- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-18
- Bylos Nr.
- eI3-937-809/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02399-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- N. Y.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Regisrų centras
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaits ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Y. skundą atsakovei valstybės įmonei Regisrų centras dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti VĮ Regisrų centras (toliau – ir Registrų centras) 2022 m. gegužės 20 d. raštą Nr. S-21154(1.4E) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) pakeisti (atnaujinti) pareiškėjos duomenis ir duomenis apie UAB „Build Stuff Training“, UAB „Fix Management“ bei UAB „G. Y.Consulting“ (toliau – ir Bendrovės) akcininkus.
Pažymėdama ginčo faktinės aplinkybes nurodo, kad 2022 m. vasario 14 d. – 2022 m. vasario 17 d. laikotarpiu pareiškėja būdama darbo reikalais Jungtinėse Amerikos Valstijose pardavė jai dalinės nuosavybės teise priklausančias bendrovių UAB „Build Stuff Training“, UAB „Fix Management“ bei UAB „G. Y. Consulting“ akcijas. Po sandorių sudarymo pareiškėja elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę dėl Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje UAB „Build Stuff Training“, UAB „Fix Management“ bei UAB „G. Y. Consulting“ duomenų pakeitimo (atnaujinimo), kiek tai buvo susiję su aukščiau nurodytų bendrovių akcininkais, kartu pridėdama prie savo prašymo elektroniniu parašu pasirašytus dokumentus patvirtinančius sudarytų sandorių realumą. Atsakovė elektroniniu paštu pareiškėjai nurodė, kad „apie uždarųjų akcinių bendrovių akcijų perleidimą informaciją perduoda vadovas arba vadovo įgaliotas asmuo per Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą (JADIS)“, „juridinio asmens duomenų keitimas galimas tik su dokumentais atvykus į padalinį arba per Registrų centro savitarnos sistemą. Atsakovė nurodė, kad prašymai elektroniniu paštu nėra priimami. Pareiškėjos atstovas 2022 m. balandžio 13 d. raštu kreipėsi į atsakovę dėl duomenų pakeitimo Juridinių asmenų registre. Raštas kartu su priedais atsakovei buvo išsiustas elektroniniu paštu, nes atspausdinus pareiškėjos elektroniniu parašu pasirašytus dokumentus būtų prarastas minėtų dokumentų autentiškumas. Registrų centras Raštu informavo, kad savo iniciatyva pakeisti (atnaujinti) JADIS N. Y. duomenų ir duomenų apie UAB „Build Stuff Training“, UAB „FIX Management“ ir UAB ..G. Y. Consulting“ akcininkus neturi teisinio pagrindo, todėl duomenys apie UAB „Build Stuff Training“, UAB „FIX Management“ ir UAB „ G. Y. Consulting“ akcininkus gali būti pakeisti tik Akcinių bendrovių įstatymo ir JADIS nuostatų nustatyta tvarka.
Nesutikdama su Raštu nurodo, kad Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus, įskaitant šių duomenų pakeitimus, registruoja Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (toliau - JADIS), savo įgaliojimų (nuostatų) ribose, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231. JADIS nuostatų 11.1 papunktyje nustatyta, kad JADIS duomenis teikia juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ir steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip, arba kitas juridinio asmens vardu įgaliotas teikti duomenis JADIS fizinis asmuo, jei įgaliojimas pateiktas JADIS tvarkytojo nustatyta tvarka ir priemonėmis. Atkreipia dėmesį, kad Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.68 straipsnyje yra nurodytas baigtinis atvejų sąrašas kuomet registrų tvarkytojas, šiuo atveju atsakovas, gali atsisakyti registruoti juridinio asmens duomenų pakeitimus. Rašte nėra nurodytas nei vienas straipsnyje išvardintas atvejis. Šiuo atveju matyti akivaizdus poįstatyminio teisės akto, t. y. Teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. 1R-231 viršenybė prieš kodifikuotą įstatymą, t. y. Civilinį kodeksą, kas jokiu būdu negali būti toleruotina, kadangi paminamas ne tik konstitucinis teisinės valstybės principas (kiek tai susiję su teisės aktų hierarchija) bet ir pamatinė žmogaus teisė į nuosavybę ir draudimu ja pilna apimtimi ir netrukdomai naudotis. Be to, Rašte paminėtų JADIS nuostatų 11.1. punkte „juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ir steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip, arba kitas juridinio asmens vardu įgaliotas teikti duomenis Sistemai fizinis asmuo. Įgaliotas asmuo gali teikti duomenis, jei įgaliojimas pateiktas Sistemos tvarkytojo nustatyta tvarka ir priemonėmis“ nėra nurodyta tiesioginio draudimo kitiems nei šiame punkte išvardintiems asmenims savalaikiai teikti registro tvarkytojui aktualius duomenis susijusius su juridinio asmens veikla ir/ar valdymu. Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyti asmenys, kurie yra įgalioti teikti duomenis registrų tvarkytojui. Šiuo atveju nesant tiesioginio draudimo fiziniam asmeniui savalaikiai pranešti apie aktualius įvykius, susijusius su jam priklausančia nuosavybe, yra sudaromos prielaidos skatinti galimą teisės pažeidimą, nes atsakovas, vykdydamas valstybės registro funkcijas ir būdamas atsakingas už juridinių faktų išviešinimą bei jų aktualumą, savo veiksmais sukuria draustiną praktiką, kuomet prisidengiant procedūromis yra atsisakoma registruoti aktuali informacija kuri gali būti svarbi ne tik pareiškėjai, bet ir tretiesiems asmenims.
Mano, kad atsakovės veiksmai ir Rašto motyvai yra neteisėti, todėl naikintini, kadangi vadovaujantis atsakovės logika išeitų taip, kad bendrovės vadovas ar valdymo organas yra viršesnis už pareiškėją ir tik jiems yra suteiktos galios spręsti, kada ir kokia apimtim jie kreipsis į atsakovą informuodami apie juridinio asmens duomenų pasikeitimus. Pareiškėjos įsitikinimu, tai ne tik pažeidžia jos teisę į nuosavybę, bet ir panaikina konstitucinį lygybės principą, kadangi jau ne pareiškėja, o tik nedidelis asmenų ratas turi teisę spręsti esminius klausimus dėl turto, su kuriuo jie iš viso nėra susiję, o tuo tarpu tikroji turto savininkė neturi jokių konstitucinių ir teisinių svertų apginti savo pamatines žmogaus ir asmens teises bei laiku informuoti valstybės atsakingą įstaigą apie esminius įvykius susijusius su valstybės registre įregistruotais juridiniais asmenimis.
Nurodo, kad skundo surašymo dienai tarp pareiškėjos ir juridinių asmenų vadovo vyksta teisinis ginčas (skyrybų procesas), todėl visi jos pranešimai bendrovės vadovui (buvusiam vyrui) tam, kad jis nedelsiant pasikreiptų į atsakovą bei pateiktų tuos pačius duomenis bei dokumentus, kokie buvo pateikti jos ir jos atstovo liko be atsako. Tokiu būdu susidaro situacija, kai pareiškėja, realizuodama savo konstitucinę teisę į nuosavybę, kuri nėra kaip nors suvaržyta, negali iki galo atlikti savo prievolės laiku ir tinkamai informuoti bei pateikti reikiamus dokumentus atsakovui apie juridinių asmenų duomenų pakeitimus.