Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „LATEKO LIZINGAS“ ieškinį atsakovei D. V. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovei įteikti 2020 m. liepos 31 d. asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. sausio 22 d. tarp atsakovės ir ieškovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis ieškovas suteikė atsakovei sutartyje nurodytą kreditą – 2 000 EUR, o atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti, sumokėti už kreditą priskaičiuotas palūkanas ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. Nustatyta, kad, atsakovei neįvykdžius įsipareigojimų pagal aukščiau minėtą sutartį, ieškovas 2020 m. sausio 20 d. vienašališkai nutraukė sutartį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimą ieškovui būtų visiškai padengusi (CPK 178 straipsnis). Nustatyta, kad atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovės 2 000 EUR negrąžintą kreditą, 100 EUR sutarties mokestį ir 183,04 EUR palūkanas iki sutarties nutraukimo (37,5 proc./360 = 0,104 proc.; 2 000 EUR x 0,104 proc. = 2,08 EUR (palūkanos už vieną dieną); 2,08 x 88 dienų (nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. sausio 20 d.) = 183,04 EUR), yra pagrįsti ir tenkintini (CPK 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1 734,13 EUR palūkanas, apskaičiuotas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2023 m. rugsėjo 25 d. Iš šalių sudarytos sutarties sąlygų nustatyta, kad sutarties galiojimo terminas buvo 2023 m. sausio 22 d. Nustatyta, kad ieškovas 2020 m. sausio 20 d. vienašališkai nutraukė sutartį.

Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai).

Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra bei į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, ieškovo reikalavimas dėl likusios 1 734,13 EUR palūkanų dalies atmestinas, kadangi šios mokėjimo (pelno) palūkanos buvo apskaičiuotos jau po sutarties nutraukimo.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Šalių sudarytos sutarties 3.8 punkte nustatyta atsakovės pareiga už kiekvieną dieną sumokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovo paskaičiuoti delspinigiai sudaro 55,17 EUR. Bylos įrodymų pagrindu ieškovo reikalavimas dėl 55,17 EUR delspinigių laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl yra tenkintinas (CK 6.71, 6.73 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 338,21 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovo materialaus pobūdžio reikalavimus tenkino iš dalies, t. y. 57,42 procentų reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 52,83 EUR žyminio mokesčio dalis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Byloje patirta 3,72 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo UAB „LATEKO LIZINGAS“ ieškinį atsakovei D. V. tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „LATEKO LIZINGAS“, j. a. k. 111746792, 2 000 EUR (dviejų tūkstančių eurų) negrąžintą kreditą, 183,04 EUR (vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų 4 ct) palūkanas, 100 EUR (vieno šimto eurų) sutarties mokestį, 55,17 EUR (penkiasdešimt penkių eurų 17 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 338,21 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 52,83 EUR (penkiasdešimt dviejų eurų 83 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini). Likusius ieškovo reikalavimus atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.