Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Trakuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, turinti profesinį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama tuo, kad smurtaudama sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – dukrai J. B., o būtent ji, 2022-09-28 apie 18.01 val., atėjusi į dukros J. B. gyvenamąją vietą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur įėjusi į buto vidų, koridoriuje sukėlė žodinį konfliktą ir tyčia, be jokios priežasties dešiniu delnu sudavė ne mažiau kaip 3 (tris) smūgius J. B. į veido sritį, po ko su koja spyrė ne mažiau kaip 1 (vieną) kartą jai į dešinės kojos sritį, taip padarydama nukentėjusiajai J. B. poodines kraujosruvas veide ir dešinėje kojoje, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais D. S. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamoji D. S. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nepripažįsta, jog dukrai J. B. sudavė 3 smūgius į veido sritį ir spyrė į dešinę koją, dukrai ji sudavė rankos delnu du smūgius, daugiau jos atžvilgiu neatliko jokių smurtinių veiksmų. 2022-09-28 apie 17.30 val., ji kartu su vyru nuvažiavo pas dukrą, adresu (duomenys neskelbtini). Pasibeldus į buto duris, jas atidarė dukra J. B. su M. B. Ji kartu su J. S. įėjo į buto vidų, visi stovėjo koridoriuje. Kadangi tarp jos ir dukros ir taip buvo sudėtingi santykiai, todėl nereikėjo ilgai laukti, kad tarp jos ir dukros kiltų žodinis konfliktas. Dukrai jos atžvilgiu panaudojus eilę necenzūrinių žodžių, kaltinamąją išvedė iš kantrybės ir ji dukrai su dešinės rankos delnu sudavė du smūgius į veido sritį, į kurią veido pusę neatsimena, po suduotų smūgių dukra jai su rankos delnu sudavė vieną smūgį į veido sritį bei su koja įspyrė į sėdmenų sritį ir iš karto po to dukra ją su rankomis išstūmė iš buto, išstūmusi pasakė: ,,dar kartą ateisi - nuleisiu nuo laiptų“. Kuomet ji buvo išstumta iš buto, atgal į jį nėjo, netrukus į laiptinę atėjo jos vyras ir jie išvažiavo. (1 t., b.l. 79-82). Teismo posėdžio metu kaltinamoji D. S. nurodė, kad savo kaltę pagal pareikštą kaltinimą visiškai pripažįsta ir gailisi. Su dukra sukonfliktavo, jos kartu dirba, tik skirtingose pamainose. Žodis po žodžio ir gavosi konfliktas, pasakė jos draugui, kad dukra neištikima, tuomet susistumdė, sudavė jai per veidą, o ji atgal. Anksčiau nekonfliktuodavo, dukters atsiprašė, ji jai atleido ir bendrauja toliau, pažada daugiau nesmurtauti.

Nukentėjusioji J. B. nurodė, kad 2022-09-28 apie 17.45 val. kuomet tarp jos ir D. S. vyko žodinis konfliktas, D. S. jai dešinės rankos delnu sudavė 2 smūgius vieną po kito į veido sritį, o tiksliau į kairįjį skruostą. Tuomet tarp jų toliau tęsėsi žodinis konfliktas, kurio metu D. S. jai vėl su rankos delnu sudavė vieną smūgį į veido sritį. Po šių jos smūgių ji D. S. suėmė už rankos ir vedė pro buto duris, liepė D. S. palikti jos namus. D. S. ištrūko ir su kaire koja spyrė jai į dešinės kojos sritį. Iš karto po to ji nenaudodama fizinio smurto D. S. išstūmė pro duris į laiptinę bei užrakino buto duris. Pažymi, kad visi D. S. smurtiniai veiksmai jai sukėlė didelį fizinį skausmą. Buto viduje liko ji, jos sugyventinis M. B. ir tėvas J. S., kuris buvo atvykęs kartu su motina. (1 t., b.l. 41-44). Teismo posėdžio metu nurodė, kad jos su mama sutaikė ir ji atsiprašė bei, kad nenori pyktis su mama.

Kaltinamajai pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško kaltės pripažinimo, kaltinamosios kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Iš 2022-09-28 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo metu nustatyta, kad 2022-09-28 apie 17.45 val., D. S. atėjo į namus adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena jos dukra J. B. ir be jokios priežasties tris kartus dešinės rankos delnu sudavė J. B. per kairės pusės skruostą ir vieną kartą kaire koja spyrė į dešinės kojos šlaunį, taip J. B. sukėlė fizinį skausmą. J. B. prašė policijos pareigūnų nubausti D. S. įstatymų nustatyta tvarka. (1 t., b. l. 8).

2022-09-28 liudytojas M. B. apklausos metu parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine J. B. 2022-09-28 apie 17.45 val. jiems būnant namuose, pas juos atėjo J. B. motina D. S., gyv. (duomenys neskelbtini), kartu su J. B. tėvu J. S. Vos tik J. B. atidarė duris, pro jas pirma įėjo D. S., kuri J. B. be jokios priežasties puolė mušti buto koridoriuje. J. S. stovėjo laiptinėje ant laiptų. J. S. užėjo iškart po motinos ir stovėjo prie vonios kambario ir nieko nesakė. Jis pamatė kaip D. S. dešinės rankos delnu sudavė J. B. tris kartus per kairį skruostą, tada iš kairės kojos spyrė J. B. vieną kartą per dešinės kojos šlaunį. Jis bandė jas du kartus skirti. Po to kai jos išsiskyrė, D. S. pradėjo ant J. B. šaukti neva, kad ji turi kitą vyrą ir, kad J. B. jam neištikima. D. S. taip pat priekaištavo dėl prieš porą mėnesių jiems duotų 400 eurų, liepė jiems juos gražinti, kitaip D. S. jam negražins žieminių padangų. Tada J. B. paprašė D. S., kad ši išeitų, J. B. atidarė duris ir D. S. šiaip ne taip išėjo, o J. S. pasiliko ir paklausė, kada gi jie jam gražins tuos pinigus, nors J. S. jiems tuos pinigus dovanojo. J. S. išėjo ir J. B. paskambino bendruoju pagalbos numeriu. (1 t., b. l. 58-61).

2022-10-17 liudytojas J. S. apklausos metu parodė, jam buvo žinoma, kad nuo vasaros tarp jo sutuoktinės D. S. ir dukros J. B. vyksta konfliktai dėl dukros naujo meilužio. Jis žinojo, jog dukra ant sutuoktinės pyksta, nes ši jai priekaištauja dėl nederamo elgesio. 2022-09-28 sutuoktinė grįžo iš darbo, buvo labai pikta, papasakojo kokiais žodžiais ją iškoliojo dukra ir ką pasakė. Jis norėdamas pagaliau užbaigti visą šitą nesusipratimą pasiūlė D. S. važiuoti pas dukrą ir viską išsiaiškinti, taip pat jis norėjo, kad dukra jam grąžintų dalį skolos, nes jis jai ir jos sugyventiniui M. B. buvo paskolinęs 400 Eur. Buto duris atidarė jie abu, sutuoktinė įėjusi ilgai netrukus sukonfliktavo su dukra. Po ko jis matė, kad D. S. su rankos delnu sudavė J. B. du smūgius į veido sritį, o J. B. iš karto po to rankos delnu sudavė D. S. atgalinį smūgį į veido sritį, su koja spyrė D. S. į sėdmenų sritį ir ją išstūmė pro duris į laiptinę. M. B. viso šito konflikto metu moteris bandė išskirti, jis į konfliktą nesikišo, nes yra 1-os grupės invalidas, jo judėjimas yra labai ribotas. Po konflikto jis su sutuoktine tiesiog grįžo į namus, daugiau apie įvykį neturi ką parodyti. (1 t., b. l. 64-67).

Iš 2022-09-28 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9, 10; 17-23).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto Jūrio Plentos išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad J. B. padaryta poodinės kraujosruvos veide ir dešinėje kojoje, kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2022-09-28). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. (1 t., b. l. 55).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2022-09-28, 18.01 val., pranešėja J. B. pranešė, kad prieš 10 min. į namus buvo atėjusi jos motina D. S., kuri kelis kartus trenkė pranešėjai per veidą ir reikalavo grąžinti pinigus, GMP nereikia, motinos vietoje nėra, pranešėja nori rašyti pareiškimą. (1 t., b. l. 31-34).

LR BK 140 str. 1 – 2 d. numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamoji D. S. pripažino tyčia konflikto metu smurtavusi savo dukters J. B. atžvilgiu, sudavusi dešiniu delnu ne mažiau kaip 3 (tris) smūgius J. B. į veido sritį, po ko su koja spyrė ne mažiau kaip 1 (vieną) kartą jai į dešinės kojos sritį, ko pasekoje jai kilo specialisto išvadoje konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji J. B. patvirtino, kad konflikto metu jos mama trenkė ranka ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį ir spyrė ne mažiau kaip vieną kartą į dešinės kojos sritį dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Kaltinamosios kaltė šioje byloje grindžiama nukentėjusiosios parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. B. padaryta poodinės kraujosruvos veide ir dešinėje kojoje, kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2022-09-28). Taip pat liudytojų M. B. ir J. S. parodymais, kurie patys įvykį matė.

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamoji D. S. padarė jai inkriminuojamą nusikaltimą ir jos veika teisingai kvalifikuojama pagal BK BK 140 str. 2 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Nukentėjusioji J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamaja D. S. susitaikė, ir ji jai atleido.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji D. S. nurodė, kad dukters atsiprašė, ji jai atleido, toliau bendrauja ir daugiau nesmurtaus.

BK 38 straipsnio 1 dalies numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, atsiprašė jos. Nukentėjusioji sutinka, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prokurorė nuodė, kad esant pagrindui BK 38 str., prašo kaltinamąją D. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, ir nutraukti baudžiamąją bylą BK 38 str. numatytomis sąlygomis.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius yra visos sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, kaltinamoji galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba (duomenys neskelbtini).

Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamosios elgesį po nusikaltimo padarymo – atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė su ja, gailisi, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji padarė reikiamas išvadas iš nusikalstamos veikos, todėl yra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Anksčiau kaltinamoji nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą jai susitaikius su nukentėjusiuoju, baudžiamąją bylą nutraukiant.

Kadangi kaltinamoji smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Šioje byloje kaltinamajai D. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 298-308 straipsniais,

nusprendžia:

D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, D. S. susitaikius su nukentėjusiąja J. B.

Baudžiamąją bylą D. S. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai D. S., kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju ir per vienerius metus padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.