- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-10-20
- Bylos Nr.
- A2.9.-2737-76/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Petras Simėnas
- Pažeidėjas
- E. D.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. D., g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)kuriai išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. D. kaltinamas tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. apie 19.00 val., namo kieme, Šiauliuose, Dainų g. 48, apstumdė bei įžeidinėjo savo žmoną Ž. D. bei jos mamą J. M., mažamečio vaiko A. D., gim. (duomenys neskelbtini)akivaizdoje. E. D. padaryta veika atitinka teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d., kadangi jis, jau būdamas baustas administracine tvarka pagal LR ATPK 181 str. 1 d., pakartotinai panaudojo savo kaip tėvo valdžią priešingai vaiko interesams.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. D. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-08-27 jis atvyko pas buvusią žmoną pasiimti savo sūnaus, kuri ketino nusivežti į karinį dalinį .ir pamatyti savo sūnų. Vaikas jam atvykus buvo lauke, tačiau į kiemą išėjo ir jo žmona ir pasakė sūnui: „važiuojam“, neleidus jam su sūnumi pakalbėti. Dvi savaites iki to įvykio jį ignoravo: nekėlė telefono ragelio jam skambinant, neleido bendrauti su sūnumi. O dieną prieš įvykį taip pat norėjo pamatyti sūnų, tačiau žmona pasakė, kad jis yra pas jos seserį ir grįš už pusės valandos. Praėjus kuriam laikui jis vėl atvyko pas žmoną į namus, tačiau ji pasakė, kad sūnu dar negrįžęs iš jos sesers, tačiau apėjęs aplink namą jis pamatė jį žaidžiantį kieme. Tuomet žmona per langą pradėjo šaukti sūnui, kad bėgtų nuo tjo. Jis nestumdė nei žmonos, nei jos mamos, nei vaiko – tai jos tempė nuo jos vaiką. Jie su žmona gyvenama atskirai, tačiau oficialiai išsiskyrę nėra.
Liudytoja Ž. D. teisme parodė, kad 2010-08-27 dieną buvo netikėtas vyro apsireiškimas, kai neįspėjęs jis norėjo pasiimti vaiką į pasilinksminimus. Su vyru kartu negyvena, nėra nustatytų dienų, kada vyras gali mtytis su savo sūnumi. Vasarą jis su vaiku bendravo kiek norėjo, o tą kartą jis atvyko penktadienį, nors tarėsi, kad sūnų į Radviliškį jam atvešianti šeštadienį. Ji su mama ruošėsi važiuoti pas ją į kaimą ir nebuvo tartasi, kad vyras pasiims sūnų. Nors žino, kad E. D. skambino sūnui ir klausė, ar jis nori vykti į pirtį. .2010-08-27 dieną joms buvo kiti planai nei išleisti sūnų pas tėvą. Tuo metu kai atvyko, kai atvyko E. D., vaikas buvo kieme, o ji su mama ėjo į lauką važiuoti į kaimą. Išėjusios pamatė, kad vyras kalbasi su sūnumi. Jos pakvietė vaiką ateiti, tačiau E. D. pasakė, kad vaiko neleis. Vaikas įsikibo į močiutę, o vyras jį tempė į save, todėl gavosi susistumdymas. Kai jie lipo į automobilį, E. D. įsibrovė į automobilį, užstatė savo automobilį taip, kad jos negalėtų išvažiuoti. Kad prie vaiko nekltų jokių konfliktų jos bėgo namo ir kvietė policiją. Kieme kilo konfliktas, E. D. ją įžeidinėjo, užgauliojo, sakė, jog kreipsis į vaiko teises. Be to, po konflikto, jis skambino draugui L., kuris taip pat atvažiavo, atsivežė filmavimo kamerą, kažką filmavo. Tokie E. D. veiksmai sukelia įtampą. Iš pradžių ji skambino policijai dėl to, kad vyras užstatė jos automobilį, kad neišvažiuotų, tačiau dar policijai neatvykus, jiš perskambino ir pasakė, kad vyras automobilį patraukė. Pareigūnai jai sakė pirmadienį atvykti į komisariatą parašyti pareiškimą. Dabar yra tvarkomi dokumentai dėl skyrybų.
Liudytoja M. M. parodė, kad dabartiniu metu tikslios datos neprisimena jai būnant pas dukrą, atvažiavo jos buvęs vyras ir norėjo į kažkokią šventę pasiimti sūnų, o jos dukra su sūnumi buvo suplanavę vykti pas ją į kaimą. Dėl sūnaus tarp jos dukters ir buvusio jos vyro kilo konfliktas , konflikto metu buvęs vyra įlipo į automobilį, neleido uždaryti durų, abu tarpusavyje apsižodžiavo
R. L.
Nagrinėdamas administracinio teisė pažeidimo bylą, teismas nustatė, kad E. D. ir Ž. D.. tarpusavio santykiai yra konfliktiški ir įtempti. Vyksta dokumentų ruošimas jų skyrybų procesui, esant šioms aplinkybėms vyksta konfliktas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku E. D. periodiškumo nustatymas tarpusavio susitarimu.2010-08-30 Ž. D. kreipėsi į Šiaulių AVPK dėl E. D. įstatymo numatytų priemonių pritaikymo 2010-08-31 dieną Šiaulių m. PK Viešosios policijos skyriaus. Pietinės nuovados, Apylinkės inspektorių. Veiklos grupės tyrėja atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, neapklausus E. D., nors tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kalbėtasi su E. D., kuris, kad ji buvusi žmona įžeidinėjo ir apstumdė , o jis nieko nedarė.
Jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad E. D.. atliko jam inkriminuojamus neteisėtus veiksmus, byloje nėra. nepateikta jokių šį objektyvų faktą galinčių pagrįsti duomenų, kad galimai vykusio buitinio konflikto metu tiesiogiai nukentėjo mažametis vaikas ir buvo padaryta žala jo fizinei ar psichinei sveikatai, konflikto fakto nepatvirtina jokie kiti liudytojai . ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas ( pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 256 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai ( pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Antroji straipsnio dalis nustato, kad pareigą surinkti įrodymus turi subjektai, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nagrinėjantys administracinio teisės pažeidimo bylą. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos ,nes visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Darytina išvada, jog nesant administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių E. D. kaltę, pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį iškelta administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta, nenustačius padaryto administracinio pažeidimo sudėties požymių (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1d., 286 str., 287 str., teismas
nutarė:
E. D., administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimo nuorašą išsiųsti pateiškėjai.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Šiaulių miesto apylinkės teismą.