Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė, rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui M. I. (M. I.) dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 128,93 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Ieškovė prašo teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai – procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai pasirašytinai, tačiau jis per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa gavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tarnybinius pranešimus dėl atsiskaitymo už kitoje Europos Sąjungos narėje suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios buvo teikiamos privalomojo sveikatos draudimo pagrindais. Pateiktos Olandijos kompetentingos institucijos sąskaitos patvirtina faktą apie atsakovui M. I. suteiktas būtinasias sveikatos priežiūros paslaugas Olandijoje, kai šis sveikatos priežiūros paslaugų teikimo fakto metu (2015-06-27) privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje apdraustas nebuvo, tokiu būdu, neteisėtai pateikdamas Europos sveikatos draudimo kortelę, Valstybinėms ligonių kasoms padarė 128,93 Eur dydžio žalą.

Asmuo, kuriam buvo išduota Europos sveikatos draudimo kortelė, pasirašytinai įsipareigoja informuoti Europos sveikatos draudimo kortelę išdavusią teritorinę ligonių kasą apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą (LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 punktas). Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draudiminio statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiūros išlaidos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims.

Ieškovė iš Olandijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas (E 125 formos pažymas), patvirtinančias, kad Olandijoje M. I. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad Valstybinės ligonių kasos tarptautiniu mokėjimo pavedimu su Olandijos atsakingomis institucijomis atsiskaitė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtina bendro pobūdžio taisyklė, kuri numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovas šios pareigos nesilaikė, nes Europos sveikatos draudimo kortelę išdavusiai teritorinei ligonių kasai apie draustumo statuso pasikeitimą nepranešė ir neteisėtai kortele pasinaudodamas Olandijoje gavo būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas. Remiantis privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ ir Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2015-06-27) atsakovas M. I. nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelę Olandijos sveikatos priežiūros įstaigai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, atlyginęs kito padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Ieškovė išsiuntė atsakovui raginimą atlyginti padarytą žalą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove tinkamai atsiskaitė, t. y. 128,93 Eur sumos negrąžino.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo ir jo lėšas naudoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Teritorinės ligonių kasos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kadangi atsakovo gydymo išlaidos Olandijoje buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 128,93 Eur žalos atlyginimas.

Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279, 285-287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį visiškai tenkinti, priteisti iš atsakovo M. I. (M. I.) 128,93 Eur žalos atlyginimą ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Priteisti iš atsakovo M. I. (M. I.) 15,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.