Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Naudenė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Orinata“, ieškinį atsakovui G. N. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo per 14 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį laikomi įteiktais praėjus trisdešimčiai dienų nuo pašto pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konsta tuoja:

ieškinys tenkinamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi pagal atsakovo pareiškimą iškėlė bankroto bylą UAB „Naudenė“, jos bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Orinata“, o 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Ieškovės direktoriumi nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo G. N..

Iš 2017 m. gruodžio 31 dienos įmonės balanso matyti, kad įmonė veikė nepelningai. Jei atsakovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tikėtina, kad įmonė nebūtų didinusi savo finansinių įsipareigojimų ir žalos kreditoriams būtų išvengta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuota, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad kitam asmeniui nepadarytų žalos, o žalai atsiradus, ją privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad įmonės vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, ieškovė privalo įrodyti tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, bendrovei padarytos žalos faktą ir priežastinį neteisėtų veiksmų bei žalos ryšį (CPK 178 straipsnis).

Šioje byloje atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, laiku nesikreipdamas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, dėl to įmonė patyrė nurodyto dydžio žalą. Tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovo kaip įmonės vadovo kaltė preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas kaip įmonės vadovas nesilaikė jam teisės aktais pavestų pareigų ir savo neveikimu (laiku nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo) padarė įmonei 9833,10 Eur žalą, todėl civilinės atsakomybės sąlygos yra pagrįstos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Įmonės vadovas privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą bei atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis žalą ieškovei atlygino, daroma išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą, todėl ieškinys tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 5844,14 Eur žalai atlyginti. (CK 6.263 straipsnis, 6.281 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9833,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Tenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteisiamas 221 Eur žyminis mokestis ir 3,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, iš viso 224,72 Eur (Civilinio proceso kodekso 92 ir 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285- 286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Naudenė“, juridinio asmens kodas 302486493, iš G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9833,10 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt trijis eurus 10 ct) žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9833,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 224,72 Eur (dviejų šimtų dvidešimt keturių eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.