Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-330-166/2016

Teisėjas R. R. Teisėjas Arūnas Budrys Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29716-2015-6

2016 m. gegužės 27 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje (BK redakcija galiojusi iki 2013-07-13) bei nubaustas:

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už nežymų sveikatos sutrikdymą 2011-08-15 E. G. – 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausme;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už nežymų sveikatos sutrikdymą 2012-01-25 E. G. – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant A. V. per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

A. V. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir iš A. V. priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai 10,85 € patirtos turtinės žalos už E. G. gydymą.

Priteista iš A. V. 250 € (du šimtai penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios E. G. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2011-08-15 apie 15 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje, kilus konfliktui dėl asmeninių santykių, griebė rankomis sugyventinę E. G. už rankų ir nutraukė ją nuo lovos, o po to griebė ją už plaukų ir ištempė į koridorių, vėliau už plaukų nutempė ją į kitą kambarį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį 2 išrautų plaukų plotais viršugalvio srityje.

Tokiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad 2012-01-25 apie 21.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, virtuvėje, kilus konfliktui dėl asmeninių santykių, tyčia sudavė kumščiu 1 kartą buvusiai sugyventinei E. G. į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda su kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje ir kliniškai nustatytu 31, 41 dantų sumušimu, pasireiškusiu dantų paslankumu.

Tokiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visapusiškai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad A. V. padarė LR BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (dvi nusikalstamas veikas). Nuosprendis pakankamai motyvuotas, surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, esminių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio nuteistasis A. V. nesutinka dėl jo nuteisimo už fizinio smurto panaudojimą E. G. atžvilgiu ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Nors apeliantas ginčija savo kaltę, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad priešingai nei teigia nuteistasis A. V. jo kaltė neginčijamai įrodyta byloje surinktais įrodymais, o būtent: nukentėjusiosios E. G., iš dalies liudytojų V. G., K. A., L. J. parodymais, specialistų išvadomis, tarnybiniais pranešimais, kitais byloje esančiais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusikaltimo vaizdą.

Nuteistasis neigia padaręs E. G. sužalojimus kaltinime nurodytu laiku (2011-08-15 ir 2012-01-25), tačiau tokią nuteistojo A. V. versiją aukštesnės instancijos teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą ir kuri paneigiama byloje esančiais objektyviais duomenimis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusioji parodė, kad A. V. 2011-08-15 jai išrovė plaukus nuo viršugalvio tempiant ją už plaukų, bei tai, kad 2012-01-25 vakare į butą įsiveržė A. V. ir konflikto metu jai kumščiu sudavė į veidą, praskėlė lūpą, sustūmė dantis. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, jog tarp nuteistojo A. V. ir nukentėjusiosios E. G. susiklostę labai priešiški ir konfliktiški santykiai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog vertinant nukentėjusiosios E. G. parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiosios parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti. Šiuo gi atveju byloje yra 2011-08-19 specialisto išvada Nr. G2602/11(01) kurioje konstatuota, kad E. G. nustatyti išrautų plaukų plotai galvos plaukuotoje dalyje, kurių padarymo laiką nustatyti nėra galimybės. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 26, 27), o taip pat 2011-10-10 specialisto išvada Nr. G3020/11(01) kurioje konstatuota, kad E. G. 2011-08-19 apžiūros metu nustatyti du išrautų plaukų plotai viršugalvio srityje, kurie susidarę tempiant už plaukų. Sužalojimų padarymo laiką tiksliai nustatyti negalima, tačiau neatmetama galimybė, kad tai galėjo įvykdyti 2011-08-15. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai nebūdingi savęs sužalojimui (t. 1, b. l. 35, 36). Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į 2011-08-19 specialisto išvadą Nr.G2602/11(01), kurioje konstatuota, kad E. G. nustatyti išrautų plaukų plotai galvos plaukuotoje dalyje, kurių padarymo laiką nustatyti nėra galimybės, tuo tarpu pakartotinėje 2011-10-10 specialisto išvadoje Nr.G3020/11(01) nustatyta, kad sužalojimų padarymą laiką tiksliai nustatyti negalima, tačiau neatmetama galimybė, kad tai galėjo įvykdyti 2011-08-15. Nors nuteistasis bando sumenkinti 2011-08-19 specialisto išvadą Nr.G2602/11(01), nurodo, jog ja buvo siekiama „pritempti“ prie E. G. parodymų, tačiau apeliacinės instancijos teismas 2011-08-19 specialisto išvada abejoti neturi pagrindo ir nors joje nėra kategoriškai nurodytas sužalojimų padarymo laikas, tačiau nurodoma, jog neatmetama galimybė, kad tai galėjo įvykti 2011-08-15, kas patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog A. V. 2011-08-15 jai išrovė plaukus nuo viršugalvio tempiant ją už plaukų. Tuo tarpu tiek vienoje, tiek kitoje specialisto išvadoje nurodytos iš esmės tapačios išvados dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų. Be to, liudytoja V. G. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog matė, kad dukros plaukai buvo išrauti. Liudytojas policijos pareigūnas K. A. parodė, kad atvykus pagal iškvietimą, nukentėjusioji E. G. pasakojo, kad ją tampė už plaukų ir mušė. Nuteistasis A. V. pažymi, kad nukentėjusioji nurodo, jog jis jai trenkė tris kartus į galvą, spardė kojomis, tačiau atkreipia dėmesį į specialisto išvadą, kurioje kitų sužalojimų, mėlynių, išskyrus išrautus plaukus nenustatyta. Iš tiesų, specialistai atlikę E. G. apžiūrą nenustatė kokių nors kitokių, išskyrus išrautus plaukus, sužalojimų ant E. G. kūno, būdingų suduodant kumščiais ar spardant. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio tokius nukentėjusiosios parodymus apylinkės teismas sukritikavo ir šias aplinkybes iš kaltinimo A. V. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pašalino. Šiuo gi atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. V. atžvilgiu pagrįstai rėmėsi byloje esančiomis specialisto išvadomis, kadangi teismo medicinos specialisto išvadose konstatuoto nukentėjusiajai E. G. padaryto kūno sužalojimo pobūdis ir mechanizmas bei jo lokalizacija (du išrautų plaukų plotai viršugalvio srityje, kurie susidarę tempiant už plaukų), atitinka nukentėjusiosios E. G. parodymus apie jos atžvilgiu naudoto fizinio smurto pobūdį ir mechanizmą, todėl teisėjų kolegija tai pat neturi pagrindo šioje dalyje abejoti nukentėjusiosios E. G. parodymais. Be to, šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir liudytojų V. G. ir K. A. parodymai. Šiuo gi atveju byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti tiek kiekvienas atskirai, tiek kaip visuma kartu su kitais bylos duomenimis ir teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog A. V. dėl 2011-08-15 epizodo, pagal BK 140 str. 1 d. nuteistas pagrįstai.

Taip pat teisėjų kolegijos manymu nuteistojo A. V. kaltė įrodyta ir dėl 2012-01-25 epizodo. Tai, kad 2012-01-25 konflikto metu nukentėjusiajai E. G. A. V. kumščiu sudavė į veidą, praskėlė lūpą, sustūmė dantis, patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys, o būtent: 2012-02-20 specialisto išvada Nr. G416/12(01), kurioje konstatuota, jog E. G. padaryta muštinė žaizda su kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, kliniškai nustatytas 31, 41 dantų sumušimas, pasireiškęs dantų paslankumu. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu, galimai nukentėjusios nurodytu laiku, t. y. 2012-01-25. E. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b. l. 103, 104). Be šios specialisto išvados nukentėjusiosios E. G. parodymus dėl A. V. neteisėtų veiksmų sutrikdžius nežymiai sveikatą, iš dalies patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Liudytoja V. G. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog A. V. sudavė E. G. į veidą ir nors ji paties smūgio nematė, matė nukritusią E. G.. Policijos pareigūnas E. V. tarnybiniame pranešime užfiksavo, jog E. G. nurodė, kad A. V. įsiveržė į jos butą, įvyko konfliktas, kurio metu A. V. trenkė jai kumščiu į veidą ir praskėlė lūpą, iki policijos atvykimo A. V. pasišalino, o pareiškėja į medicinos įstaigą kreipsis pati. Ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas L. J. paaiškino, jog nukentėjusioji E. G. nurodė, kad tarp jos ir A. V. įvyko konfliktas, kurio metu jis kumščiu jai sudavė į veidą. Nors į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai ir nurodė, jog išorinių sumušimo žymių ant E. G. veido nematė, tačiau atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, tai yra, kad sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiosios apatinės lūpos gleivinėje, buvo dantų sumušimas, pasireiškęs dantų paslankumu, tokie sužalojimai vizualiai galimai galėjo nesimatyti. Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad policijos pareigūnų parodymai patvirtino A. V. parodymus, jog 2012-01-25 jis nukentėjusiosios nemušė. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos policijos pareigūnai nurodė, tik, kad jie išorinių sužalojimų nematė, tuo tarpu sužalojimai specialistų nustatyti buvo, kas patvirtina nukentėjusiosios versiją ir leidžia atmesti nuteistojo poziciją, jog E. G. jis nemušė. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į liudytojų L. V., S. C. parodymus, kurie pasak apelianto, patvirtina, kad E. G. yra konfliktiškas žmogus, pati provokuoja skandalus, puola muštis. Pastebėtina, jog minėti liudytojai tik apibūdina nukentėjusiosios asmenybę, kaip galimai konfliktišką, tačiau liudytojai L. V., S. C. paties įvykio nematė, be to, šie liudytojai yra artimai susiję su nuteistuoju, L. V. yra nuteistojo A. V. močiutė, o S. C. draugas, todėl yra galimai suinteresuoti bylos baigtimi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos manymu, A. V. pagrįstai pripažintas kaltu bei nuteistas ir dėl šio (2012-01-25) epizodo.

Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas dėl įrodymų vertinimo, tačiau teisėjų kolegija patikrinusi bylą apeliacinio skundo ribose, neturi pagrindo išvadai, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus ir sprendžiant nuteistojo A. V. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK nuostatas. Priešingai, skundžiamo nuosprendžio turinys tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistajam A. V. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra neteisinga, nes pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, pagrįstai A. V. skyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus bei teisingai nustatė bausmės dydį. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistąjam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Apylinkės teismas pagrįstai išsprendė ir kitus, su byla susijusius klausimus (dėl civilinio ieškinio, proceso išlaidu ir kt.). Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos bausmės bei kitų, nuosprendžiu išspręstu klausimų.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.