- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-1578-538/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14428-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Bronius Valius
- Atsakovas
- A. I., T. D.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1578-538/2013
2013 m. gruodžio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams T. D., A. I., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje L. I., dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 3970,72 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-02-07 Airijoje atsakovas T. D., vairuodamas atsakovui A. I. priklausantį automobilį NISSAN 100NX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala. Šio eismo įvykio metu transporto priemonė NISSAN 100NX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl dėl minėto eismo įvykio metu patirtos turtinės žalos atlyginimo kreiptasi į ieškovą. Airijos nacionalinis draudikų biuras (MOTOR INSURERS‘ BUREAU – IRELAND), vadovaudamasis Biurų tarybos vidaus nuostatų 3, 5 str., suadministravęs žalą, išmokėjo eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą bei pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui – reikalavimą 1150 EUR (3970,72 Lt) sumai. Ieškovas sumokėjo Airijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą, atlygino atsakovo T. D. vairuojamos ir atsakovui A. I. priklausančia transporto priemone padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias administravimo išlaidas, todėl įgijo teisę reikalauti iš bendraatsakovių nuostolių atlyginimo regreso teise. Ieškovas raštu kreipėsi į bendraatsakovius dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovai per nustatytą terminą žalos neatlygino.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-06-07 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai iš atsakovų T. D. ir A. I. 3970,72 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 3970,72 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-12-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo T. D. 127,80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo A. I. 127,80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovas nepripažįsta, jog automobilis dalyvavo autoįvykyje, bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad autoįvykyje dalyvavo ne atsakovui priklausantis automobilis, nes iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kada įvyko autoįvykis ir kokia transporto priemonė autoįvykyje dalyvavo, kadangi skiriasi automobilio markė ir valstybinis numeris – atsakovui priklauso automobilis NISSAN 100NX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pateiktuose dokumentuose nurodytas automobilis NISSAN PRIMERA, valst. NR. (duomenys neskelbtini) Tačiau byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Airijoje 2009-02-07 įvyko eismo įvykis, kurio metu dalyvavo LR registruota atsakovo T. D. vairuojama atsakovui A. I. priklausanti transporto priemonė NISSAN 100NX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kompetentingų Airijos tarnybų išvadomis eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas T. D., kuris nuo 2010-02-20 deklaravo išvykimą į Airiją. Sodros duomenų apie atsakovo T. D. įdarbinimus byloje nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis NISSAN 100NX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė atsakovui A. I.. Transporto priemonė NISSAN 100NX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta nebuvo. Airijos nacionalinis draudikų biuras MOTOR INSURERS‘ BUREAU – IRELAND, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė ieškovui reikalavimą 1150,00 EUR (3970,72 Lt) sumai. Ieškovas 2009-12-07 tarptautinio mokėjimo pavedimu Nr. 0913500000 Airijos nacionaliniam draudikų biurui MOTOR INSURERS‘ BUREAU – IRELAND sumokėjo 1150,00 EUR . Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsakovui A. I. 2010-05-19 išsiuntė pretenziją Nr. 08-9965-4796 bei atsakovui T. D. 2011-10-25 išsiuntė pretenziją Nr. 08-9965-10476 dėl 3970,72 Lt žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovo A. I. atstovas pripažino, kad automobilis NISSAN 100NX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė nuosavybės teise A. I., tačiau šiuo metu atsakovas šio automobilio nebeturi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuris registruotas VĮ Regitra. VĮ Regitra 2013-02-14 duomenimis transporto priemonė NISSAN 100NX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovui A. I.. Kadangi atsakovai T. D. ir A. I. pažeidė TPVCAPDĮ 4 str. draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų buvo padaryta žala ieškovui, tai jų atžvilgiu taikytina solidarioji atsakomybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovai laiku neatlygino nuostolių, į ieškovo pateiktas 2010-05-19 ir 2011-10-25 pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo nereagavo, ieškovo reikalavimas priteisti nuostolius regreso teise yra pagrįstas, todėl tenkintino ieškinį – ieškovui solidariai iš atsakovų priteisė 3970,72 Lt nuostolių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. I. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-07 sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jo automobilis negalėjo dalyvauti įvykyje, nes niekam nebuvo perleistas, o atsakovo T. D. nepažįsta. Teismui pateiktuose dokumentuose nurodė, kad jam priklauso automobilis NISSAN 100NX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovo pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad autoįvykyje dalyvavo automobilis NISSAN PRIMERA, valst. NR. (duomenys neskelbtini) Ieškovo ieškinyje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 2009-02-07, tačiau Airijos nacionalinės policijos tarnybos policijos pareigūnas S. F. nurodo, kad eismo įvykis įvyko 2009-05-07, o policijos pareigūnas P. C. nurodo kelių eismo įvykį įvykusį 2009-02-08. Ieškovo ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu pateiktuose oficialiuose dokumentuose iš esmės skiriasi ne tik eismo įvykio laikas, bet ir vieta, kur įvyko eismo įvykis ir transporto priemonė dalyvavusi eismo įvykyje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylos nagrinėjimo metu nepašalino šių prieštaravimų ir įvertino juos kaip klaidą. Automobilį davė dukrai naudotis bei prieš išvykstant iš Lietuvos jis buvo apdraustas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje surinkti įrodymai (Airijos nacionalinio draudikų biuro ir policijos dokumentai), kurių dalis yra oficialūs rašytiniai įrodymai, ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės (apeliantas nežino kur yra jam priklausanti transporto priemonė), sudarė pagrįstą prielaidą teismui konstatuoti, jog 2009-02-07 eismo įvykyje dalyvavo būtent atsakovui priklausanti transporto priemonė NISSAN 100NX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nežiūrint į kai kuriuose dokumentuose esančius rašymo apsirikimus). Biuras, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 ir 23 straipsnių nuostatas bei remdamasis VĮ „Regitra“ viešo valstybės registro, kaip pagalbinės priemonės, nustatant transporto priemonės savininką, duomenimis pagrįstai ieškinį pareiškė ir apeliantui, kaip žinomam transporto priemonės NISSAN 100NX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui 2009-02-07 eismo įvykio dieną.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai šioje civilinėje byloje atsakovu pripažino jį, kadangi jis automobilį davęs dukrai bei byloje esantys duomenys apie avariją patyrusį automobilį nesutampa su jo automobilio duomenimis. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Airijoje 2009-02-07 įvyko eismo įvykis, kurio metu dalyvavo LR registruota atsakovo T. D. vairuojama, atsakovui A. I. priklausanti transporto priemonė NISSAN 100NX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 5, 7-10, 13-17). Kompetentingų Airijos tarnybų išvadomis eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas T. D. (b. l. 10, 17), kuris nuo 2010-02-20 deklaravo išvykimą į Airiją (t. 1, b. l. 39, 51, 62). VĮ „Regitra“ duomenimis NISSAN 100NX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovui A. I. (t. 1, b. l. 5, 76, 85). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo nurodomi techninio pobūdžio daliniai neatitikimai ieškovo pateiktuose antraeiliuose lydraštiniuose dokumentuose dėl automobilio markės bei valstybinio numerio teismo vertinami kaip klaida, teismas vadovaujasi pirmine policijos pareigūno p. F. ataskaita apie eismo įvykį, kuriame nurodytas atsakovui priklausančio automobilio valstybinis numeris (t. 1, b. l. 8, 10), taip pat nurodyta spalva – raudona (t, 1, b. l. 17) ir apeliantui priklausančio automobilio spalva – raudona (t. 1, b. l. 85). Konstatuotina, kad nežiūrint į kai kuriuose dokumentuose esančius rašymo apsirikimus, byloje surinkti įrodymai – Airijos nacionalinio draudikų biuro ir policijos dokumentai bei byloje nustatytos faktinės aplinkybės, taip pat, jog apeliantas nežino jo automobilio buvimo vietos, sudarė pagrįstą prielaidą teismui konstatuoti, jog 2009-02-07 eismo įvykyje dalyvavo būtent atsakovui priklausanti transporto priemonė NISSAN 100NX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 178 str., 185 str.).
LR CK 1.3 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad jeigu yra CK ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos CK normos, išskyrus atvejus, kai CK pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Pažymėtina, jog CK 6.988 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Taigi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - TPVCAPDĮ), numatantis TPVCAP draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus, yra laikytinas specialiu, kuris detaliai reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tame tarpe tokių draudimo sutarčių sudarymo, jų įsigaliojimo bei nutraukimo tvarką, Biuro atgręžtinio reikalavimo teisę. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas T. D. sukėlė eismo įvykį su privalomuoju transporto priemonių draudimu neapdrausta A. I. priklausančia transporto priemone, todėl žalą nukentėjusiajam sumokėjo LR transporto priemonių draudikų biuras. Šiuo atveju tarp šalių susiklostė ne draudimo teisiniai santykiai, o deliktiniai, nes šalys nėra susietos sutartiniais santykiais.
Pagal LR CK 6.270 str. 1 d. asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas A. I. šiuo atveju yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.) (LR CK 6.270 str. 2 d.).
Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Pagal jame įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras bei atlyginęs žalą įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusius asmenis (Įstatymo 17 str. 1 d. 1 p.). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga, priešingu atveju kilusių neigiamų pasekmių padariniai tenka sutarties nesudariusiai šaliai. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 3 d., šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. LR CK 6.270 str. 3 d. įtvirtinta, kad didesnio pavojaus šaltinio savininkas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas A. I. automobilį prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, todėl už padarytą žalą atsakomybė tenka ir jam. Pagal įstatymo 23 str. 1 d. Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šią įstatymo nuostatą taip pat yra konstatavęs, kad Įstatyme suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas dėl išmokėtų išmokų grąžinimo, kurį draudikas reiškia draudėjui (valdytojui) ar kaltininkui Įstatymo 22 straipsnio pagrindu arba kurį Draudikų biuras reiškia kaltininkui ar transporto priemonės valdytojui Įstatymo 23 straipsnio pagrindu, yra regresinis. Kadangi autoįvykio metu atsakovas A. I. buvo teisėtas automobilio valdytojas ir nebuvo apdraudęs transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nors autoįvykio metu automobilį vairavo ir žalą padarė atsakovas T. D., pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju už padarytą žalą turi atsakyti abu atsakovai solidariai, yra pagrįsta (CPK 178 str., 185 str.).
Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad yra nepagrįstai priteistas aptarnavimo mokestis. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais. Nustatyta, kad Airijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatų bei Biurų tarybos 37 Generalinės asamblėjos sprendimo Nr. 2 nuostatas (2012-12-07 ieškinio Nr. 08-9965-12208 3, 4 priedai), pareiškė Biurui 1 150 eurų reikalavimą dėl išmokėtos išmokos (950 eurų) ir bylos administravimo mokesčio (200 eurų). Biurų tarybos 37 Generalinės asamblėjos sprendimo Nr. 2 nuostatose yra įtvirtinta mokėtino administravimo mokesčio paskaičiavimo tvarka ir minimalus 200 eurų bei maksimalus jo dydis 3 500 eurų (b. l. 19). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, Airijos nacionalinis draudikų biuras, baigęs 2009-02-07 eismo įvykio metu atsiradusios žalos administravimą, pagrįstai pareiškė reikalavimą ir dėl minimalaus 200 eurų dydžio administravimo mokesčio (Biurų tarybos 37 Generalinės asamblėjos sprendimo Nr.2 1, 2 punktai), kuris buvo įskaičiuotas į žalos atlyginimo sumą ir priteistas solidariai iš atsakovų (CPK 178 str., 185 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovas prašo priteisti 10,98 Lt bylinėjimosi išlaidų už vertimo paslaugas. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo A. I. priteistina 10,98 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. I. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 10,98 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.