Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą pareiškėjai G. D. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 21RE2-177(AG2-161/16-2023) (toliau – ir Sprendimas) ir pareiškėjos G. D. (toliau – ir pareiškėja) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2. NŽT nurodė, kad Komisija Sprendimu tenkino pareiškėjos skundą atsakovui NŽT dėl NŽT Kretingos skyriaus 2023 m. liepos 13 d. rašto Nr. 14SD-1807-(14.14.137 E.) „Dėl atsakymo į prašymą“ ir NŽT 2023 m. spalio 5 d. rašto Nr. 1SS-1582-(5.59 E.) „Dėl atsakymo į skundą“ panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. birželio 14 d. prašymą dėl servituto nustatymo administraciniu aktu.

3. Žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 1) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 2) (toliau – ir Žemės sklypai) tretiesiems asmenims grąžinti natūra tuomečio Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. balandžio 6 d. ir 1999 m. balandžio 16 d. sprendimais. Atkūrus nuosavybės teises į aukščiau paminėtus Žemės sklypus, šie Žemės sklypai buvo pažymėti Kūlupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 325 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ (toliau – ir Žemėtvarkos projektas).

4. Pagal Žemėtvarkos projekto sprendinius privažiavimas į Žemės sklypą buvo numatytas 4 m pločio keliu (toliau – ir Kelias) per žemės sklypą Nr. 1 ir žemės sklypą Nr. 2.

5. Žemėtvarkos projekte Kelias nėra pažymėtas kaip servitutinis.

6. Žemėtvarkos projekte pažymėtas Kelias taip pat yra pažymėtas ir Kretingos rajono teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano keitimo sprendiniuose, patvirtintuose Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T2-63 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano keitimo sprendinių koregavimo suplanuotos teritorijos dalyje patvirtinimo“ (toliau – ir Bendrasis planas). Iš Bendrojo plano sprendinių inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų brėžinio sutartinių žymėjimų matyti, kad Kelias yra nurodytas kaip „Vietinės reikšmės keliai“.

7. Kretingos rajono savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė), suplanavo Bendrojo plano sprendiniuose, viešą kelią, per Žemės sklypus. Tačiau, tam, kad būtų įgyvendinti šie sprendiniai, Savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuris nurodo, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama, pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, įskaitant ir valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga: viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams, turi inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ir įrengti Bendrojo plano sprendiniuose numatytą vietinės reikšmės kelią.

8. Kretingos rajono savivaldybė 2023 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 19R2-649 „Dėl informacijos pateikimo administracinėje byloje“ informavo, kad Kretingos rajono savivaldybė teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrajame plane, (pakeistas Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. T2-178) (Bendrasis planas) pažymėtas kelias, einantis per Žemės sklypus, Bendrojo plano sutartiniuose žymėjimuose pažymėtus „kiti keliai“ – pagal reikšmę yra priskiriamas vietinės reikšmės vidaus keliams (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 str. 3 d. 1 p.). Kelias nėra įtrauktas į Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą ir jo įtraukti neketinama. Dėl šios priežasties jis nėra inventorizuotas ir neketinama jo inventorizuoti. Bendruoju planu numatoma išlaikyti esamą Kretingos rajono savivaldybės kelių tinklą, papildant jį naujomis susisiekimo atkarpomis. Bendrajame plane šis Kelias pažymėtas kaip esamas, o kadangi yra privačiuose Žemės sklypuose, ir nėra nustatyto kelio servituto (tarnaujančio daikto), manytina, kad Keliu gali naudotis tik šių sklypų savininkai.

9. Kretingos rajono savivaldybė jokių procedūrų Bendrajame plane numatytam vietinės reikšmės Kelio įrengimui nėra inicijavusi ir ketinimų šiai dienai inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros neturi, jokie kiti veiksmai minėto vietinės reikšmės Kelio įrengimui nėra atliekami.

10. NŽT nesutiko su Komisijos pozicija, išdėstyta Sprendimo konstatuojamojoje dalyje, kad egzistuoja esminės aplinkybės servituto nustatymui administraciniu aktu, nes Žemėtvarkos projekte yra suprojektuotas 4 m pločio Kelias, einantis per greta esančius žemės sklypą Nr. 1 ir žemės sklypą Nr. 2 į pareiškėjos 2,9907 ha Žemės sklypą, tačiau jis nepažymėtas kaip servitutinis, tokiam sprendimui įgyvendinti nebuvo priimti administraciniai aktai, minėti Žemės sklypai nuosavybėn perduoti, atkuriant nuosavybės teises.

11. Nurodyti Žemės sklypai asmenims grąžinti natūra Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. balandžio 6 d. ir 1999 m. balandžio 16 d. sprendimais iki Žemėtvarkos projekto patvirtinimo, todėl privačiuose žemės sklypuose administraciniu aktu nustatyti servitutą juridinio pagrindo nėra.

12. Servituto nustatymo žemės sklype Nr. 1 ir žemės sklype Nr. 2 klausimas keliamas be šių žemės sklypų savininkų valios išreiškimo.

13. Atsakovo nuomone, patekimui į Žemės sklypą galėtų būti nustatytas kelio servitutas per žemės sklypą Nr. 1 ir žemės sklypą Nr. 2 sandorio, sudaryto tarp šių žemės sklypų savininkų, būdu arba teismo sprendimu.

14. Pareiškėja prašė atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Pareiškėja nurodė, kad NŽT nepagrįstai atsisakė vykdyti savo funkcijas ir administraciniu aktu nustatyti kelio servitutą, esant visoms Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo sąlygoms. NŽT Kretingos skyriaus 2023 m. liepos 13 d. rašte Nr. 14SD-1807-(14.14.137 E.) „Dėl atsakymo į prašymą“ ir NŽT 2023 m. spalio 5 d. rašte Nr. 1SS-1582-(5.59 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ išdėstyti argumentai nepaneigia Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo galimybės ir pagrindų, nepaneigia šios nuostatos taikymui būtinų sąlygų egzistavimo.

16. Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte siekiama išvengti būtinumo žemės sklypų savininkams kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo, kai patekimas į žemės sklypus privalėjo būti numatytas valdžios institucijoms atkuriant nuosavybės teises į žemę, tačiau valdžios institucijos šios savo pareigos tinkamai neįvykdė (nenumatė patekimo sprendinių teritorijų planavimo dokumentuose arba iki šiol taip ir neįgyvendino šių sprendinių).

II.

17. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu atsakovo NŽT skundą atmetė.

18. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėja nuo 2023 m. balandžio 7 d. yra 2,9907 ha Žemės sklypo savininkė. Šį Žemės sklypą pareiškėja įgijo 2023 m. balandžio 3 d. dovanojimo sandorio pagrindu.

19. Pareiškėjos atstovas 2023 m. birželio 14 d. kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių su prašymu dėl servituto administraciniu aktu nustatymo su jos Žemės sklypu besiribojančiuose žemės sklype Nr. 1 ir žemės sklype Nr. 2.

20. NŽT Kretingos skyriaus 2023 m. liepos 13 d. raštu Nr. 14SD-1807-(14.14.137 E.) „Dėl atsakymo į prašymą“ prašymą atsisakyta tenkinti, konstatavus, jog Žemėtvarkos projekte privažiavimui prie pareiškėjos Žemės sklypo buvo suprojektuotas 4 m bendro naudojimo kelias per žemės sklypą Nr. 1 ir žemės sklypą Nr. 2. Pažymėta, jog servituto gretimuose žemės sklypuose nustatymo klausimą pareiškėja turėtų derinti su šių sklypų savininkais arba kreiptis į teismą.

21. Nesutikdama su NŽT Kretingos skyriaus 2023 m. liepos 13 d. rašte Nr. 14SD-1807-(14.14.137 E.) „Dėl atsakymo į prašymą“ išdėstyta pozicija, pareiškėja kreipėsi į NŽT, kuri 2023 m. spalio 5 d. raštu Nr. 1SS-1582-(5.59 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjos skundo netenkino.

22. Nesutikdama su NŽT Kretingos skyriaus 2023 m. liepos 13 d. raštu Nr. 14SD-1807-(14.14.137 E.) „Dėl atsakymo į prašymą“ ir NŽT 2023 m. spalio 5 d. raštu Nr. 1SS-1582-(5.59 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“, pareiškėja kreipėsi į Komisiją, tačiau ši 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 21RE2-177(AG2-161/16-2023 pareiškėjos skundo netenkino.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2022 m. gruodžio 16 d. rašto Nr.14SD-3969-(14.14.104.) (Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo NŽT administraciniu aktu nustatyti kelio servitutą patekimui į pareiškėjos Žemės sklypą pagrįstumo.

24. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą (redakcija galiojusi nuo 1997 m. spalio 7 d. iki 2000 m. balandžio 10 d.) žemėtvarkos projektai laikomi specialiojo planavimo dokumentais, taigi tai yra teritorijų planavimo dokumentas.

25. Byloje nėra duomenų, kad Žemėtvarkos projektas būtų pakeistas ar panaikintas. Minėtame dokumente (byloje ginčo dėl to nėra) privažiavimui prie pareiškėjos Žemės sklypo buvo suprojektuotas 4 m bendro naudojimo kelias per žemės sklypą Nr. 1 ir žemės sklypą Nr. 2.

26. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) nuostatos (taikoma redakcija aktuali nuo 2022 m. liepos 1 d.) reglamentuoja žemės servitutų nustatymo NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarką. Pagal šias Taisykles nustatomi žemės servitutai šiems žemės sklypams: 2.1. valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti; 2.4. išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudoti valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.

27. Kaip matyti iš Taisyklių nuostatų, servitutai nustatomi pagal žemės valdos projektus numatomiems grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypams, taip pat jie gali būti nustatomi savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, be kita ko, suteikiantis teisę tiesti kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.

28. Taisyklių 3 punktas numato, kad šių Taisyklių 2.1, 2.2, 2.5, 2.6 ir 2.7 papunkčiuose nurodytais atvejais teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengėjai, formuodami žemės sklypą, projektuoja šiuos servitutus: <...>. Taisyklių 4 punktas numato, kad Teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengėjas, suprojektavęs šių Taisyklių 3.1–3.8 punktuose nurodytą servitutą, apie suprojektuotą servitutą raštu praneša viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkui ar patikėjimo teisės subjektams arba valstybės ar savivaldybės institucijai, atsakingai už valstybinės žemės, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų apsaugą, arba centralizuotų (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklų (požeminių ir antžeminių komunikacijų), kelių ir takų tiesimo užsakovams, siūlo jiems pareikšti Nacionalinei žemės tarnybai valią dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo iki šių dokumentų pateikimo visuomenei susipažinti ir nurodo konkrečią datą.

29. Taisyklių 5 punktas numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti prašomą žemės servitutą kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą, kuriam nustatomas žemės servitutas.

30. Teisės aktais nenustatytas terminas, per kurį asmuo privalo išreikšti valią dėl servituto nustatymo. Aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas nenumato atsakovo diskrecijos teisės apsispręsti dėl servituto nustatymo / nenustatymo. Kadangi teritorijų planavimo dokumentuose privažiavimui prie pareiškėjos Žemės sklypo yra suprojektuotas 4 m bendro naudojimo kelias per žemės sklypą Nr. 1 ir žemės sklypą Nr. 2, pareiškėjai išreiškus valią dėl servituto nustatymo, nepagrįstai ir be teisinio pagrindo atsisakyta jį nustatyti.

31. Teismo vertinimu, konstatavus, jog toks sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatų, pagrįstai Sprendimu jis panaikintinas ir atsakovas įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2023 m. birželio 14 d. prašymą.

III.

32. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.

33. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad patekimui į Žemės sklypą galėtų būti nustatytas kelio servitutas per žemės sklypą Nr. 1 ir žemės sklypą Nr. 2 sandorio, sudaryto tarp šių žemės sklypų savininkų, būdu arba teismo sprendimu. Teigia, kad Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostata negali būti įgyvendinama, nes toks servituto administraciniu aktu nustatymo pagrindas nėra perkeltas į Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 ,,Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“.

34. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš NŽT jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 484 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

35. Pareiškėja nurodo, kad NŽT dėsto iš esmės tuos pačius motyvus ir argumentus, nepateikdama konkrečių motyvų, kodėl Komisijos Sprendimas yra nepagrįstas ar kokios konkrečiai nepagrįstos išvados padarytos, nagrinėjant šį ginčą.

36. Nagrinėjama situacija visais atvejais be jokių išlygų atitinka Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas taikymo sąlygas, todėl NŽT neturėjo jokio pagrindo atsisakyti nustatyti servitutą administraciniu aktu.

37. Nepagrįstas ir neteisėtas NŽT atsisakymas spręsti patekimo į pareiškėjos Žemės sklypą klausimą Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta tvarka, motyvuojant tuo, kad Savivaldybė dar galėtų ateityje priimti šių sprendinių įgyvendinimui reikalingus sprendimus.

38. Skundžiamuose NŽT raštuose nebuvo remiamasi tuo, kad pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas todėl, kad nėra priimtos Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatos įgyvendinamieji teisės aktai. Todėl toks motyvas negali būti tiriamas ir negali būtų pagrindu pagrįsti šioje byloje skundžiamus NŽT sprendimus. Nėra pagrindo teigti, kad nustatydama servitutą Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu NŽT pažeistų principą – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“ ar kad negalima nustatyti servituto šiuo pagrindu dėl trūkstamų poįstatyminių teisės aktų. NŽT negali teisinti savo neveikimo poįstatyminių teisės aktų trūkumu, kadangi NŽT pareigą nustatyti servitutą administraciniu aktu, o kartu ir pareiškėjos teisę to prašyti, numato įstatymas. Šiuo atveju NŽT nepagrįstai atsisakė vykdyti savo funkcijas ir nustatyti servitutą administraciniu aktu, esant visoms Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo sąlygoms.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

39. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl NŽT Kretingos skyriaus 2023 m. liepos 13 d. rašto Nr. 14SD-1807-(14.14.137 E.) „Dėl atsakymo į prašymą“ ir NŽT 2023 m. spalio 5 d. rašto Nr. 1SS-1582-(5.59 E.) „Dėl atsakymo į skundą“ panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. birželio 14 d. prašymą dėl servituto nustatymo administraciniu aktu, teisėtumo.

40. Pirmosios instancijos teismas atsakovo NŽT skundą atmetė, konstatavęs, kad teisės aktuose nenustatytas terminas, per kurį asmuo privalo išreikšti valią dėl servituto nustatymo. Teisinis reguliavimas nenumato atsakovo diskrecijos teisės apsispręsti dėl servituto nustatymo / nenustatymo. Teritorijų planavimo dokumentuose privažiavimui prie pareiškėjos Žemės sklypo yra suprojektuotas 4 m bendro naudojimo kelias per žemės sklypą Nr. 1 ir žemės sklypą Nr. 2, pareiškėjai išreiškus valią dėl servituto nustatymo, nepagrįstai ir be teisinio pagrindo atsisakyta jį nustatyti.

41. Atsakovas NŽT apeliacinime skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. birželio 14 d. kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių su prašymu dėl servituto administraciniu aktu nustatymo su jos Žemės sklypu besiribojančiuose žemės sklypuose.

43. NŽT Kretingos skyriaus 2023 m. liepos 13 d. rašte Nr. 14SD-1807-(14.14.137 E.) „Dėl atsakymo į prašymą“ nurodyta, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punktu nustatyti servitutą administraciniu aktu besiribojančiuose žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) negalima, kadangi Kūlupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 325 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų tvirtinimo Kretingos rajone“, privažiavimas į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas 4 m bendro naudojimo keliu per žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Dėl servituto nustatymo sandoriu gretimuose žemės sklypuose pasiūlyta kreiptis į jų savininkus. Jei savininkai nesutinta – kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.

44. NŽT 2023 m. spalio 5 d. rašte Nr. 1SS-1582-(5.59 E.) „Dėl atsakymo į skundą“ konstatuota, kad Kretingos rajono savivaldybė, suplanavo Bendrojo plano sprendiniuose, viešą kelią, per Žemės sklypus. Tačiau, tam, kad būtų įgyvendinti šie sprendiniai, Savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuris nurodo, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama, pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, įskaitant ir valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga: viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams, turi iniciuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ir įrengti Bendrojo plano sprendiniuose numatytą vietinės reikšmės kelią. Rašte paaiškinta, kad kaip alternatyva susidariusios situacijos sprendimui galėtų būti kelio servitutas iki Žemės sklypo nustatomas per žemės sklypą Nr. 1 ir žemės sklypą Nr. 2 sandorio, sudaromo Žemės sklypų savininkų, būdu arba teismo sprendimu.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, servitutai administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis Taisyklėmis, pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustatomi Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. Taigi tuo atveju, kai servituto nustatymo atvejis patenka į Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį ir servitutas privačios žemės sklypui gali būti nustatytas administraciniu aktu, jis turi būti projektuojamas ir nustatomas Žemės įstatymo 22 straipsnio ir Taisyklių nustatyta tvarka.

46. Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais; servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje; administraciniu aktu servitutai nustatomi NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kai administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius nustatomi servitutai.

47. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2023 m. balandžio 6 d. įstatymo Nr. XIV-1877 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.) buvo nurodyta, jog administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti.

48. Taigi Žemės įstatyme nurodytai viešojo administravimo institucijai – NŽT, veikiančiai per įgaliotus asmenis, suteikta kompetencija įstatymo nustatyta tvarka spręsti dėl servituto nustatymo tiek valstybinės žemės sklype, tiek privačiame žemės sklype (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-147-943/2025).

49. NŽT 2023 m. liepos 13 d. rašte Nr. 14SD-1807-(14.14.137 E.) nurodė priežastis, dėl kurių ji negali nustatyti servituto administraciniu aktu, t. y. Kūlupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 325 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų tvirtinimo Kretingos rajone“, privažiavimas į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas 4 m bendro naudojimo keliu per žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

50. Tačiau, iš bylos medžiagos matyti, kad servituto nustatymui administraciniu aktu egzistavo esminės aplinkybės: 1) Žemėtvarkos projekte suprojektuotas 4 m pločio kelias, einantis per žemės sklypą Nr. 1 ir žemės sklypą Nr. 2 į pareiškėjos Žemės sklypą, tačiau jis nepažymėtas, kaip servitutinis; 2) tokiam sprendimui įgyvendinti iki šiol nėra priimti administraciniai aktai; 3) minėti žemės sklypai perduoti nuosavybėn atkuriant nuosavybės teises.

51. Atsakovas faktinės situacijos ir jos atitikties Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatoms neanalizavo ir dėl to nepasisakė.

52. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad NŽT pagrįstai atsisakė nustatyti pareiškėjos pageidaujamą servitutą administraciniu aktu.

53. Nagrinėjamu atveju NŽT pareigą nustatyti servitutą administraciniu aktu, o kartu ir pareiškėjos teisę to prašyti, numatė įstatymas. Šiuo atveju NŽT nepagrįstai atsisakė vykdyti savo funkcijas ir nustatyti servitutą administraciniu aktu, esant Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo sąlygoms.

54. NŽT motyvai, kad žemės savininkė pati turėtų derinti servituto nustatymo klausimus sandoriu su gretimų žemės sklypų savininkais arba patekimo į sklypą klausimą turėtų spręsti kita institucija (savivaldybė, įgyvendindama sprendinį dėl kelio) nepaneigia NŽT sprendimo neteisėtumo, nes būtent NŽT kompetencijai nuo 2023 m. birželio 1 d. (papildžius Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalį 8 punktu) priskirtas servituto nustatymo administraciniu aktu klausimas esant tokiai faktinei situacijai, kuri yra susidariusi nagrinėjamoje situacijoje, dėl kurios pateiktas pareiškėjos prašymas – priimti administracinį sprendimą dėl servituto nustatymo. NŽT raštų neteisėtumo nepaneigia motyvai (kurie nebuvo nurodyti skundžiamuose raštuose), kad nebuvo nustatyta Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkto įgyvendinimo tvarka. Įgyvendinimo tvarkos nebuvimas negali būti kliūtimi ginti asmens teisę, kuri yra įtvirtinta įstatyme.

55. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės (dėl atsakovo Raštų teisėtumo), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

56. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

57. Pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina jos patirtas 484 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (aktuali redakcija) nustatyto dydžio, todėl pareiškėjai iš atsakovo priteistina 484 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai G. D. 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų

Nutartis neskundžiama.