį ir tuos metalinius turėklus šiaip deformacijos ant turėklų nebuvo, tik apačioje buvo nubrėžti dažai ir ant automobilio irgi buvo įbrėžimas, kaip ir atitinkantis turėklų nubrėžimui. Norint tiksliai nustatyti, ar įbrėžimai tiksliai atitiko, reikėtų varyti automobilį prie pat turėklų ir daryti kažkokią ekspertizę. Apgadinimus apžiūrinėjo tamsiu paros metu, apšvietimas buvo dirbtinis. Jis mano, kad tie įbrėžimai kaip ir atitiko – ir aukštis, ir atstumai, ir apgadinimai neseni. Protokolas buvo surašytas remiantis liudininkės parodymais. Kažkokių vėžių, ar dar kažko, kad jis būtų važiavęs iki tų turėklų, nesimatė. Jis asmeniškai apžiūrinėjo turėklus, ten buvo pati apačia dažų nubrėžta. Jis būtų net nematęs, jeigu nebūtų pastebėjęs, kad ant automobilio kapoto prie dešinio sparno yra įbrėžimas ir įlenkimas. Tik dėl to jis pastebėjo, ir pagal aukštį pasižiūrėjo, kad jeigu jis ir kabino, tai tik iš apačios, nes iš šonų niekur apgadinimų nebuvo. Tai pasilenkęs ir apžiūrėjęs turėklus iš apačios jis pastebėjo nubrėžimą. O šiaip jokios turėklų deformacijos nebuvo. Ar ta metalinė atrama buvo apgadinta ne šio kontakto metu jis tiksliai pasakyti negali, nes pats nematė. Jis mano, kad reikėtų gal eksperto, ar tą patį automobilį vėl varyti ant kelio borto ir žiūrėti, o kelio bortas ten gan aukštokas. Kiek atsimena, dažai ant tos metalinės atramos buvo nubrozdinti tik vienoje vietoje iš apačios. Vėžių nesimatė, nors tiksliai negali pasakyti, ten automobilis stovi prie šaligatvio, paskui yra šaligatvis ir iš karto ta atrama stovi. Buvo tamsus paros metas, bet kieme buvo dirbtinis apšvietimas, matėsi, kad dažų nubrėžimas ant metalinės atramos nėra senas, nebuvo apsamanojęs. Apžiūrėjęs piliečio automobilį jis pastebėjo apgadinimus ant kapoto prie dešinio sparno, tada ir apžiūrėjo metalinę atramą, kitaip nebūtų ir pastebėjęs dažų nubrėžimo, nes, kiek atsimena, tie patruliai, kurie prieš juos atvažiavo, sakė, kad lygtai atrama neapgadinta. Apgadinimai buvo labai nežymūs. Jo nuomone, automobilio dešinės pusės priekinio sparno ir variklio dangčio prie dešinio sparno sužalojimas atitinka kontaktui su tos metalinės atramos apačia. Kiek atsimena, vėžių nesimatė, kad mašina būtų pavažiavusi iki tų atramų. Įvykio vietos schemoje, b.l. 4 metalinės atramos apgadinimas nėra pažymėtas, nes jis buvo iš apačios. Mašina ne įsirėmė į atramą, o palindo po ja, todėl dažų nubrėžimas buvo iš apačios, o mašinos įbrėžimas iš viršaus.

Liudytojas J. B. teismo posėdyje paaiškino, kad gavo iškvietimą, sakė, kad tamsios spalvos tamsios spalvos automobilis atsitrenkė į turėklus, bando pasišalinti. Atvažiavus į vietą jie iš karto pasižiūrėjo, kad prie turėklų mašinų nėra, bet prie namo pilnai buvo pristatyta automobilių. Kai patikslino ir nurodė, koks automobilis, jie apsižiūrėjo ir aikštelėje pamatė Renault ar Peugeot, tiksliai nepamena markės, automobilį, už kurio vairo sėdėjo vairuotojas. Nepamena tiksliai, ar šitas pilietis (parodo į P. L.) buvo už vairo, daug laiko jau praėjo ir daug įvykių kasdien būna. Jie pradėjo su vairuotoju bendrauti ir pajautė iš jo alkoholio kvapą. Tada jis pradėjo apžiūrinėti tą automobilį, po to ir porininkas priėjo. Ten prie namo yra tokie turėklai ir buvo bandyta užvažiuoti ant tų turėklų. Gavosi, kad tie turėklai yra šiek tiek siauresni ir ant mašinos variklio dangčio iš dešinės pusės, atrodo, virš žibinto buvo tokia įspausta juosta. Ir lygtai kairės pusės žibintas buvo sudaužytas. Toks vaizdas, kad visas automobilis netilpo, viena automobilio pusė lindo po turėklais ir galų gale vairuotojas pamatė, kad jis tikrai ten neužvažiuos. Jie iškvietė kelių policijos ekipažą, jis jiems vietoje surašė ir atidavė tarnybinį pranešimą. Tie automobilio apgadinimai atsirado kontakto su turėklais metu. Jis atsimena, kad jis priėjo prie tų turėklų, pasišviesdamas žibintuvėliu apžiūrėjo ir pamatė, kad ten buvo dažai nubrozdinti. Metaliniai turėklai nebuvo apgadinti, jie stovėjo lygiai. Buvo naktis, tamsu, bet jis nepastebėjo, kad jie būtų išlinkę ar kitaip deformuoti, tik dažai turėklų apačioje buvo nubrozdinti. Turėklai buvo nudažyti lygtai tamsiai pilka spalva ir tas dažų nubrozdinimas buvo iki pat metalo. Ir dar ant automobilio kapoto buvo tokios įspaustos žymės. Šiuo atveju didesnė žala buvo padaryta automobiliui. Pamena, jog matė, kad yra apgadintas žibintas, yra nubrozdinimai ant variklio dangčio ir, atrodo, apibrozdinimas buvo ant sparno, nors dėl sparno tiksliai neprisimenu. Nubrozdinimas ant automobilio variklio dangčio tikrai galėjo atsirasti nuo kontakto su metaline atrama. Akivaizdžių turėklų sugadinimų nesimatė. Gal jeigu dieną apžiūrėjus kas nors ir matytųsi, bet iš karto vietoje tikrai nesimatė. Negali atsakyti į klausimą, ar matėsi kokios nors to automobilio vėžės. Automobilio žibintas įtrūko, jis suskilo, bet stiklas visiškai neišbyrėjo. Gabaliuką to žibinto stikliuko jis rado prie turėklų ir atsinešė prie to automobilio. Žibinto stikle trūko viršutinės dalies prie pat variklio dangčio. Jis priėjo, pasižiūrėjau, kad tas stikliukas yra šito automobilio. Tą stikliuką rado prie metalinės atramos. To stikliuko prie bylos nepridėjo, jis ir liko ten prie to automobilio. Tas stikliukas labai gražiai pritiko prie to automobilio žibinto, sutapo visos formos.

Liudytojas A. P. teismo posėdyje paaiškino, kad nelabai gerai prisimena įvykį. Kai atvažiavo, pamatė aikštelėje priparkuotą mašiną, kapotas buvo apgadintas, buvo vėžės. Vėžės buvo link laiptų, buvo matyti provėžos per žolę. Yra ten šalia žolelė, matėsi, kad vienas ratas pravažiavęs. Ten yra šaligatvis, takelis ir prie to takelio yra tokia vejelė ir ten matėsi viena provėža. Atvažiavę rado tą automobilį gražiai priparkuotą. Apžiūrėjus automobilį matėsi, kad kapotas įlenktas, o šiaip daugiau apgadinimų kaip ir nesimatė. Turėklai nebuvo sulankstyti tikrai, o dėl apibrozdinimų nieko negali pasakyti, jis jokių paaiškinimų byloje nerašė, dirbo kartu su porininku J. B..

Išnagrinėjus bylą teismui nekyla abejonių, kad 2011-10-14 apie 2 val. 10 min. P. L. valdomas automobilis Renault 19 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo Karaliaučiaus gatvės kieme, užvažiavo ant šaligatvio ir atsirėmė į atramas, t. y. kad P. L. vairavo automobilį būdamas neblaivus Akivaizdu, kad jis padarė administracinį pažeidimą ir jam taikytina administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Tokią išvadą teismas daro remdamasis tiesiogiai mačiusios vairavimo faktą liudytojos M. S. parodymais. Ji patvirtino, kad išgirdusi garsą per balkoną matė kaip automobilis buvo įsirėmęs į atramą, o paskui vairuotojas atsisėdo į mašiną ir patraukė automobilį kur buvo laisva stovėjimo vieta. Netikėti M. S. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jos parodymai nuoseklūs, logiški, atitinka kitus byloje esančius įrodymus. M. S. yra P. L. kaimynė, jie artimai nebendravo, bet ir nesipyko. Teismui nėra pagrindo manyti, kad M. S. ir jos draugas, tą naktį buvęs jos bute, S. M. tyčia apkalba P. L.. Tuo tarpu Z. R., Ilonos B. A. (gerų P. L. draugų) bei J. L. (P. L. žmonos) parodymai vertintini kaip siekis padėti išvengti P. L. administracinės atsakomybės, be to jie sąžiningai galėjo nematyti kaip P. L. užvažiavo savo automobiliu ant šaligatvio ir atsirėmė į atramas, o po to pastatė automobilį į laisvą automobilio stovėjimo vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad spręsdamas, kas laikytina vairavimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra padaręs šias išvadas: vairavimas nėra privalomai siejamas su automobilio vidaus variklio užvedimu; vairavimas nesiejamas su nuvažiuotu atstumu, pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens; būtinas vairavimo požymis yra transporto priemonės valdymas, t. y. valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N17-885/2006, N5-307/2007, N444-765/2009).

Teismui kyla abejonių ar P. L. vairuodamas transporto priemonę apgadino svetimą turtą, t. y. atramas. Tai, kad buvo apgadintos atramos teismo posėdyje parodė tik vienas pareigūnas M. U., jis parodė, kad „metalinės atramos buvo įbrėžtos, jos buvo dažytos ir dažai nulupti“, tačiau byloje esanti eismo įvykio schema (b. l. 4) neleidžia daryti tokios išvados, nes sugadinimai pažymėti tik ant pavaizduoto automobilio, o pastabose parašyta, kad nubrozdinti dažai nuo metalinių atramų skirtų neįgaliesiems. Abejonę dėl sužalojimų buvimo ant atramų sustiprina pareigūnų, kurie pirmi apžiūrėjo įvykio vietą parodymai teisme. Tiek A. P., tiek J. B. nebuvo tikri, kad atrama buvo apgadinta, A. N. teismo posėdyje paaiškino, kad apgadinimai buvo labai nežymūs, matėsi, kad dažų nubrėžimas ant metalinės atramos nėra senas, nebuvo apsamanojęs. 2011-10-14 patrulio J. B. tarnybiniame pranešime (b. l. 5) nurodyta, kad „ant automobilio matėsi apgadinimai, turėklai nebuvo pažeisti“. Iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti, ar būtent P. L. vairuodamas automobilį ir atsiremdamas į atramas, nubraukė dažus nuo atramos, ar tai galėjo būti padaryta anksčiau. Teismo vertinimu, neesant nuotraukų, po įvykio praėjus trims mėnesiams, kitų patikimų duomenų surinkti nebeįmanoma, todėl, išnaudojus visas įstatymo numatytas galimybes byloje esančioms abejonėms pašalinti, jos traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir jam administracinė byla pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį nutraukiama (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, todėl taikant administracinę atsakomybę, visos abejonės dėl pareiškėjo kaltės yra aiškinamos administracinės atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Esant tokioms aplinkybėms, nesant byloje neginčijamiems įrodymams, patvirtinantiems P. L. kaltei dėl atramų sugadinimo, jam inkriminuojamas pažeidimas perkvalifikuotinas iš ATPK 127 str. 3 d. į ATPK 126 straipsnio 4 d.

ATPK 126 straipsnyje 4 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, <...>, užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.

Tai, jog P. L. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 d. 124¹ str. 2 d. patvirtina M. S. paaiškinimas tiek teisme, tiek atvykus pareigūnams (b. l. 6, 7), Alkotesterio duomenys (P. L. girtumas 1,94 prom. (b. l. 9)), patikros sertifikatas (b. l. 11), tarnybiniai pranešimai(b. l. 3, 5), eismo įvykio schema (b. l. 4), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 10).

P. L. veika kvalifikuotina pagal LR ATPK 126 str. 4 d. – jis būdamas neblaivus (1,94 prom.),vairavo automobilį, taip pat veika kvalifikuota teisingai pagal LR ATPK 124¹ str. 2 d., nes jis užvažiavo ant šaligatvio.

Pažeidėjo P. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą P. L., teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį (padarytas vienas pavojingiausių pažeidimų), taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę (dirba vairuotoju, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, analogiškų pažeidimų nėra padaręs), todėl teisėjos vertinimu, P. L. už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtina minimalios administracinės nuobaudos - bauda numatyta 126 str. 4 d. sankcijoje su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Pagal ATPK 325 str. 1 d. nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 str. 2 d. 2 p. nurodyti policijos pareigūnai. P. L. administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl laikytina, kad P. L. neteko teisės vairuoti transporto priemonių nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos ( ATPK 330 str. 1 d.).

Nuobaudos subendrinamos vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 31 str., 32 str., 124¹ str. 2 d., 126 str. 4 d., 127 str. 3 d., 286 str., 287 str., 288 str., teismas,

nutarė:

pripažinti P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., ir nubausti 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda su 24 (dvidešimt keturių) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

pripažinti P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ str. 2 d., ir nubausti 100 (vieno šimto) litų bauda.

Pagal LR ATPK 33 str. 2 d. subendrinus nuobaudas už P. L. padarytus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., ATPK 124¹ str. 2 d. galutinai jam skirti 2000 (dviejų tūkstančių) litų baudą su 2 (dvejų) metų vairuoti transporto priemones atėmimu.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas) priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis LR ATPK 329 straipsniu, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.