Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės F. F. ieškinį atsakovui F. F. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų reikalavimų, tretysis asmuo (kreditorius) AB „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai

Dėl santuokos nutraukimo

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto padalijimo

CK 3.127 str. nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Taikant CK 3.123 str. 1 d. nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Teismo vertinimu, šioje civilinėje byloje nenustatyta jokių išskirtinių faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių padalinimo principo. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 str. 3 d.). Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovė nuo gyvenimo su atsakovu skyriumi pradžios realiai gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas – kitame bute, adresu (duomenys neskelbtini), abu butai yra vieno kambario, teismas sprendžia, kad šalių teisėti interesai bei lūkesčiai nebus pažeisti po santuokos nutraukimo šalių nekilnojamąjį turtą padalinus tokiu būdu: butą, (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiant ieškovei, o atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiant butą, (duomenys neskelbtini), ir automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nes būtent tokiu turtu faktiškai nuo gyvenimo skyriumi pradžios šalys realiai naudojasi.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 str. 1 d. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 str.), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 str.).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 1–5 p. savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 str., kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 str. 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CK 3.109 str. 2 d. sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 d., taip pat 4 d., kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 str. 3 d. solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. kredito gavėja M. F. bei kredito laiduotojas F. F. su kredito davėju AB „Swedbank“ pasirašė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buto, (duomenys neskelbtini), pirkimui. Atsižvelgiant į tai, kad kredito gavėjais yra abu sutuoktiniai (kredito laiduotojas - F. F.), kredito paskirtis – santuokoje įgyti bendrą turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas laiko, kad skolinis įsipareigojimas kreditoriui AB „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidarus abiejų sutuoktinių įsipareigojimas ir po santuokos nutraukimo pripažįsta jį solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys patenkintas pilnai. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė viso 451,32 Eur atstovavimo išlaidų ir sumokėjo 845 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškinys patenkintas pilnai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1296,32 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 5,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl atsakovui procesinių dokumentų ir teismo dokumentų siuntimo, teismas išlaidų sumą priteisia iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto CM skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp, F. F., a.k. (duomenys neskelbtini) ir F. F. (iki santuokos – K.), a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo (duomenys neskelbtini) d., kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi.

Po santuokos nutraukimo atsakovui F. F. palikti jo pavardę – F., ieškovei M. F. palikti jos santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – F.

Po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei M. F., a.k. (duomenys neskelbtini) butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui F. F., a.k. (duomenys neskelbtini) butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo skolinį įsipareigojimą kreditoriui AB „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidariu abiejų sutuoktinių įsipareigojimu.

Priteisti iš atsakovo F. F., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės F. F., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1296,32 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt šešis eurus, 32 ct) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo F. F., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,40 Eur (penkis eurus 40 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.