Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-02-10 · Civilinė byla Nr. 2S-150-569/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-10
Bylos Nr.
2S-150-569/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07104-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
UAB „Automalonė“, UAB „Transkaras“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-150-569/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07104-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1; 3.3.2.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-13 nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-8549-907/2015 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovėms UAB „Automalonė“ ir UAB „Transkaras“ dėl įpareigojimo įvykdyti sutartį ir nesąžiningų sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas A. J. pateikė teismui pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pakeisti Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – papildomai uždrausti bet kokiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat ir atsakovei UAB „Transkaras“ naudoti 2004 m. gamybos automobilį (duomenys neskelbtini), kėbulo identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir teismo nuožiūra iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo paskirti minėto automobilio administratorių bei teismo nuožiūra taikyti kitokias laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovas nurodė, kad UAB „Transkaras“ ūkinės – komercinės veiklos nevykdo, tai fiktyvi įmonė ir, nors teismas 2015-10-04 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, naudojant automobilį vis tiek blogėja jo būklė, be to, gali įvykti eismo įvykis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovo A. J. 2015-11-11 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas nurodė, kad nurodytais adresais nerasta įmonė nereiškia, kad ši įmonė yra fiktyvi, to nenurodė ir nurodyti negalėjo ir antstolė faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

Teismas sprendė, kad jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo teiginius, kad automobilis yra naudojamas, ieškovas nepateikė.

Teismas vertino, kad naujų įrodymų, keičiančių teismo poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas nenurodė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – papildomai uždrausti bet kokiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat ir atsakovei UAB „Transkaras“ naudoti 2004 m. gamybos automobilį (duomenys neskelbtini), kėbulo identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir teismo nuožiūra iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo paskirti minėto automobilio administratorių.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiama nutartis priimta formaliais motyvais. Teismas netinkamai aiškino laikinųjų apsaugos priemonių institutą ir nebuvo byloje aktyvus.

2. Teismo motyvai, kad ieškovas nepateikė naujų įrodymų, keičiančių teismo poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys nereiškia, kad šios įmonės yra fiktyvios, neteisingi.

3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad automobilis yra naudojamas.

4. Teismas neteisus, teigdamas, kad ieškovas teikia teismui tapačius prašymus. Visų prašymų reikalavimai buvo skirtingi ir nuolat kito atsižvelgiant į faktinių aplinkybių pasikeitimą. Taip pat nuolat buvo nurodomos ir papildomos faktinės aplinkybės, patvirtinančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, bei teikiami papildomi įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (LR CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu.

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2013). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1905/2014). Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė, kaip jau minėta, gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas A. J. su atsakove UAB „Automalonė“ 2014-08-01 sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AM-2014/08/01, pagal kurią A. J. iš UAB „Automalonė“ išsimokėtinai įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu yra apmokėtos visos privalomos įmokos pagal sutartį, tačiau minėtas automobilis nėra perduotas ieškovui. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu automobilis (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Transkaras“.

Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų. Būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2015-10-05 nutartimi areštavo UAB „Transkaras“ nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jį ardyti dalimis ar kitaip bloginti jo būklę, jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks arešto mastas yra tinkamas ir proporcingas atsakovės UAB „Transkaras“ atžvilgiu. Pažymėtina, kad UAB „Transkaras“ yra sąžiningas automobilio (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgijėjas, todėl apelianto prašomos papildomos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti bet kokiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat ir atsakovei UAB „Transkaras“ naudoti 2004 m. gamybos automobilį (duomenys neskelbtini), kėbulo identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir teismo nuožiūra iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo paskirti minėto automobilio administratorių, pažeidžia proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo principus ir per daug nepagrįstai suvaržančios atsakovės UAB „Transkaras“ teises. Kaip jau minėta, ginčo automobiliui 2015-10-05 nutartimi jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis areštuotas automobilis bei uždrausta jį ardyti dalimis ar kitaip bloginti jo būklę, jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį. Pagal LR CPK 145 str. 8 d. nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytą apribojimų pažeidimą. Atsižvelgiant į šias nuostatas, atsakovė UAB „Transkaras“ yra įpareigota nepažeisti apribojimų, o juos pažeidus turės atsakyti ir atlyginti nuostolius. Taip pat pažymėtina, kad ginčo automobilis yra 2004 metų, todėl vertintina, kad jo naudojimas, kaip numatyta 2015-10-05 nutartyje, nebloginant jo būklės, reikšmingos įtakos jo natūraliam nusidėvėjimui neturės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad apelianto prašomas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas/papildymas gali neproporcingai riboti atsakovės UAB „Transkaras“ teises ir teisėtus interesus, todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas nepagrindė būtinumo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – papildomai uždraudžiant bet kokiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat ir atsakovei UAB „Transkaras“ naudoti 2004 m. gamybos automobilį (duomenys neskelbtini), kėbulo identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir teismo nuožiūra iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo paskirti minėto automobilio administratorių.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytais adresais neradus UAB „Transkaras“, nereiškia, kad ši įmonė yra fiktyvi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš apelianto pateiktų įrodymų negalima daryti pagrįstų išvadų, jog UAB „Transkaras“ yra fiktyvi įmonė. Taip pat pažymėtina, kad esminės reikšmės nėra, kas tiksliai naudojasi ginčo automobiliu, t. y. kuris atsakovės UAB „Transkaras“ darbuotojas, kadangi atsakomybė pagal 2015-10-05 Šiaulių apylinkės nutartį, išsaugoti automobilį, nepabloginus jo būklės yra UAB „Transkaras“, todėl pažeidus minėtos nutarties nurodymus ir apribojimus, žalą turės atlyginti UAB „Transkaras“.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos spendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, spręsdamas šį klausimą nepažeidė procesinės teisės normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Lina Muchtarovienė