Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nuosavybe nustatymo ir asmeninės ar bendros jungtinės nuosavybės klausimo nustatymo pagal pareiškėjo G. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. L., I. L., antstoliui Sauliui Ramanauskui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims ( CPK 593 str., 667 str.)

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš bylos duomenų- antstolio 2015-11-20 Turto arešto akto matyti, kad antstolio patvarkymu buvo areštuota 70 000 vnt. Akcijų įmonės (duomenys neskelbtini). Iš antstolio 2015-11-20 Patavrkymo Nr.S-3.5-11477 matyti, kad areštavęs minėtas akcijas, antstolis pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dallies nustatymo..

Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.); prievolei esant asmeninei iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.); iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu kreditoriai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 str.).

CPK 667 str. reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Šio straipsnio 1 d. numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, aptariama CPK norma numato veiksmus, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu yra reikalinga areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš antstolio patvarkymo matyti, jog antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų: areštavo akcijas ir pasiūlė išieškotojui ir skolininkams kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su jo sutuoktine I. L., nustatymo. Pagal LR CPK 667 str. tvarka paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas .Nustatyta, kad suinteresuoti asmenys A. L. ir I. L. yra sutuoktiniai (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)), duomenų apie santuokos nutraukimą nėra, skolos yra susidarę santuokos metu. Skolininko A. L. vardu yra registruota 70 000 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų. Kaip jau minėta, pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p. turtas, įgytas po santuokos abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu, pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe. Tokiu atveju skola gali būti išieškoma ne iš bendrosios jungtinės nuosavybės, o iš skolininko turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pažymėtina, jog jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.). Pagal LR CK 3.117 str. sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tuo tarpu nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.), tokie atvejai nurodyti CK 3.123 str., konkrečioje byloje juos nustato teismas. Šioje byloje nėra duomenų, kad yra reikalinga nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 str., 666-667 str. teismas

nutarė:

Nustatyti, kad skolininkui A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinei I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) , priklauso po ½ (duomenys neskelbtini), akcijų.

Nutartis skundžiama per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.