Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-02-26 · Civilinė byla Nr. 2A-75-278/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-26
Bylos Nr.
2A-75-278/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
Ieškovas
St, S. B., A. A. A., A.
Atsakovas
D. G.
Trečiasis asmuo
Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-75-278/2008

teisėja Dalia Pranckienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)

21.4.2.3; 34.4.8; 34.4.10;114.11;

121.15; 121.18NuorašasPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008m. vasario 26d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,

kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėjos),sekretoriaujant Kristinai Karlapavičiūtei,dalyvaujant ieškovams St.B., A. A., jų atstovui adv. S. L.,atsakovams D. G., D. G., jų atstovei adv.I. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. B. ir A. A. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007m. gruodžio 3d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. B. ir A. A. A. ieškinį atsakovams D. G., D. G., tretiesiems asmenims Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro notarei I. B., Pasvalio rajono 1-ojo notarų biuro notarei L. J. dėl testamento ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių ir jų atstovų paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai nurodė, kad 2006 03 07 mirus motinai A. A. sužinojo, kad 2004 09 09 motina sudarė testamentą, kuriuo žemės sklypą su pastatais, esančius Sereikonių km., Pasvalio raj. paliko D. G., o 2006 04 07 atsakovas visą turtą padovanojo savo motinai D. G.. Nurodė, jog testamentą motina sudarė nors ir formaliai būdama veiksni, tačiau testamento sudarymo metu negalėdama suprasti savo veiksmų reikšmės, nes dėl garbaus amžiaus ir dėl sveikatos būklės negalėjo normaliai bendrauti su artimaisiais ir aplinkiniais žmonėmis, elgesys buvo neadekvatus konkrečiuose situacijose. Be to, ji sirgo išemine širdies liga, lėtiniu prieširdžiu virpėjimu, lėtiniu širdies nepakankamumu, buvo sutrikę matymas ir klausa, orientacija laike ir aplinkoje. Prašė teismą pripažinti negaliojančiais A. A. 2004 09 09 sudarytą testamentą bei 2006 04 19 dovanojimo sutartį, kuria D. G. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po A. A. mirties, padovanojo motinai D. G..

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007m. gruodžio 3d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad liudytojų parodymai apie A. A. sveikatos būklę yra prieštaringi, be to, jie duoti ne apie testamento sudarymo laikotarpį, išskyrus A. D. parodymus, kurie yra išsamūs, nes ši liudytoja prižiūrėjo A. A. nuo 2004m. rugsėjo mėnesio. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš 2004-08-10, 2004-09-06, 2004-10-25, 2004-12-14 įrašų asmens sveikatos kortelėje, padarytų artimiausiu testamento sudarymui metu, matyti, jog A. A. persirgo pneumonija, tačiau jos būklė pagerėjo, buvo be neigiamos dinamikos ir tik 2005-03-01 įraše pirmą kartą gydytojas G. N. pažymėjo, kad su paciente kontaktas darosi apsunkintas bei kad būna atvejų, kai ji nepažįsta artimųjų. Teismas nurodė, kad G. N. padaryti įrašai A. A. ligos istorijoje prieštarauja jo 2006-06-08 išduoto medicinos pažymėjimo išvadoms, kad kontaktas su A. A. visą laiką buvo labai apsunkintas, sutrikusi jos orientacija laike ir erdvėj bei darė išvadą, kad G. N. išvados išduotame medicininiame pažymėjime nėra apibrėžtos laike ir nėra pagrįstos asmens sveikatos istorijos duomenimis, todėl negali apibūdinti A. A. psichinės būsenos testamento sudarymo metu. Teismas nurodė, kad 2007-01-15 pomirtinės teismo psichiatrijos espertizės akto išvadose ir žodiniame ekspertės N. M. akto išvadų išaiškinime teismo posėdžio metu konstatuota, kad objektyvių duomenų, jog A. A. iki 2004-09-09 ir testamento sudarymo metu, t.y. 2004-09-09, sirgo lėtiniu ar laikinu psichinės veiklos sutrikimu, nėra bei kad A. A. 2004-09-09 testamento sudarymo metu dėl psichikos sveikatos būsenos galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teismas darė išvadą, kad ekspertės išvados yra išsamios, pagrįstos ir teismui nekelia abejonių. Teismas nurodė, kad nesant pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu bei ieškovams neįrodinėjant kitų sandorio negaliojimo pagrindų, tenkinti ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančia tarp atsakovų sudarytą paveldėjimo ir turtinių teisių po A. A. mirties dovanojimo sutartį, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodė, jog teismas vadovavosi tik psichiatrinės ekspertizės išvada, kuri nėra iš anksto privaloma bei liudytojų parodymais, kurie neprieštaravo minėtai išvadai, tačiau be pagrindo atmetė liudytojų G. N., A. R., J. K., A. K. paaiškinimus apie testatorės sveikatos būklę. Teigia, jog A. A. testamento sudarymo metu buvo 95 metų, jau 1996m. jos klausa buvo silpna, todėl testamento sudarymo metu su palikėja dėl dar labiau pablogėjusios klausos buvo neįmanoma susikalbėti. Be to, nurodė, kad testatorė labai blogai matė ir negalėjo pasirašyti testamento, todėl nurodytos aplinkybės prieštarauja notarės I. B. paaiškinimui, jog su A. A. buvo galima susikalbėti. Teigia, kad A. A. nuo 2002 metų buvo prižiūrima samdomų moterų, nes pati negalėjo savęs prisižiūrėti, nesiorentavo aplinkoje, neatpažindavo žmonių, kas neginčijamai įrodo jų ieškinio pagrįstumą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ekspertas 2007 01 15 Teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą padarė ne tik įvertinęs aplinkybę, kad asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų apie A. A. psichikos sveikatos būklę, bet ir ištyręs asmens patirtas sveikatos sutrikimo diagnozes. Teigia, jog negalima vadovautis liudytojų G. N., A. R. parodymais, kadangi jie prieštarauja 2007 01 15 Teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoms. Nurodo, jog teismas teisingai įvertino liudytojų B. G., M. S., J. D. parodymus, kad A. A. valia, jai gyvai esant, buvo palikti namus tam, kas juose gyvens.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos dokumentų matyti, kad 2006 03 07 mirusi ieškovų ir atsakovės D. G. motina A. A., 2004 09 09 sudarė testamentą, kuriuo jai priklausantį turtą - žemės sklypą su pastatais, esančiais namų valdoje Sereikonių km, Pasvalio raj., paliko atsakovui D. G. (b.l. 36-44). Savo reikalavimą pripažinti ginčijamą testamentą negaliojančiu ieškovai grindė motinos A. A. nesugebėjimu suprasti savo veiksmų dėl sveikatos būklės, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo nustatyti aplinkybę ar A. A., surašydama testamentą, išreiškė savo tikrąją valią, t.y., ar tuo metu ji galėjo visiškai suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (CK 1.89 str.). Šiai aplinkybei ištirti, teismas skyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kurią atlikus, ekspertė darė išvadą, kad testamento sudarymo metu A. A. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nes testatorės ligos istorijų duomenimis, 1995 10 02 - 2006 03 07 laikotarpiu esančiuose gydytojų įrašuose, objektyvių medicininių duomenų apie A. A. psichikos sveikatos būseną, nėra (1t. b.l.118-119). Iš teismo posėdžio metu apklaustos ekspertės N. M. parodymų matyti, kad nei viena iki testamento sudarymo A. A. sveikatos istorijoje įrašyta diagnozė neduoda pagrindo daryti prielaidai apie testatorės psichikos sutrikimus, o gydantis gydytojas, įtaręs psichikos sutrikimą, pagal savo kompetenciją negali vertinti psichikos būsenos (2t., b.l.9-12). Nors apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai liudytojų G. N., A. R., J. K., A. K. parodymus vertino kritiškai, be pagrindo vadovavosi tik ekspertizės išvada, šie teiginiai atmestini. Pagal CPK 218 straipsnio nuostatas, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių visų įrodymų ištyrimu. Jeigu teismas nesutinka su ekspertų išvada, tai turi būti nurodyta teismo sprendimo motyvuose. Atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir padarytos išvados abejonių teismui nesukėlė. Ši teismo išvada yra pagrįsta, nes iš byloje esančių A. A. ligos istorijų, teismo psichiatrinės ekspertizės akto matyti, jog duomenų, kad A. A. būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos veiklos sutrikimu, nėra. Iš šalių bei liudytojų A. R., L. K., A. K. paaiškinimų matyti, kad A. A. negalėjo gyventi viena, jai reikėjo pagalbos, tačiau ši aplinkybė, įvertinus testatorės amžių, neįrodo, jog ji nesuprato savo veiksmų. Minėtų liudytojų parodymai, kad jiems nebuvo abejonių dėl A. A. psichinės būsenos, nes ji nepažindavo žmonių, nėra išsamūs, nes neapibudina testatoriaus būsenos testamento surašymo dienai (1t.,b.l.108-113,144-147). Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, jog liudytojai su A. A. kartu negyveno, kasdien su ja nesusitikdavo (A. K. 2004m. pas A. A. nesilankė, o L. K. pas testatorę gyveno 1999-2001m.m., vėliau retai aplankydavo). Kokia buvo A. A. sveikatos būklė 2004m. rugsėjo 9d. laikotarpiu, liudytojos teismui nenurodė. Liudytojos A. R. teigimu 2002-2003m.m. visą turtą A. A. ketino palikti A.A. A., tačiau tai nepatvirtina, kad testamentas buvo surašytas ne tam asmeniui, nes testamentas buvo sudarytas praėjus daugiau nei metams, 2004m. rugsėjo mėn., todėl testatorė turėjo teisę pakeisti savo valią ir palikti turtą tuo metu su ja gyvenusiam anūkui D. G. (1t.b.l.112). Be to, asmens psichikos sveikatos būklę ir dėl psichikos sutrikimų pasireiškiančius asmens valios defektus gali nustatyti tik specialistai, turintys specialių medicinos (psichiatrijos) žinių, tačiau žinių, kad A. A. būtų lankiusis pas psichiatrus, nėra, o liudytojų parodymai, kad testatorė nesuprato savo veiksmų, negali būti pakankamu pagrindu netikėti ekspertų išvadomis. Ta aplinkybė, jog testatorė blogai matė, girdėjo ir jai buvo reikalingas klausos aparatas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog testamento sudarymo metu A. A. negirdėjo ar nesuprato aplinkinių kalbos, nesuprato savo veiksmų reikšmės. Apeliantų teiginys, kad teismas neteisingai įvertino liudytojo G. N. parodymus, taip pat atmestinas. Iš liudytojo parodymų matyti, kad jis gydė testatorę ir su ja bendravo nuo 2000m.. Liudytojas teismui nurodė, kad A. A. orentacija buvo sutrikusi, ji blogai girdėjo, o 2006 06 08 pažymoje G. N. nurodė, kad pacientės būklė buvo labai sunki, kontaktas labai apsunkintas, sutrikusi orentacija laike ir aplinkoje, tačiau tokių įrašų asmens sveikatos istorijoje testamento sudarymo laikotarpiu (2004m.) nėra (1t. b.l.12). Iš 2004 06 01 įrašo, jog ligonė „stacionarinio gydymo kategoriškai atsisako“ matyti, kad su A. A. buvo galima bendrauti, ji suprato apie ką kalbama. A. A. sveikatos būklė stabili nurodoma ir 2004 06 08 - 2004 12 14 gydytojo įrašuose ir tik 2005 03 01 esantis įrašas patvirtina, kad kontaktas su A. A. yra apsunkintas, nepavyksta susikalbėti, tačiau 2006 01 23 įraše nurodoma, kad kontaktas su ligone yra geras. Be to, liudytojas ir teismui nurodė, kad vieną kartą jis buvo nustebintas, nes normaliai su A. A. bendravo. Paminėti duomenys rodo, jog testatorės sveikatos būklė atskirais atvejais ženkliai pagerėdavo, be to, su ja buvo galima bendrauti (1t. b.l.110-111). Šią išvadą leidžia daryti ir ta aplinkybė, jog testamento sudarymo dieną A. A. pati prašė A. N. nuvežti ją pas notarą (liudyt. A. N. parodymai, 1t. b.l.147), o notarė I. B. nurodė, kad A. A. suprato kokius atvyko sudaryti veiksmus (1t. b.l.147, 2t. b.l.11). Netikėti liudyt. A. N. bei notarės I. B. parodymais teismas neturėjo pagrindo. Paminėti duomenys duoda pagrindą daryti išvadą, jog neginčijamų įrodymų, kad testamento sudarymo metu A. A. buvo pilnai dezorentuota laike, vietoje, nepažino artimųjų, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta (CPK 178str.). Dėl paminėto, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino apklaustų liudytojų parodymus ir priimdamas sprendimą darė pagrįstą išvadą, jog liudytojų parodymų nepakanka nustatyti, kad testamento sudarymo metu A. A. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Įvertinant testatorės sveikatos būseną sudarant testamentą, teismas vadovavosi medicininiais dokumentais, jų analize teismo psichiatrinės ekspertizės akte bei ekspertės N. M. paaiškinimais teismo posėdžio metu. Ieškovai neprašė teismo skirti papildomą teismo psichiatrinę ekspertizę, todėl nenuginčijus 2007 01 15 pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės akto ir teismui nekilus abejonių dėl akto teisėtumo, nesivadovauti šiuo aktu, priimant sprendimą, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo (CPK 185str.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovai nenurodė atsakovo D. G. 2006 04 19 sudaryto sandorio negaliojimo pagrindų, tokių pagrindų S. B. ir A.A. A. nenurodė ir apeliaciniame skunde, todėl tenkinti ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį, kuria D. G. padovanojo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po A. A. mirties, D. G., teismui nebuvo pagrindo.

Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.

Išlaidos valstybės biudžetui, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme ir atsakovės D. G. turėtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš ieškovų (CPK 88str.1d.3p., 93str., 98str., 2t. b.l.70, 72).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007m. gruodžio 3d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų S. B. (a.k(duomenys neskelbtini) ir A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 500Lt (penkis šimtus Lt) atstovavimo išlaidų D. G. naudai bei po 10Lt (dešimt Lt) pašto išlaidų valstybės biudžetui.

Kolegijos teisėjai: Ramunė ČeknienėRomualdas JanuškaBirutė Valiulienė