Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-02-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-22-316/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-10
Bylos Nr.
AN2-22-316/2021
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-01099-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Boleslovas Kalainis (pirm.)
Pažeidėjas
R. L.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-22-316/2021Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01099-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 9.36. 21.11.10. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimo, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 7 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 5 200 eurų bauda su cigarečių - „Fest“ 2000 pakelių konfiskavimu.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nubaustas už tai, kad 2020 m. lapkričio 8 d. 20 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas nustatytą tvarką, automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 2000 pakelių cigarečių „Fest“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 7 100 Eur, vieno cigarečių pakelio „Fest“ muitinė vertė 3,55 Eur, su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, nepaženklintų Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, kurias laikė automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų prekių vertė viršija 50, bet neviršija 150 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas R. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nurodo, jog iš nutarimo matyti, kad nebuvo atsižvelgta į faktinę situaciją ir liudytojų parodymus. Pažymi, jog jis pats 2020 m. lapkričio 8 d. susisiekė su policijos pareigūnais ir pranešė apie jo nuomojamame garaže rastas cigaretes, tą patį vakarą policijos komisariate davė išsamius parodymus paaiškindamas faktinę situaciją, nurodydamas asmenis, kuriems priklauso minėtos cigaretės.

Apeliantas pažymi, jog cigaretės jam nepriklausė ir jis neturėjau tikslo jų nei laikyti, nei gabenti, nei platinti ar iš to pasipelnyti. Atkreipia dėmesį į tai, jog 2020 m. gruodžio 4 d. pakartotinai davė išsamius parodymus, tačiau pamatęs, kad pareigūnas surašė neteisingus parodymus, protokole nepasirašė.

R. L. nuomone, teismas, priimdamas nutarimą neįvertino visų surinktų įrodymų, bei aplinkybės, jog cigaretės jam nepriklausė ir jis neturėjo jokių ketinimų jų realizuoti ar pasipelnyti. Taip pat, teismas neatsižvelgė į tai, kad garažo savininkas K. P. anksčiau yra baustas už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą. Teismas neatsižvelgė į visus surinktus įrodymus ir neįsigilino į susiklosčiusią situaciją, todėl jo atžvilgiu buvo priimtas neteisingas nutarimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos administracinės veiklos eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pirmosios instancijos teismo nutarimu, įvertinęs bylos medžiagą, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir dėl jame nurodytų motyvų keisti skundžiamą nutarimą.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas R. L. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 209 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis ir įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei motyvuotą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir pagrįstai R. L. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje.

Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai vertino faktinę situaciją, todėl priėmė neteisingą sprendimą, tačiau toks teiginys yra neteisingas. Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą pagrįstai vadovavosi byloje surinktais įrodymais. Administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas administracinio nusižengimo padarymo faktas (b. l. 1-2). Be to, byloje esančiame tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog R. L. pareigūnui nurodė, kad nuomojame garaže automobilyje rado 4 dėžes su kontrabandinėmis cigaretėmis, jas perdėjo į kitą automobilį ir išvežė. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme rastas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai (duomenys neskelbtini), kurio bagažinėje buvo rastos 4 kartoninės dėžės, kurių viduje buvo kontrabandinių cigarečių „Fest“. R. L. nurodė, kad pervežė kontrabandines cigaretes iš (duomenys neskelbtini) esančio garažo, o cigaretės yra ne jo, o asmens iš kurio nuomojasi garažą. Kodėl apie įvykį neinformavo policijos įvykio vietoje, kur rado cigaretes, R. L. neatsakė (b. l. 5-6). R. L. apklausos protokole pažymėta, jog jis parodė, kad atvykęs su automobiliu (duomenys neskelbtini) į nuomojamą garažą ir radęs cigaretes jam „šovė mintis“, jog reikia susidėti visas dėžes su cigaretėmis ir vežti. Cigaretes nuvežė į (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo ir ten paliko mamos automobilį, o pats persėdo į savo (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pasislėpti į (duomenys neskelbtini) laukus nuo K. P.. (duomenys neskelbtini) namo gėrė viskį, nes buvo susinervinęs, vėliau vyko į policiją. Pažymėjo, kad cigaretes vežė, nes buvo pasimetęs, nežinojo ką su jomis daryti (b. l. 71-72). Apžiūros protokole užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme rastas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bagažinėje buvo rastos 4 kartoninės dėžės (b. l. 15-17), K. P. apklausos protokole parodyta, jog garažą yra išnuomojęs R. L.. Savo daiktų šiame garaže nelaiko ir ten nevaikšto, visi nuomojame garaže esantys daiktai priklauso R. L., apie cigaretes jis (K. P.) nieko nežino (b. l. 19-20), G. S. apklausos protokole pažymėta, jog 2020 m. lapkričio 8 d. vakare jam paskambino R. L. ir pasakė, kad jam „išlindo“ kažkokie reikalai, kieme jo automobilio (duomenys neskelbtini) nebuvo, stovėjo tik (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. L. mamai. R. L. pasakė, kad jis (G. S.) prižiūrėtų (duomenys neskelbtini), jei kas lįstų prie automobilio (b. l. 21), G. L. apklausos protokole užfiksuota, jog, kai R. L. grįžo į namus pasakė, kad ji (G. L.) turės jį nuvežti iki policijos, paklausus dėl ko, jis atsakė, kad ji (G. L.) neklausinėtų, nes jam reikia pagalvoti, tuo metu namie gėrė. Ji klausė kas nutiko, tačiau jis nieko nepasakojo. Kai atvyko į (duomenys neskelbtini) R. L. sutiktam pareigūnui pasakojo, kad rastas cigaretes sudėjo į mamai priklausantį automobilį ir juo vežė iki (duomenys neskelbtini) esančio kiemo ir ten paliko (b. l. 21-22), fotonuotraukos patvirtina nurodytas aplinkybes, automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) rastos dėžės su kontrabandinėmis cigaretėmis (b. l. 37-45). Taigi, iš aukščiau paminėtų aplinkybių matyti, kad R. L. akcizais neapmokestintas cigaretes sudėjęs į mamos automobilį, iš savo nuomojamo garažo, nuvežė į (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo ir ten paliko, padarydamas jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir jo veiksmai atitinka inkriminuoto nusižengimo požymius. Nors pažeidėjas R. L. pateikė savą įvykio aplinkybių interpretaciją, apie tai, jog akcizais neapmokestintos cigaretės, jo nuomojame garaže, jam nepriklausė, ši versija vertinant objektyvių įrodymų visumos kontekste, yra nepagrįsta ir minėtų įrodymų nepaneigia.

Apeliantas skunde teigia esą jis padėjo išaiškinti padarytą nusižengimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2009 yra išaiškinusi, kad padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas laisva valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (analogiškos nuostatos taikomos ir padedant išsiaiškinti administracinį nusižengimą). Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad jis (R. L.) susisiekė su policijos pareigūnais ir pranešė apie jo nuomojamame garaže rastas cigaretes, tą patį vakarą policijos komisariate davė išsamius parodymus paaiškindamas faktinę situaciją, nurodydamas asmenis, kuriems priklauso minėtos cigaretės, atmetami kaip deklaratyvūs teiginiai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, jog nuomojame garaže radęs cigaretes R. L. iš karto pareigūnams nepranešė. Kaip pats nurodė apklausos metu, jam „šovė mintis“, jog reikia susidėti visas dėžes su cigaretėmis ir vežti. Paklaustas kodėl apie įvykį neinformavo policijos įvykio vietoje, kur rado cigaretes, R. L. negalėjo atsakyti. Be to, liudytojas K. P. patvirtino, jog savo daiktų šiame garaže nelaiko ir ten nevaikšto, visi nuomojame garaže esantys daiktai priklauso R. L.. Liudytojas G. S. parodė, jog R. L. jo prašė prižiūrėti (duomenys neskelbtini), kad niekas nelįstų. Taigi, įvertinus bylos medžiagą, nėra jokio pagrindo išvadai, kad apeliantas suteikė reikšmingą pagalbą tyrimą atlikusiai institucijai ir taip padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą. Atvirkščiai, visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina ir rodo ne R. L. pagalbą policijos pareigūnams, o siekį išvežti cigaretes iš garažo, jas paslėpti kitoje vietoje ir vėliau važiuoti slėptis pačiam.

Apeliantas yra pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje. Už šio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 5 200 eurų iki 6 000 eurų dydžio. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apeliantas nusižengimą padarė tiesiogine tyčia, jo nusižengimu padaryta žala valstybės finansų sistemai. Administracine tvarka baustas. Byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui paskyrė tinkamą 5 200 eurų dydžio baudą, jam paskiriant mažesnę nei vidurkis bauda.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su R. L. kaltės ar veikos kvalifikavimo klausimais, nesilaikė ANK reikalavimų, pažeidė įrodymų vertinimo nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principą ir iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą. Kaip jau buvo minėta anksčiau, administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių R. L. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 7 dalyje, padarymo. Vien tai, jog tiek pažeidėjas laikosi savo versijos, kad yra nekaltas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, nesuteikia pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga, todėl tai, kad pirmosios instancijos teismo jie buvo įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nenaudai, nesuteikia pagrindo išvadai, jog apylinkės teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, R. L. apeliacinis skundas netenkinamas, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

TeisėjasBoleslovas Kalainis