Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2020-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. T-563-903/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-23
Bylos Nr.
T-563-903/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17793-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-563-903/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17793-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.7. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) prašymą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo išaiškinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir jam paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu M. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 9 mėnesių dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi M. V., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. ir 2020 m. vasario 10 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Toje pačioje nutartyje nurodyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu M. V. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 9 mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teisme gautas Probacijos tarnybos prašymas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo išaiškinimo, kuriame nurodyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartimi 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmė pakeista į arešto bausmę, o baudžiamojo poveikio priemonės nesibendrina su kitomis paskirtomis bausmėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas atmestinas.

BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 72² straipsnyje nurodoma, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui ir šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. O BK 73 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai. Nei BK 74 straipsnyje „Baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisinės pasekmės“, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnyje „Nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vykdymas, nėra numatyta galimybė pakeisti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą elgesį keičiančiose programose, kita baudžiamojo poveikio priemone ar sustabdyti jos vykdymą, kol nuteistasis atlieka laisvės atėmimo ar arešto bausmę. Iš išdėstyto akivaizdu, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose turi būti vykdomas bet kokiu atveju. Beje, BK 74 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, atsako pagal BK 243 straipsnį, o Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti.

Teismo nuomone, išdėstytos teisės aktų nuostatos aiškiai apibrėžia paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose vykdymą, todėl teismas neturi jokio pagrindo jas aiškinti atskira nutartimi, taigi Probacijos tarnybos prašymas atmestinas.

Nepaisant išdėstyto, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tolimesniam baudžiamojo poveikio priemonės vykdymui gali būti reikšminga Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartis (T-291-653/2020), kuria ištaisyta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarties rezoliucinė dalis dėl padarytos rašymo apsirikimo klaidos, t. y. ištaisytoje rezoliucinėje dalyje nurodyta „nuteistajam M. V. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinus Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. ir 2020 m. vasario 10 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtas bausmes, paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, devynis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, pakeisti į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 72² straipsniu, 73 ir 74 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus prašymą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo išaiškinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Gintaras Stonkus