Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) k., profesinio išsilavinimo, II neįgalumo grupė, neteistas, kaltinamas padaręs veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R., 2010-03-24 apie 20.00-20.30 val., būdamas neblaivus, savo namų, kurie yra (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose, išgertuvių metu, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia rankomis ir kumščiais sudavė savo šeimos nariui – sutuoktinei E. A. R. į galvos sritį, ir taip, nuo suduotų smūgių nukentėjusiajai E. A. R. nugriuvus ant grindų, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, povoratinklinę kraujosruvą, galvos smegenų sumušimą, taip pat kraujosruvą kairiame petyje, kraujosruvas abiejų žastų priekiniame paviršiuje ir dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje, dėl ko, nuo trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą, ir galvos smegenų sumušimo E. A. R. 2010-04-04 mirė (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninėje, taip jis nužudė savo šeimos narį – sutuoktinę E. A. R..

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju ( jo parodymai perskaityti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu) J. R. parodė, kad 2010-03-24 dienos metu, tiksliai laiko neprisimena, jis kartu su savo žmona E. R. buvo jų namo kieme. Ruošėsi šerti gyvulius. Į jų kiemą buvo atėjęs kaimynas pavarde K., jo vardą J. R. užmiršo. Tas kaimynas K. dažnai ateidavo pas jo žmoną. J. R. labai pyko dėl to, kad tas kaimynas „trinasi“ aplink jo žmoną. Labai supykęs J. R. vieną kartą trenkė kumščiu savo žmonai į galvą, o tiksliau į ausį. Po to ji iš karto nuėjo į namus. Kaimynas K., nieko nesakydamas, taip pat išėjo iš kiemo. J. R. nuėjo šerti gyvulių. J. R. teigia, kad ankščiau niekada nėra sudavęs savo žmonai E. R.. Tą dieną, kai jis trenkė savo žmonai buvo blaivus. Žmona taip pat buvo blaivi. J. R. išgeria nedažnai. Kai atvažiavo policijos pareigūnai jis taip pat buvo blaivus. Kada tiksliai atvažiavo policijos pareigūnai, J. R. pasakyti negali, nes neprisimena. Labai gailisi dėl to, kad trenkė savo žmonai E. R. ( b. l. 84-85).

2011-02-25, įteikus J. R. patikslintą pranešimą apie įtarimą, jis kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis savo žmonos nemušė, todėl kaltu neprisipažįsta visiškai. Su žmona jie niekada nesipyko. J. R. žmona turėjo meilužį, bet dėl to, jis taip pat jai nieko nesakė, jos nemušė. Atvažiavo policija ir jį išsivežė. J. R. žmona buvo nesveika, jai buvo koma. Ji mirė dėl ligos, o ne dėl to, kad buvo sumušta ( b. l. 89-90).

Nukentėjusioji I. Š. teisme atsisakė duoti parodymus. ( Jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, I. Š. parodė, kad J. ir E. R. yra jos tėvai. 2010-04-04 jos mama mirė. Tėvui J. R. buvo pareikštas įtarimas dėl jos nužudymo. I. Š. parodė, kad jos mama buvo alkoholikė. Ji gėrė kartu su tėvu, bet dažniausiai mama gerdavo viena. Konfliktai tarp tėvo ir mamos būdavo dažni. Mama pati dažnai provokuodavo tėvą. Ji be alkoholio jau nebegalėjo. I. Š. norėjo jai padėti. Buvo parsivežusi ją į (duomenys neskelbtini) norėdama jai padėti. Pas I. Š. ji pabuvo tik vieną dieną. Ji tiesiog negalėjo be alkoholio. I. Š. kartu su seserimi, mamos ir tėvo problemas dėl alkoholio, pastebėjo per vėlai. Ši problema jau buvo įsibėgėjusi. Mama daug sirgo. Jai buvo problemų su kepenimis, širdimi ir galva. Jai labai dažnai skaudėdavo galvą. E. A. R. jau buvo prasidėjusi alkoholinė epilepsija. Po mamos laidotuvių tvarkydamos su seserimi namus, jos rado prislėptų degtinės butelių: pilnų, tuščių ir nugertų. I. Š. teigia, kad jos tėvas geras žmogus. Kažkada jie buvo labai graži šeima. Tik prieš metus laiko, iki mamos mirties, pastebėjo, kad mama su tėvu taip stipriai geria. Dėl alkoholio ši nelaimė ir atsitiko. I. Š. parodė, kad ji netiki, kad jos tėvas nužudė mamą. I. Š. tiki, kad jis galėjo jai „pliaukštelti“ girtas, bet tikrai neužmušti ( b. l. 24-25).

Nukentėjusioji I. Š. teisme atsisakė duoti parodymus. (Jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, V. P. parodė, kad J. ir E. R. yra jos tėvai. 2010 m. balandžio 4 d. V. P. mama mirė. Tėvui J. R. buvo pareikštas įtarimas dėl jos nužudymo. V. P. parodė, kad jos mama buvo ligota. V. P. įsitikinusi, kad mama mirė tikrai ne nuo tėvo smūgių, o nuo visumos ligų. Tiesiog viskas taip sutapo. Tėvai paskutiniu metu pykdavosi. Jie abu gėrė. Mamai jau buvo prasidėjusi alkoholinė epilepsija. Ji galėjo ir pati nukristi ir susižaloti ( b. l. 29-30).

Liudytojas G. M. parodė, kad jis VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje dirba (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje vyriausiuoju gydytoju ir yra (duomenys neskelbtini) šeimos gydytojas. E. A. R. pas jį lankėsi kaip pacientė, apie epilepsijos diagnozę nieko negirdėjo.

Pas jį lankėsi ir J. R., jam diagnozuotas prostatos piktybinis susirgimas, trečia stadija.

Liudytoja R. B. teisme atsisakė duoti parodymus. ( Jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 12 liudytoja R. B. parodė, kad 2010-03-24, apie 20 val. išgirdo antrame aukšte didelį triukšmą, o nulipusi pamatė, kad tėvas J. R. muša mamą E. R.. Pastebėjo, kad tėvas mamai kumščiu smogė į galvą. Po to mamai iš burnos pasipylė kraujas.

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu R. B. 2010-04-19 parodė, kad jos tėvas J. R. ir mama E. R. abu labai gėrė. Buvo abu alkoholikai. Gerdavo dažniausia dviese, o prisigėrę mušdavosi. R. B. su savo šeima gyveno kartu su savo tėvais. Ji su vyru ir vaikais gyvena antrame namo aukšte, o jos tėvai gyveno pirmame namo aukšte. Todėl jų barniai ir muštynės, antrame namo aukšte labai gerai girdėdavosi. Tą vakarą, t.y. 2010-03-24 ji grįžo iš darbo apie 18.30 val. Kartu grįžo R. B. vyras N. B. ir jų vaikai. Grįžę iš karto nuėjo į antrąjį namo aukštą. Girdėjo, kad tėvai yra namuose. Už poros valandų, t.y. apie 20.30 val. R. B. išgirdo stiprų trenksmą pirmame aukšte. Jos mama pradėjo ją šaukti, kad ji ateitų. R. B. tada suprato, kad jos tėvai vėl mušasi. Ji nulipo į pirmąjį aukštą. R. B. vyras už kelių minučių taip pat atėjo. Mama E. R. buvo kambaryje. Ji buvo neblaivi, verkė, buvo susiėmusi už galvos. Mama sakė, kad tėvas J. R. jai trenkė kumščiu į galvą, sakė, kad konfliktas kilo dėl to, kad tėvui vaidenasi, kad ji neištikima jam su kaimynu K.. Tėvas nuėjo į kitą kambarį. R. B. tada mamai liepė eiti miegoti į antrąjį aukštą. R. B. klausė kaip ji jaučiasi, bet ji kaip visada sakė, kad viskas gerai. Ji niekada nenorėdavo kreiptis į gydytojus. R. B. vyras stovėjo ir žiūrėjo, kad tėvas vėl nepultų muštis. Jos vyras N. B. niekada nesikišo į jos tėvų konfliktus, tik kritiniais atvejais, kai reikėdavo skirti. Po visko R. B., mama E. R. ir jos vyras N. B. nuėjo į antrą namo aukštą. E. R. tą naktį miegojo pas juos antrame namo aukšte. Tą vakarą ji užmigo labai greitai. Neatrodė, kad ji tą vakarą būtų patyrusi labai didelę traumą. R. B. dar girdėjo, kaip pirmame namo aukšte vaikšto jos tėvas J. R.. Jis dažniausiai, kai ji įsikišdavo į jų konfliktus, puldavo ir ją, tačiau tą vakarą jis jai visiškai nieko nesakė. Iš ryto, t.y. 2010-03-25, kai visi atsikėlė, buvo įprastas rytas. Mama sakė, kad jai svaigsta galva. R. B. to nesureikšmino, nes ji kiekvieną rytą sakydavo, kad jaučiasi prastai. R. B. su vyru išvažiavo į darbą. Vaikus nuvežė pas uošvienę. Tą pačią dieną apie 11.00 val. R. B. sužinojo, kad jos mamai išvietė greitąją pagalbą, nes ją pradėjo pykinti (b. l. 13-14).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja R. B. 2011-02-25 parodė, kad pirminės apklausos metu, 2010-03-25 ji parodė, kad ji matė, kaip jos tėvas J. R. 2010-03-24 kumščiu trenkė jos mamai E. R. į galvą ir jai po smūgio bėgo iš burnos kraujas. Papildomos apklausos metu 2010-04-19 R. B. šio fakto nebeminėjo. Ji paaiškino, kad pirminės apklausos metu ji labai pergyveno dėl savo mamos sveikatos, buvo labai susijaudinusi ir susinervinusi, dėl šios priežasties, ji pirminės apklausos metu pasakė, kad matė, kaip tėvas kumščiu trenkė jos mamai. Iš tikrųjų R. B. to nematė, ji matė tik kraują ant mamos veido, bet kaip ir iš kur jis ten atsirado, ji nežino, t.y. R. B. nematė, kad jos tėvas, tą vakarą būtų mušęs jos mamą ( b. l. 15-16).

Liudytojas N. B. teisme atsisakė duoti parodymus. (Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, N. B. parodė, kad jis su šeima gyvena su žmonos R. B. tėvais. Jų šeima gyvena namo antrame aukšte, o uošviai E. A. ir J. R. gyveno pirmame namo aukšte. Jie ištisai vartodavo alkoholinius gėrimus. Kai būdavo neblaivūs labai dažnai konfliktuodavo ir mušdavosi. 2010 m. kovo 24 d. apie 18.00 val. N. B. grįžo iš darbo į namus. Uošviai, kaip visada, buvo stipriai apgirtę. Uošvienė N. B. skundėsi, kad jai skauda galvą, sakė, kad uošvis, t.y. J. R., sudaužė jai galvą. N. B. tada jai pasakė, kad mažiau reikia gerti ir viskas bus gerai. Po to jis nuėjo į antrąjį namo aukštą. Uošviai mušdavosi nuolat, todėl N. B., kai uošvienė pasakė, kad jai skauda galvą, to nesureikšmino. Tos pačios dienos vakare, tiksliai laiko N. B. neprisimena, bet galėjo būtį apie 22.00 val. jam su šeima būnant antrame namo aukšte, išgirdo, kad pirmame namo aukšte tarp uošvių vyksta konfliktas. Jie „koliojo“ vienas kitą, šaukė, girdėjosi kažkokie trenksmai. N. B. suprato, kad uošviai vėl mušasi. Jis su žmona nulipo į pirmąjį aukštą. Uošvis J. R. girtas blaškėsi su peiliu rankoje ir šaukė. N. B. iš jo tą peilį atėmė. Uošvienę kartu su žmona atsivedė į antrąjį aukštą ir visi nuėjo miegoti. J. R. liko pirmame namo aukšte. Kitos dienos ryte, t.y. 2010-03-25 apie 7.00 val. N. B. su žmona išvažiavo į darbą. Kai jie ruošėsi į darbą jo uošvienė E. A. R. taip pat jau buvo atsibudus, bet dar gulėjo lovoje. Ji skundėsi, kad jai skauda galvą. N. B. su žmona išvažiavo į darbą, o uošviai liko namuose. Vakare N. B. sužinojo, kad uošvienę E. A. R. greitosios med. pagalbos automobiliu išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. N. B. paaiškino, kad 2010-03-24 kaip J. R. mušė savo žmoną, jis nematė. ( b. l. 20-21).

Liudytoja apklausta tyrėja E. B. parodė, kad ji atliko tyrimą dėl E. A. R. nužudymo, liudytojais apklausė šeimos narius ir išaiškino jų teisę atsisakyti duoti parodymus, po to įspėjo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Apklausų protokoluose užfiksavo tokius parodymus, kokius nurodė apklausiami R. B., N. B., I. Š. bei įtariamasis J. R..

Iš tarnybinio rašto matyti, kad tyrėjai E. B. atliekant liudytojo N. B. parodymų patikrinimą vietoje ir surašius N. B. parodymus, jis pasakė, kad protokolas surašytas teisingai, tačiau tuo metu į namus grįžusi N. B. žmona R. B. neleido N. B. pasirašyti protokolo, todėl jis ir nepasirašė ( b. l. 118-119).

2010-03-25 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas mūrinis, dviejų aukštų ( b. l. 9-10).

Specialisto išvadoje Nr. M 194/10 (04), nurodyta, kad E. A. R. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo ir trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą. Trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, povoratinklinė kraujosruva, galvos smegenų sumušimas, kraujosruva kairiame petyje padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais paros bėgyje iki 2010-03-25 16.46 val. nukentėjusiąją paguldant į (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninę. Dėl trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą, ir galvos smegenų sumušimo- gyvam asmeniui tokie sužalojimai sukelia sunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 35-38).

Specialisto išvadoje Nr. KM 18-194/10(04) nurodyta, kad E. A. R. sužalojimai galvoje ir kairiame petyje galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius į galvą ir kairį petį, tiek ir griuviminės traumos metu atsitrenkiant į bukus kietus paviršius ( b. l. 43-45).

2010-11-11Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktu Nr. 86 TPK – 203/2010 nustatyta, kad J. R. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu konstatuotas laikinas praeinantis psichikos sutrikimas – alkoholinės kilmės psichozinis sutrikimas. Dėl psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suprasti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, ir tai turi įtakos jo gebėjimui atgaminti įvykio aplinkybes. J. R. šiuo metu konstatuojami priklausomybės nuo alkoholio sindromas ir alkoholinės kilmės asmenybės ir elgesio sutrikimas. Jis dėl psichikos sveikatos būklės gali būti apklausiamas. J. R. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ( b. l. 69-72).

Nors gynėjas prašė nutraukti bylą, nenustačius, kad J. R. suduodamas smūgius savo sutuoktinei E. A. R. ją nužudė, toks gynėjo teiginys yra nepagrįstas.

Iš tyrėjos E. B. tarnybinių raštų bei jos parodymų teisme matyti, kad tyrėja E. B. liudytojams išaiškino jų teises atsisakyti duoti parodymus, tai jie patvirtino savo parašais, todėl teismas remiasi nukentėjusiosios I. Š., liudytojų R. B., N. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie iš dalies sutampa su įtariamojo J. R. parodymais. Liudytojai R. B. ir N. B. nurodė įvykusio konflikto tarp sutuoktinių aplinkybes, tai yra, kad konflikto metu J. R. 2010-03-24 sudavė smūgius sutuoktinei E. A. R. į galvos sritį, o liudytojas N. B. nurodė, kad J. R. dar blaškėsi su peiliu, tačiau jis atėmė peilį. Ekspertizės akto išvada patvirtina liudytojų parodymus dėl įvykusio konflikto tarp sutuoktinių ir suduotų, nes būtent dėl J. R. smūgių į galvą, kas sukėlė trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje bei galvos smegenų suspaudimą, E. A. R. mirė.

Kolegija, remdamasi byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais daro išvadą, kad J. R. įvykdė visuomenei pavojingą veiką, nes dėl jo panaudoto fizinio smurto mirė jo sutuoktinė E. A. R.. Kadangi J. R. padarė pavojingą veiką : nužudė savo šeimos narį – sutuoktinę, jo pavojinga veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Ekspertai – psichiatrai nustatė, kad dėl psichikos sveikatos būklės J. R. negalėjo suprasti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų ir rekomenduoja J. R. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Kolegija atsižvelgdama į tai, kad veika, kuria J. R. kaltinamas, pagal pavojingumą visuomenei yra pakankamai pavojinga, įvertinus J. R. veiksmų sunkumą, padarytų veikų pobūdį, jo asmenybę ir kitas faktines aplinkybes, kolegija pripažįsta, kad priverčiamosios medicininės priemonės taikymas yra pagrįstas. Atsižvelgiant į visumą aplinkybių ir faktų, į tai, kad byloje pakanka duomenų apie tai, kad dėl psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, yra pavojingas visuomenei, jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti įrodyta, kad J. R. įvykdė visuomenei pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir paskirti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.