Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (išieškotojos) mažosios bendrijos „I.“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys – I. B., antstolė R. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. spalio 22 d. nutartimi nusprendė pareiškėjos prašymą atmesti, nustatydamas, kad visas skolininko sutuoktinės I. B. santuokos metu įgytas turtas, įskaitant garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė.

4. Teisme 2021 m. spalio 28 d. gautas pareiškėjos atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti minėtą nutartį, ir tenkinti pareiškėjos prašymą. Nurodoma, kad 2018 gegužės 23 d. pirkimo?pardavimo sutarties kopijoje matyti, jog nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra skolininkas, o Nekilnojamojo turto registro išrašas, patvirtina, kad nekilnojamasis turtas priklauso skolininkui ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Prie atskirojo skundo pateikė 2018 m. gegužės 23 d. pirkimo?pardavimo sutartį bei Nekilnojamojo turto išrašą.

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

6. Pareiškimus kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 2–3 dalys). Pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendroje nuosavybėje nustatymo patenka į CPK 593 straipsnio taikymo apimtį, t. y. tokio prašymo nagrinėjimui taikytinos CPK 593 straipsnyje nustatytos taisyklės (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1092-803/2020, nutarties 19 punktą). Teismas nenustatė pagrindų bylą nagrinėti žodinio procese tvarka. Teismui pateikta reikalinga medžiaga iš antstolės R. D. vykdomosios bylos Nr (duomenys neskelbtini), todėl visos faktinės aplinkybės gali būti nustatytos vadovaujantis rašytine medžiaga. Pastebėtina ir tai, jog antstolė skolininkui 2021 m. rugsėjo 10 d. siųstame pasiūlyme išaiškino, jog nesudarius susitarimo dėl turto dalies nustatymo bendru sutarimu neteismine tvarka, antstolis išieškotojui siūlys kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo. Aptarta aplinkybė, teismo vertinimu, reiškia, jog apie pradėtą procesą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo suinteresuoti asmenys, t. y. skolininkas ir sutuoktinė, žino.

7. Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

8. Teismas nustatė, kad antstolės R. D. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo pagrindu 2021 m. balandžio 16 d. išduotas vykdomasis dokumentas dėl 5 640,94 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko pareiškėjos naudai. Skolininkas per nustatytą terminą nepateikė antstolei sutikimo dėl turto dalies ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, todėl 2021 m. spalio 1 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai siūloma kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, nustatymo.

9. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

10. CK 3.101 straipsnis nurodo, kad sutuoktinių turto teisinis režimas taip pat gali būti nustatomas pagal sutartį. Pažymėtina, jog jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų (povedybinės) sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Priešingu atveju, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).

11. Teismas nustatė, kad skolininkas ir jo sutuoktinė 2015 m. balandžio 27 d. sudarė povedybinę sutartį. Sutartyje susitarė, kad atsiradę įsipareigojimai, prievolės, kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas įgytas nuo povedybinės sutarties sudarymo momento: 1) sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) paveldėjimo ar dovanojimo keliu gautas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

12. Taigi, vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu, povedybinės sutarties sudarymas yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti. Tačiau būtina pažymėti, jog nors šiuo atveju sutuoktiniai povedybinėje sutartyje susitarė, kad sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tačiau iš 2018 m. gegužės 23 d. pirkimo?pardavimo sutarties 6.2.11. punkto matyti, kad pirkėjas (skolininkas) patvirtino, kad perka ginčo turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atitinkamas įrašas padarytas ir Nekilnojamojo turto registre, kurio išraše nurodoma, kad garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso skolininkui ir jo sutuoktinei bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise. Tai reiškia, kad skolininkas, įsigydamas ginčo turtą, nepasinaudojo povedybinės sutarties sąlyga, leidžiančia jam šį turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn, o garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

13. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis), tokių aplinkybių neįrodinėjo ir pareiškėja.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad skolininkui J. B. priklauso ½ dalis turto – garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2018 m. gegužės 23 d. pirkimo?pardavimo sutarties pagrindu ir registruoto kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149 straipsniu, 179 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos mažosios bendrijos „I.“ prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui J. B. priklauso ½ dalis turto – garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2018 m. gegužės 23 d. pirkimo?pardavimo sutarties pagrindu ir registruoto kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismo Trakų rūmus.