Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjų pareiškime nurodoma, kad G. A. V. ir A. V. 2022 m. rugsėjo 15 d. pareiškimu palikimui priimti po mamos M. V. mirties kreipėsi į Vilniaus miesto 35-ąjį notarų biurą. Mama M. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pradėjus tvarkytis paveldėjimo teisės dokumentus 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo paskelbtas 2006 m. kovo 14 d. Bendras sutuoktinių testamentas, notarinio registro Nr. 1538-7. Pagal šio testamento nuostatas pareiškėjų tėvas V. M. V., visą priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą , kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo sutuoktinei M. V., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste. Toliau testamento tekste nurodoma, kad po abiejų sutuoktinių mirties jiems nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas lygiomis dalimis atitenka sūnums G. A. V. ir A. V.. Testamente nurodytas toks nekilnojamasis turtas: 1) Žemės sklypas, kurio plotas 0,1200 ha. su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Vilniaus m., sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), paliekamas sūnui A. V. (šiuo metu objekto adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius); 2) Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., paliekamas sūnui G. A. V.. M. V. ir V. M. V. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), minėtas turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį. LR CK 5.49 straipsnio 1 dalis numato, kad mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo testamento. Po pareiškėjų tėvo V. M. V., mirties data -(duomenys neskelbtini), pareiškėjų mama M. V. paveldėjimo teisės dokumentų notarų biuruose ir VĮ „Registrų centre“ netvarkė, pradėjo faktiškai valdyti minėtą turtą. Apie tai, kad būtina notariškai sutvarkyti paveldėjimo teisės dokumentus po tėvo V. M. V. mirties pareiškėjai sužinojo tik 2022-09-15 po testamento paskelbimo Vilniaus miesto. 35 -ajame notarų biure. LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimtas dviem būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pareiškėjų motina M. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti kaip savo. Palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Pareiškėjų motina M. V. po sutuoktinio mirties ir toliau gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste. Po V. M. V. mirties pareiškėja viena prižiūrėjo butą, naudojosi jame esančiais kilnojamaisiais daiktais (baldais, buitine technika), mokėjo buto komunalinius mokesčius (už dujas, vandenį, elektrą, šiukšlių išvežimą ir šildymą ir kt.). Taip pat prižiūrėjo ir žemės sklypą su statiniais, esančius, (duomenys neskelbtini). Vilniaus m., t. y. pjovė žolę. Pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis V. M. priklauso: 1) Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius; Statiniai – Sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius; 2) Butas, unikalus kodas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniam tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą. Taigi, palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymu nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Atsižvelgus į palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, svarbu atsižvelgti tai, jog įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai praėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo, t. y. valdo, naudoja, juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir panašiai. Pagal kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo savo siekį įgyti nuosavybės teisę į palikėjo turtą. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamojo būklėje, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame bute, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmai parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teisę į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei juo naudotis. Paveldėtojas, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmęs visą palikimą. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į V. M. V. priklausantį turtą, kadangi jokia kita tvarka pareiškėjai negali gauti palikimo priėmimą patvatinančių dokumentų. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šiuo atveju yra visos aplinkybės, kurios suteikia teisę teismui nagrinėti pareiškimą, o pareiškėjams – teisę paduoti minėtą dokumentą teismui. Paveldėjimo teisės institutas yra vienas iš konstitucinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, Konstitucijos 23 straipsniu garantuota paveldėjimo teisė. Pareiškėjai, sužinoję apie būtinybę priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą. G. A. V. ir A. V. yra palikėjų vaikai – 1-os eilės įpėdiniai, kitų 1-os eilės įpėdinių nėra. Prašomo juridinio fakto nustatymas atitinka visų proceso dalyvių interesus, nes galės būti tęsiamos paveldėjimo procedūros, išduodami nuosavybės liudijimai į minėtą turtą. 2002 m. rugsėjo 9 d. Nr. PB-S-1161 Lietuvos Notarų rūmų sprendime dėl paveldėjimo bylos vedimo nustatyta, kad paveldėjimo bylą pavedama vesti Vilniaus m. 35-ajam notarų biurui. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V. paveldėjo pagal testamentą V. M. V. - mirusiojo sutuoktinio turtą pradėjusi faktiškai jį valdyti iškart po sutuoktinio mirties; nustačius šį juridinį faktą tęsti Vilniaus m. 35-ajam notarų biure V. M. V. paveldėjimo bylą, nes jame yra vedama pareiškėjų motinos M. V. paveldėjimo byla.