Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant pažeidimą padariusiam asmeniui G. P., išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. skundą dėl Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK 2013-09-26 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK pareigūno (toliau – ir Institucija) 2013-09-26 nutarimu G. P. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji netinkamai prižiūri savo šunį, šuo laksto be priežiūros, tuo ji pažeidė Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006-04-27 sprendimu Nr.T1-1090 patvirtintų Šilutės r. gyvūnų laikymo taisyklių reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 str. 7 d. pakartotinai per vienerius ir jai paskirta 400 Lt bauda.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla nutrauktina.

Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių G. P. kaltę, kad ji padarė jai inkriminuojamą pažeidimą, nes nėra kaltinime nenurodyta, kokiais veiksmais ar neveikimu ji neprižiūri savo šuns. Nėra nustatyta fakto, kad būtent G. P. šuo pridergė prie kaimyno durų, o tai, kad atėjus policijai ir G. P. atidarius duris, šuo išbėgo pro atviras duris, savaime negali būti traktuojama kaip šuns nepriežiūra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012, LVAT 2012 m. gruodžio mėn. 12 d. nutartis byloje Nr. N-143-1083-12).

Pažymėtina, kad Institucija, skirdama nuobaudą, rėmėsi 2006-04-27 sprendimu Nr.T1-1090 patvirtintomis Šilutės r. gyvūnų laikymo taisyklėmis, tačiau šios taisyklės 2013 m. rugsėjo 26 d. Nr. T1- 866 sprendimu yra panaikintos. Be to nutarime nurodoma, kad G. P. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 7 d., tačiau šiame straipsnyje yra tik 6 dalys.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, skundas tenkintinas, nutarimas naikintinas, kadangi G. P. veiksmuose nenustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties (250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti.

Administracinę bylą, iškeltą G. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 7 d., nutraukti, nesant jos veikoje pažeidimo sudėties.

Nutarimas gali būti apskųstas ATPK 302²-302¹⁵str. nustatyta tvarka per 20 dienų nuo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.