Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant pareiškėjui A. K., institucijos, priėmusios nutarimą atstovui R. J., išna­g­ri­nė­jęs A. K. skundą dėl nuta­ri­mo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 287/2015/I/KAU,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje esančiose Kauno apskrities VMI 2015 m. kovo 10 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. FR1043-2003/FR1042-2677, 2015 m. kovo 5 d. faktų fiksavimo pažymoje Nr. 039862 ir 2015 m. kovo 5 d. operatyvaus patikrinimo ataskaitoje Nr. FR0760-3187 nurodyta, kad atliktas operatyvus patikrinimas (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje, t.y. gyvulių skerdykloje, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu administracinėje patalpoje, ant vadovo A. K. darbo stalo, rasti pinigų priėmimo kvitai, išrašyti fiziniams asmenims 2015-03-05 už suteiktas gyvulių (kiaulių) skerdimo paslaugas: serija DLB Nr. 6885320–6885333, suma 8 828,24 EUR, ir PVM sąskaitos faktūros, išrašytos 2015-03-02, serija MUG15 Nr. 8–17, suma 2 012,58 EUR, ir išrašytos 2015-03-03, serija MUG15 Nr. 18–21, suma 390,10 EUR. Vadovo A. K. teigimu, fiziniai asmenys už suteiktas paslaugas dar neatsiskaitę, nors aukščiau minėtuose pinigų priėmimo kvituose ir PVM sąskaitose faktūrose yra vadovo A. K. parašas grafoje „pinigus gavau“. Pažymoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) atsiskaitymams už suteiktas gyvulių skerdimo paslau­gas, kur klientai atsiskaito grynaisiais pinigais elektroninio kasos aparato nenaudo­jo, tuo pažeistas Aprašo 4 punktas (b. l. 18-22, 24-26, 33).

Taip pat operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2014-04-25 iki 2015-01-26 nesumokėjo į biudžetą 2 175,48 EUR PVM sumos. Tuo bendrovės vadovas pažeidė PVM įstatymo 90 straipsnio 1 dalį (b. l. 18-22, 33).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ATPK 301 straipsnis, kuriame numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai adminis­tracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 163³ straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už prekybą ar paslaugas be kasos aparatų įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynaisiais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus. Ši norma yra blanketinė, todėl kasos aparatų Lietuvos Respublikoje įrengimo, naudojimo ir aptarnavimo ypatumus reglamentuoja minėtas Aprašas, kurio 2 punkte nustatyta, kad Aprašo reikalavimų privalo laikytis visi ūkio subjektai, kurie parduoda prekes arba teikia paslaugas asmenims, atsiskaitantiems su jais grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis, arba superka prekes iš asmenų, atsiskaitydami su jais grynai­siais pinigais. Aprašo 4 punktas nustato, kad kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami kiekvie­no­je atsiskaitymo vietoje (išskyrus šio Aprašo 10–12 punktuose nurodytus atvejus), kurioje: asmenys už prekes (paslaugas) atsiskaito grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis; asmenims už perkamas iš jų prekes mokama grynaisiais pinigais, kai neišduodamas kitoks (ne kasos aparato kvitas) apskaitos dokumentas.

Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami ne kiekvienoje atsiskaitymo vietoje, kadangi Aprašo 10–12 punktuose yra numatytos išimtys, leidžiančios grynuosius pinigus tam tikrais atvejais priimti surašant kitokius dokumentus nei kasos kvitai.

Vertinant pareiškėjo argumentus dėl galimybės jo vadovaujamai įmonei naudotis jo nurodytomis Aprašo 10–12 punktuose numatytomis išimtys, pirmiausiai pripažintina, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi Aprašo 11.1. bei 11.7. punktais, kuriuose nustaty­ta, kad naudoti kasos aparatų nereikalaujama, kai kiekvienam asmeniui išduodamas pinigų priėmi­mo kvitas arba kitas teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamas apskaitos dokumen­tas arba bilietas: gyvenamosiose, darbo ar kitose asmenų iškvietime nurodytose prekių pristaty­mo (paslaugų suteikimo) vietose, kuriose už prekes (paslaugas) atsiskaitoma grynaisiais pinigais (11.1. puntas); ir avansams, užstatams priimti (daiktų nuomos ir panašiais atvejais) ir pinigams už anksčiau kreditan parduotas prekes įnešti (11.7. punktas).

Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) Aprašo 11.1. ir 11.7. punktuose nurodytų veiklų nevykdo, nes pagal iškvietimą prekių nepristato ir paslaugų iškvietime nurodytose vietose neteikia, daiktų nuomos ir panašia veikla nesiverčia, prekių kreditan neparduoda. (duomenys neskelbtini) yra gamybinė įmonė, perdirbanti žemės ūkio produkciją, teikianti gyvulių skerdimo paslaugą savo patalpose. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad pinigus už suteiktas paslaugas kartais paima pirkėjų buvimo vietoje nesuteikia teisės įmonei naudotis Aprašo 11.1. punkte numatyta išimtimi, nes joje kalbama apie prekių pristatymą ir paslaugų teikimą iškvietime nurodytose gyvenamosiose, darbo ar kitose vietose, kuriose atsiskaitoma už tokias prekes ir paslaugas, o ne apie galimybę priimti pinigus kitose vietose nei buvo suteiktos paslaugos be kasos aparto. (duomenys neskelbtini) neteikia jokių paslaugų ir nepristato prekių iškvietimo vietoje, todėl jos veikla nepatenka į Aprašo 11.1. punkte numatytas veiklas.

Nors pareiškėjo paaiškinimai dėl skerdimo paslaugų teikimo kreditan nėra paneigti jokiais įrodymais, o teismo posėdžio metu papildomai pareiškėjo pateikti įrodymai – subjekto sąskaitos knygos, patvirtina jo paaiškinimus, kad už suteiktas paslaugas pirkėjai atsiskaito ne iš karto, o vėliau, pagal kelias anksčiau išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau tai neįrodo, kad (duomenys neskelbtini) turi teisę pasinaudoti Aprašo 11.7. punkte numatyta išimtimi nenaudoti kasos aparato. Ši išimtis leidžia nenaudoti kasos aparato avansams, užstatams priimti (daiktų nuomos ir panašiais atvejais) ir pinigams už anksčiau kreditan parduotas prekes įnešti. Tačiau pats pareiškėjas pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) nei daiktų nuoma, nei panašia veikla nesiverčia ir jokių prekių neparduoda, o yra tik gamybinė įmonė teikianti gyvulių skerdimo paslaugas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Aprašo 11.7. punktas numato galimybę nenaudoti kasos aparto tik už kreditan suteiktas prekes, bet ne paslaugas, (duomenys neskelbtini) neturi teisės pasinaudoti ir Aprašo 11.7. punkte numatyta išimtimi.

Pareiškėjo skunde nurodomas ir dar vienas argumentas, kad, pagal VMI konsultacinę informaciją KD-7379, kasos aparatai naudojami tik prekybos veikla užsiimantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, o (duomenys neskelbtini) yra gamybinė įmonė, perdirbanti pirminę žemės ūkio produkciją. Tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. VA-40 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą, ir apskaitos dokumento išrašymo“ (nauja redakcija nuo 2014-04-29) 1 punkte nustatyta, kad naudoti kasos aparato nereikalaujama (bet, asmeniui pageidaujant, išduodamas pinigų priėmimo kvitas arba kitas teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamas apskaitos dokumentas), kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą, individu­a­lia veikla besiverčiantiems gyventojams, kurie prekiauja pastatuose ar patalpose, taip pat kioskuo­se, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse, kurių siena (-os) arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką. Šiuo atveju A. K. nesiverčia individualia veikla, jo vadovaujama (duomenys neskelbtini) yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, todėl minėto įsakymo 1 punkto nuostata nagrinėjamu atveju taip pat negali būti taikoma.

Tačiau pareiškėjo argumentas, kad (duomenys neskelbtini) kasos aparato nepriva­lo naudoti jei remiantis Aprašo 10.3. punktu asmenų įmokų grynaisiais pinigais priėmimą įformina įmonės kasoje kasos pajamų orderiu, vadovaudamasi Kasos darbo organizavi­mo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, yra pagrįstas. Šis reglamentavimas iš tiesų suteikia teisę ūkio subjektams pasirinkti vieną iš dviejų nurodytų alternatyvų - arba bendra tvarka naudoti kasos aparatą, arba grynųjų pinigų priėmimą įforminti įmonės kasoje kasos pajamų orderiu. Todėl už kasos aparato neturėjimą pareiškėją nubaudęs pareigūnas turėjo įrodyti, kad įmonė (duomenys neskelbtini) tikrai nesurašo kasos pajamų orderių gryniesiems pinigams įforminti.

Pareiškėjas A. K. nurodė, kad pajamoms apskaityti jis išrašo PVM sąskaitas faktūras, o pirkėjas vėliau apmoka iš karto kelias jam anksčiau išrašytas sąskaitas faktūras. Pinigų priėmimą pareiškėjas įformina išrašydamas pinigų priėmimo kvitą, kurį parveža buhalterei į Alytų ir ji pagal jį surašo kasos pajamų orderį. Tokia grynųjų pinigų priėmimo ir apskaitymo tvarka, kaip alternatyva kasos aparatui, yra numatyta Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (toliau Taisyklės), 10 punkte, kuris nustato, kad atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Apraše nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita), o gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą, kur pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Šiuo atveju tyrimo metu buvo apsiribota tik patikrinimo metu rastų kelių pinigų priėmimo kvitų ir PVM sąskaitų faktūrų paėmimu ir jų įvertinimu, bet iš esmės nebuvo tikrinta ir teisingai įvertinta paskutinė pinigų įforminimo stadija pagal šiuos pinigų priėmimo kvitus, t. y. nebuvo patikimai nustatyta, ar kasos pajamų orderis (iai) pinigų priėmimo kvituose nurodytoms sumoms iš viso privalėjo ir galėjo būti patikrinimo metu.

Iš byloje esančių įrodymų neaišku kuo remiantis institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą daroma išvada, kad (duomenys neskelbtini) nevykdė Aprašo 10.3 punkto reikalavimų ir kodėl privalėjo būti surašiusi kasos pajamų orderius patikrinimo metu rastų pinigų priėmimo kvitų sumoms. Pabrėžtina, kad reikalaujant pateikti kasos pajamų orderį sumoms, nurodytoms patikrinimo metu rastų pinigų priėmimo kvituose, visų pirma reikia įrodyti, kad pinigai faktiškai buvo sumokėti. Šiuo atveju patikrinimo metu nebuvo užfiksuotas grynųjų pinigų, nurodytų pinigų priėmimo kvituose, priėmimo faktas, grynieji pinigai įmonėje nebuvo rasti ir nėra įrodymų nei dėl vieno konkretaus anksčiau buvusio fakto, kad grynieji pinigai įmonėje yra priimami nesurašant kasos pajamų orderių. Jau vien tik patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonės gamybinėse patalpose buvo rasti pinigų priėmimo kvitai, išrašyti fiziniams asmenims, ir PVM sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas, kas iš dalies patvirtina A. K. parodymus apie pinigų priėmimo įforminimą pagal Aprašo 10.3 punkte numatytą išimtį. Teismo posėdžio metu papildomai pareiškėjo pateiktos subjekto sąskaitos knygos, taip pat patvirtina jo paaiškinimus, kad už suteiktas paslaugas pirkėjai atsiskaito pagal kelias anksčiau išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir tai atsispindi įmonės apskaitoje, pajamos nėra slepiamos. Jau minėtas Taisyklių 10 punktas numato Aprašo 10.3 punkte numatytos galimybės apskaityti pinigus be kasos aparato įgyvendinimo chronologinę tvarką, pagal kurią atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už suteiktas paslaugas, pirmiausiai išduoda Apraše nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita), o po to, gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą, kur pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Tai reiškia, kad patikrinimo metu rasti pinigų priėmimo kvitai yra tik pirmoji dalis pinigų priėmimui įforminti reikalingų dokumentų, kuriuos, kaip nurodė pareiškėjas, jis dar būtų turėjęs atiduoti į kasą, kur jų priėmimas būtų įformintas kasos pajamų orderiu. Tačiau viena vertus, patikrinimo metu paėmus šiuos dokumentus pareiškėjas, net ir būdamas priėmęs grynuosius pinigus, būtent dėl pinigų priėmimo kvitų paėmimo iš jo, nebūtų turėjęs galimybės atiduoti pinigų priėmimo kvitų į kasą ir užbaigti pinigų priėmimo įforminimą, o kita vertus, nėra jokių A. K. parodymus paneigiančių įrodymų, kad tie pinigai faktiškai jau buvo sumokėti. Nors pinigų priėmimo kvituose yra A. K. parašas grafoje „pinigus gavau“, tačiau jis nuo pat patikrinimo pradžios teigė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuos kvitus buvo tik iš anksto pasirašęs būsimam pinigų priėmimui pagal anksčiau išrašytas sąskaitas faktūras, bet pinigų iš suteiktų paslaugų pirkėjų dar nebuvo gavęs. Jokių tai paneigiančių įrodymų byloje nėra, patikrinimo metu jokių grynųjų pinigų nebuvo rasta, pinigų mokėtojai nėra patvirtinę, kad pinigus patikrinimo dieną faktiškai jau buvo sumokėję. Todėl patikimai ir neabejotinai neįrodžius pinigų priėmimo fakto, negalima konstatuoti, kad patikrinimo metu A. K. jau privalėjo turėti kasos pajamų orderius. Kita vertus, įmonės apskaita yra tvarkoma ne skerdykloje ir net ne pačioje įmonėje dirbančios buhalterės, o Alytuje, pagal sutartį su apskaitą tvarkančia įmone, o patys įmonės pirminiai apskaitos dokumentai yra paimti FNTT. Todėl pareiškėjas neturėjo bei negalėjo patikrinimo metu turėti ankstesnių kasos pajamų orderių ir pateikti pareigūnams kaip įrodymą, kad pinigai į kasą yra priimami ne pagal kasos kvitus, o pagal kasos pajamų orderius. Pabrėžtina, kad Operatyvaus patikrinimo pažymoje konstatuota tik tai, kad (duomenys neskelbtini) atsiskaitymams grynaisiais pinigais už suteiktas gyvulių skerdimo paslaugas elektroninio kasos aparato nenaudojo, tačiau nėra nei konstatuota, nei nurodyta, kad būtų tikrinta, ar grynieji pinigai nėra priimami kitu alternatyviu ir leistinu būdu, t. y. pagal kasos pajamų orderius. Tai reiškia, kad patikrinimą atlikę pareigūnai ir pareiškėją nubaudęs pareigūnas nesiaiškino ar įmonėje (duomenys neskelbtini) nesant kasos aparato įmonė nėra pasirinkusi kito leistino grynųjų pinigų apskaitymo būdo. Šiuos argumentus dėl kasos pajamų orderių nesurašymo nutarimą priėmusi institucija nurodė tik atsiliepime į pareiškėjo skundą, tačiau šie argumentai nėra pagrįsti bylos įrodymais.

Nors pats A. K. savo parodymams apie grynųjų pinigų įforminimo tvarką pagrįsti nepateikė papildomai kasos pajamų orderių dėl įmonėje gaunamų grynųjų pinigų apskaitymo ankstesniais atvejais, tačiau administracinėje teisėje kaip ir baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcija, todėl ne asmuo turi įrodyti savo nekaltumą, o jo kaltę turi įrodyti protokolą surašantis ir nubausti asmenį turintis teisę pareigūnas. Be to, kaip minėta įmonės apskaitos dokumentai yra paimti FNTT.

Iš nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas tik tuo, kad kartu su įmonės skerdykloje rastais pinigų priėmimo kvitais ir išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis nebuvo kasos pajamų orderių, tačiau bylos įrodymai neįrodo, kad šie pinigai jau buvo sumokėti ir kasos pajamų orderiai patikrinimo metu jau privalėjo būti. Be to byloje nėra įrodymų, kad būtų nustatytas bent vienas atvejis, kai gryniesiems pinigams pagrįsti nebuvo surašytas kasos pajamų orderis kada nors anksčiau, nes jokių buhalterinės apskaitos dokumentų niekas netyrė. Todėl nepaneigus pareiškėjo parodymų, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) grynieji pinigai yra įforminami pagal Aprašo 10.3 punkte ir Taisyklių 10 punkte nustatytą tvarką, leidžiančią nenaudoti kasos aparto, nėra pagrindo konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) privalėjo įsirengti ir naudoti kasos aparatą.

Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl jam inkriminuojamo pažeidimo neturi kelti jokių abejonių, išvados dėl asmens kaltumo turi būti pagrįstos objektyviais, vienas kitą patvirtinančiais įrodymais, kurių visuma leistų daryti tik vieną neabejotiną išvadą, kad asmuo yra kaltas. Kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, spėliojimais, atsitiktiniais sutapimais, tikimybėmis. Todėl teismas pripažįsta, kad surinktais įrodymais nėra įrodyta A. K. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 163³ straipsnio 1 dalyje, nes skundžiamas nutarimas šioje dalyje yra pagrįstas tik faktu, kad kasos aparatas įmonėje nenaudojamas ir prielaidomis, kad įmonėje grynieji pinigai neįforminami kasos pajamų orderiais. Šios prielaidos nėra patvirtintos byloje esančiais įrodymais, nėra įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) pažeidžia Aprašo 10.3 punktą, todėl ši skundžiamo nutarimo dalis naikinama ir byla šioje dalyje nutraukiama.

Dėl kito pažeidimo, numatyto ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, kurį padaręs pareiškėjas pripažįsta, ginčo nėra, nes ši nutarimo dalis buvo apskųsta per apsirikimą, pareiškėjui neteisingai supratus pagal kokį ATPK straipsnį jis buvo nubaustas. Todėl ši nutarimo dalis paliekama nepakeista.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir remdamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2015 m. balandžio 9 d. Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Administravi­mo ir personalo skyriaus vedėjo R. J. nutarimo Nr. 287/2015/I/KAU dalį dėl 650 EUR nuobaudos A. K. paskyrimo pagal ATPK 163³ straipsnio 1 dalį ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusią dalį 2015 m. balandžio 9 d. Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Administravimo ir personalo skyriaus vedėjo R. J. nutarimo Nr. 287/2015/I/KAU palikti nepakeistą.

Dėl nutarimo per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti duodamas skundas Kauno apygardos teis­mui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.