Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. P. prašymą dėl veikos dekriminalizavimo arba perkvalifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. birželio 26 d. gautas K. P. atstovės advokatės A. R. prašymas, kuriame nurodyta, kad pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LTSR BK) 8-1 straipsnį, 164 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, tačiau jis nebuvo priskiriamas nusikaltimams valstybei. 1994 m. liepos 14 d. įstatymu Nr. 1-551 minėta veika buvo dekriminalizuota. Pareiškėjas 2019 m. spalio 30 d., būdamas daugiavaikiu tėvu, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo. Antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 225 patvirtinti pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi šie Lietuvos Respublikos piliečiai: motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų (toliau daugiavaikiai motina ar tėvas). Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimų nuostatų 17-1 punktu, neteikė Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai teikimo skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją pareiškėjui, kadangi, vadovaujantis šio straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatomis, daugiavaikiam tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama, jeigu jis nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne. 2020 m. birželio 11 d. Regionų apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė motyvuojant, kad nors veika, dėl kurios padarymo asmuo teismo pripažintas kaltu, vėliau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus buvo pripažinta nenusikalstama (dekriminalizuota), tačiau tai nereiškia, kad toks asmuo gali būti laikomas praeityje nepadariusiu nusikalstamos veikos. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą BK straipsnį, švelninantį bausmę ar kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Įgyvendinimo tvarkos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl asmenų, nuteistų už nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., teistumo ir jo išnykimo, teistumo laiko sutrumpinimo ar teistumo panaikinimo sprendžiama vadovaujantis BK 3 ir 97 straipsnių taisyklėmis. 2020 m. birželio 11 d. Regionų apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas teismo prašo nustatyti, kad nusikalstama veika (spekuliacija), kuri buvo numatyta LTSR BK 164 straipsnio 2 dalyje, yra dekriminalizuota pagal šiuo metu galiojantį BK (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. įstatymo VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.), veika baudžiamosios atsakomybės nebeužtraukia, arba nusikalstamą veiką (spekuliaciją), kuri buvo numatyta LTSR BK 164 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlė teikimo netenkinti, kadangi prašymas nepagrįstas, nėra pagrindo taikyti dekriminalizaciją, nes tai ne teismo funkcija. Nurodė, kad 1997 m. liepos 2 d. įstatymu veika dekriminalizuota ir klausimas išspręstas. Dėl perkvalifikavimo – tai beveik po 10 metų kodeksas keitėsi, gal buvo kitas BK straipsnis. Prašė prašymo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Kauno miesto Lenino rajono teismo 1982 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu K. P. buvo pripažintas kaltu pagal LTSR BK 164 straipsnio 2 dalį (spekuliacija) ir nuteistas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, konfiskuotas turtas. Bausmės pradžia taikyta nuo 1982 m. birželio 3 d. Nusikaltimas jo padarymo metu buvo priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, už kurį buvo baudžiama laisvės atėmimu nuo dviejų iki septynerių metų konfiskuojant turtą arba ne.

LTSR BK 164 straipsnyje nustatyta, kad prekių ar kitokių reikmenų supirkimas ir perpardavimas, turint tikslą pasipelnyti,– baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda iki vieno šimto rublių; ta pati veika, padaryta stambiu mastu arba daryta versliškai,– baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 19 d. įstatymu Nr. 1-551 ,,Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, pataisos darbų ir baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo“ baudžiamojo kodekso 164 straipsnis, kuriame reglamentuota veika dėl spekuliacijos, buvo panaikintas, tačiau buvo įvestas naujas – penkioliktas skirsnis – nusikaltimai ūkininkavimo tvarkai. Šiame skirsnyje yra numatytas alternatyvus straipsnis spekuliacijai, t. y. 306 straipsnis, kuriame nustatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, kuriai yra reikalingas leidimas, neturint leidimo, padarytas pakartotinai po administracinės nuobaudos paskyrimo už tokį pat pažeidimą, – baudžiamas pataisos darbais arba bauda; vertimasis uždrausta komercine ar ūkine veikla – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų ir bauda arba tik bauda. Pagal to paties BK 8¹ straipsnį, BK 306 straipsnio dispozicijoje aprašyta veika nelaikoma sunkiu nusikaltimu.

Pažymėtina, kad jei kiekvienas teisės norminio akto pakeitimas būtų siejamas su veikų dekriminalizavimu, baudžiamasis įstatymas prarastų teisinį stabilumą, būtų pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas. Taigi, ir Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 19 d. įstatymu Nr. 1-551 ,,Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, pataisos darbų ir baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo“, panaikinęs 164 straipsnį, įvedė naują – 15 skirsnį, kuriame buvo įtrauktas 306 straipsnis dėl vertimosi komercine veikla, kurioje aprašyta veika nors ir neįvardinama kaip spekuliacija, tačiau savo dispozicija yra atitikmuo LTSR BK 164 straipsnio 2 daliai.

Be to, pagal šių pakeitimų metu galiojusį baudžiamąjį kodeksą, BK 306 straipsnyje numatyta nusikalstama veika nebuvo priskiriama sunkiems nusikaltimams. Pagal šiuo metu galiojantį BK 202 straipsnio 1 dalį, kuris savo dispozicija yra atitikmuo LTSR BK 164 straipsnio 2 daliai bei BK (Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija) 306 straipsniui, atitinka nusikalstama veika priskiriama apysunkiems nusikaltimams. Remiantis tiek LTSR BK 58 straipsniu, tiek vėliau galiojusiais baudžiamojo kodekso straipsniais dėl teistumo išnykimo bei šiuo metu galiojančio įstatymo BK 97 straipsniu, pareiškėjo teistumas yra išnykęs.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir K. P. padaryta nusikalstama veika (spekuliacija), kvalifikuota pagal LTSR BK 164 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojama į BK 306 straipsnį (Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo prašymą tenkinti ir nusikalstamą veiką (spekuliaciją), kuri buvo numatyta Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso BK 164 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306 straipsnį (Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija) ir laikyti, kad pareiškėjui K. P. teistumas yra išnykęs.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.