- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-21
- Bylos Nr.
- A-502-768-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Stasys Gudynas
- Atsakovas
- Kauno
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos valstybę
- Kategorijos
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gudyno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
dalyvaujant pareiškėjo atstovui Kauno miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorui Stasiui Kasiuliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Kauno m. apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Kauno m. apylinkės teismo vyriausiojo prokuroro skundą atsakovams Kauno r. savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos valstybę atstovaujančiai Valstybinei mokesčių inspekcijai, A. D. ir I. M. Melnikovienei dėl sprendimo ir potvarkio panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo atkurti nuosavybės teises,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Kauno m. apylinkės vyriausiasis prokuroras gindamas viešąjį interesą kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti 1994-07-05 Kauno rajono valdybos sprendimą Nr. 1984 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo O. D. , S.“, 1994-08-18 Kauno rajono valdybos potvarkio Nr. 412 „Dėl nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo ir žemės suteikimo naudotis asmenims, susigrąžinantiems arba perkantiems žemę žemės ūkio veiklai“ 23 p. dėl žemės O. D. suteikimo naudotis, įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją įgyvendinti 1997-07-01 LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 4 p. ir atkurti nuosavybės teises į S. D. ir A. D. iki žemės nacionalizavimo (duomenys neskelbtini) valdytą 20,02 ha žemę mirusių buvusių turto savininkų paveldėtojams, padavusiems prašymus nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad ginčijamu sprendimu ir potvarkiu atkurtos nuosavybės teisės O. D. į 20,02 ha žemės sklypą, esantį Kauno rajone, (duomenys neskelbtini). Minėtas sprendimas ir potvarkis dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. (duomenys neskelbtini) O. D. mirė, tačiau 1993-09-30 Kauno rajono valdybos išvadoje „Dėl nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę, mišką atstatymo“ pasirašė jos įgaliotas atstovas A. K. . 1995-05-14 Žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo vietoje akte taip pat nurodyta, kad dalyvavo sklypo savininkė O. D. . Tačiau ji buvo mirusi ir nuo to momento pasibaigė įgaliojimo galiojimas A. K. . Du žemės sklypai O. D. vardu yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuo metu A. D. yra pateikęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelių S. D. ir A. D. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, kadangi A. D. padavė prašymą grąžinti buvusių savininkų Stasio ir A. D. nuosavybės teise valdytą žemę 1997-11-24, t.y. jau po to, kai nuosavybės teisės į ginčo žemę buvo atkurtos O. D. , todėl nėra jokio pagrindo naikinti sprendimą ir potvarkį.
Tretysis suinteresuotas asmuo I. M. M. prašė skundą tenkinti pareiškėjo nurodytais motyvais.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad 1994-07-05 Kauno rajono valdybos sprendimu Nr. 1984 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo O. D. , S.“ ir 1994-08-18 Kauno rajono valdybos potvarkio Nr. 412 „Dėl nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo ir žemės suteikimo naudotis asmenims, susigrąžinantiems arba perkantiems žemę žemės ūkio veiklai“ 23 p. O. D. atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvų St. ir A. D. 20,02 ha žemės sklypą, esantį Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), grąžinant žemę natūra (b.l. 17-18). O. D. 1993-05-30 mirė (b.l. 15). Šiuo metu du žemės sklypai O. D. vardu yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (b.l. 57-58). 1997-11-24 prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tą patį žemės sklypą padavė S. ir A. D. anūkas tretysis suinteresuotas asmuo A. D. (b.l. 53).
Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad piliečių, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti po 1993-09-10, nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos grąžinant žemę, mišką natūra arba atlyginama Įstatyme nustatytais būdais, išskyrus pinigais, jeigu iki prašymo padavimo dienos nuosavybės teisės į šį turtą neatkurtos kitiems šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams. Vadovaujantis šio Įstatymo nuostatomis, piliečiams, kurių prašymai pateikti po 1993-09-10, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą gali būti atkuriamos tik tuo atveju, jeigu nuosavybės teisės į šį turtą nėra atkurtos kitiems asmenims, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju A. D. pateikė prašymą po 1993-09-10 (1997-11-24), t.y. po to, kai nuosavybės teisės į ginčo žemę teisėtai ir pagrįstai jau buvo atkurtos O. D. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad 1993-09-30 Kauno rajono valdybos išvadą „Dėl nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę, mišką atstatymo“ pasirašė O. D. įgaliotas atstovas A. K. pasibaigus įgaliojimo galiojimui (b.l. 22) bei 1995-05-14 Žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo vietoje akte nurodyta, kad dalyvavo sklypo savininkė O. D. (b.l. 43), tačiau tuo metu ji buvo mirusi, ir dėl to yra pagrindas naikinti ginčijamą sprendimą ir potvarkį, teismas pripažino nepagrįstomis. 1991-09-04 O. D. įgaliojo A. K. be kita ko ir tvarkyti jos vardu reikalus visose valstybinėse organizacijose (b.l. 48). Įgaliojimas pasibaigia mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui (CK 2.147 str. l d. 6 p.). Teismas nusprendė, jog nors minėtoje Kauno rajono valdybos išvadoje pasirašė A. K. jau pasibaigus įgaliojimo galiojimui, o minėtame Žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo vietoje akte įrašyta, kad dalyvavo O. D. , tačiau, kolegijos nuomone, šie pažeidimai nelaikytini esminiais, dėl kurių galėjo būti priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas ir potvarkis. Pareiškėjo atstovė neginčijo O. D. teisės į išlikusį nekilnojamąjį jos tėvų turto atstatymą, žemės sklypo ribų bei žemės sklypo ploto (b.l. 72, 82).
III.
Apeliaciniu skundu Kauno m. apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Kauno patenkinti pareiškėjo prašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str. reikalavimų. Priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, be to, teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.
2. Pareiškėjas neginčija O. D. teisės į nuosavybės atkūrimą, tačiau pažymi, kad jai mirus 1993-05-30, jos vardu pasibaigusio įgaliojimo pagrindu (CK 2.147 str. l d. 6 p.) veikęs asmuo A. K. dalyvavo žemės nuosavybės teisių atkūrimo procese ir žemės suteikimo naudotis procese, ko pasėkoje nekilnojamo turto registre 1994-09-02 (praėjus 1 m. 4 mėn. po O. D. mirties) grąžinta žemė buvo įregistruota mirusiosios vardu ir iki šiol teisinė registracija nekilnojamojo turto registre nepanaikinta, nes nepripažinti neteisėtais 1994-07-05 Kauno rajono valdybos sprendimas Nr. 1984 bei 1994-03-18 Kauno rajono valdybos potvarkis Nr. 412. Šias aplinkybes teismas nustatė, tačiau nelaikė esminėmis.
3. Administracinio pobūdžio aktai, sukuriantys mirusiam asmeniui nuosavybės teisinius santykius ir pasekmes yra iš esmės neteisėti. 1991-11-15 Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“ bei 1992-03-14 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 166 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-11-15 nutarimo Nr. 470 dalinio pakeitimo“ 2.1.8 p. nurodyta, kad rajono valdyba išvadą dėl nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę ir mišką atstatymo parengia dalyvaujant suinteresuotam asmeniui arba jo įgaliotam atstovui. O. D. rengiant išvadą buvo jau mirusi, o A. K. netekęs įgaliotinio teisių, todėl negalėjo pasirašyti 1993-09-30 išvadoje, tačiau pasirašė.
4. 1991-11-15 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo 2.1 p. nurodyta, kad mirus piliečiui, kurio nuosavybės teisė gali būti atstatyta, grąžintinas turtas paveldimas įstatymų nustatyta tvarka. Po ginčijamų potvarkio ir sprendimų priėmimo, šio turto paveldėjimo teisiniai santykiai gali būti įgyvendinti tik panaikinus minėtus administracinius aktus. Mirusio asmens vardu sukurtas nuosavybės teisinis santykis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir protingumo principui.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno r. savivaldybė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą teismo sprendimą. Pažymi, kad 1991-11-15 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo 2.1 p. nurodyta, kad mirus piliečiui, kurio nuosavybės teisė gali būti atstatyta, grąžintinas turtas paveldimas įstatymų nustatyta tvarka. Mano, kad ginčo sklypo paveldėjimo teisiniai santykiai gali būti įgyvendinti nenaikinant sprendimo ir potvarkio. Pažymi, kad A. D. prašymą padavė 1997-11-24, t.y. jau po to, kai nuosavybės teisės į ginčo žemę buvo atkurtos O. D. .
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu prašo palikti nepakeistą teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka, kad administracinio pobūdžio aktai, sukuriantys mirusiam asmeniui nuosavybės teisinius santykius ir pasekmes, yra iš esmės neteisėti bei prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 p. numato, kad jei piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, jos atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jei šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p. nuostata reiškia, jog ne kiekvienos formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu. Tiek pagal pirmąjį Nuosavybės teisių atstatymo įstatymą, tiek pagal nuo 1997 m. įsigaliojusį Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą bei teisminę praktiką, pilietis pretendentu į buvusio savininko nuosavybės teisių atkūrimo laikomas nuo to momento, kai jis atitinkamoms institucijoms išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į konkrečiam asmeniui priklausiusį, konkrečiais požymiais apibrėžtą nekilnojamąjį turtą. 1991-10-30 A. K. , veikdamas pagal įgaliojimą O. D. vardu, kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, nuosavybė teisės 1994 metais ginčijamais aktais buvo atkurtos žemę grąžinant natūra, o dokumentas, kurį A. K. pasirašė po įgaliotojos mirties, yra susijęs su jos valios įgyvendinimu – išvadoje konstatuojama, kad nuosavybės teisės bus atkurtos taip, kaip pageidavo pretendentė.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. D. prašo pareiškėjo apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, kad ginčijamais potvarkiu ir sprendimu senelių žemė grąžinta senelių dukrai O. D. ir įregistruota valstybinio žemės kadastro duomenų registre, O. D. jau mirus. A. K. po jos mirties neteisėtai veikė su O. D. įgaliojimu. Mirusio asmens vardu sukurtas nuosavybės teisinis santykis pažeidžia jo teises ir užkerta kelią nuosavybės teisių atkūrimui į senelių žemę.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinis ginčas kilo dėl prokuroro kreipimosi į teismą ABTĮ 56 straipsnio tvarka ginčijant, individualius administracinius aktus. Gintinu viešojo intereso objektu įvardintas savivaldybės administravimo subjektų priimtų administracinių aktų prieštaravimas teisės normoms.
Byloje nustatyta, kad 1994m. liepos 05d. Kauno rajono valdybos sprendimu Nr. 1984 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo O. D. , Stasio“ ir 1994m. rugpjūčio 18d. Kauno rajono valdybos potvarkio Nr. 412 „Dėl nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo ir žemės suteikimo naudotis asmenims, susigrąžinantiems arba perkantiems žemę žemės ūkio veiklai“ 23 punktu O. D. atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvų S. ir A. D. 20,02 ha žemės sklypą, esantį Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), grąžinant žemę natūra. O. D. 1993m. gegužės 30d. mirė. Šiuo metu du žemės sklypai O. D. vardu yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėjas ginčijamų aktų neteisėtumo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 1993 m. rugsėjo 30d. Kauno rajono valdybos išvadą „Dėl nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę, mišką atstatymo“ pasirašė O. D. įgaliotas atstovas A. K. pasibaigus įgaliojimo galiojimui bei tai, kad 1995m. gegužės 14d. Žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo vietoje akte nurodyta, jog dalyvavo sklypo savininkė O. D. , tačiau tuo metu ji buvo mirusi. Apygardos administracinis teismas šių pažeidimų faktą pripažino, tačiau nelaikė jų esminiais, dėl kurių galėjo būti priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.
Taigi, būtina nustatyti, kiek reikšmingos atitinkamos procedūros bei jų nesilaikymas ginčijamų administracinių aktų teisėtumui ir pagrįstumui.
Ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusios redakcijos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (2 straipsnis) nenumatė galimybės nuosavybės teises atstatyti mirusiojo asmens vardu. Vyriausybės 1991m. lapkričio 15d. nutarimu Nr. 470 (2.1 punktas) nustatyta, kad piliečiui, kurio nuosavybės teisė atstatyta ar gali būti atstatyta, mirus po LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo (po 1991 m. rugpjūčio 1d. ), grąžintinas turtas paveldimas įstatymo nustatyta tvarka.
Šio vyriausybės akto patvirtintos LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos 8 punkte nustatyta sprendimų dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą priėmimo tvarka. Sprendimui dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtinos rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybų parengtos išvados dėl piliečių nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę ir mišką atstatymo, kurios parengiamos remiantis apylinkės agrarinės reformos tarnybos pateiktomis išvadomis ir kitais nurodytais dokumentais. Pagal akto 8.1.3. punktą rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos išvada turi būti parengta dalyvaujant asmeniui, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką, arba jo įgaliotam atstovui. Šis asmuo parašu turi patvirtinti savo sutikimą su rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos išvada. Taigi darytina išvada, kad pagal galiojusį reguliavimą asmens, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, arba jo įgalioto asmens dalyvavimas aptartame etape yra būtinas, kad užtikrinti teisėtą ir pagrįsta sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Byloje nustatyta, kad 1993m. rugsėjo 30d. Kauno rajono valdybos išvadoje „Dėl nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę, mišką atstatymo“ (b.l.22) pasirašė O. D. įgaliotas atstovas A. K. . Tačiau 1993m. gegužės 30d. O. D. mirė, tuo pat metu pasibaigė atstovui duotas įgaliojimas (CK 2.147 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ši aplinkybė įgalina teigti, kad rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos išvada parengta nedalyvaujant asmeniui, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką, arba jo įgaliotam atstovui ir jo nepasirašyta. Toks LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos nuostatų pažeidimas laikytinas esminiu ir sutrukdžiusiu užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ginčijamų sprendimų pagrįstumą. Nustačius šias aplinkybes ginčijami aktai turi būti panaikinti (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1,3 punktai). Ginčijamu teismo sprendimu netinkamai aiškintos ir taikytos teisės normos bei be pagrindo atmestas reikalavimas dėl neteisėtų administracinių aktų panaikinimo.
ABTĮ 56 straipsnis numato prokuroro teisę įstatymų numatytais atvejais kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ar asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Antruoju pareiškimo reikalavimu prokuroras negina viešojo intereso, o siekia apginti trečiojo asmens teises ir interesus, tačiau tokiam reikalavimui įstatyminio pagrindo nenurodo. Dėl šių aplinkybių netenkintinas reikalavimas įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją įgyvendinti 1997-07-01 LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 4 p. ir atkurti nuosavybės teises į S. D. ir A. D. iki žemės nacionalizavimo (duomenys neskelbtini) valdytą 20,02 ha žemę mirusių buvusių turto savininkų paveldėtojams, padavusiems prašymus nustatyta tvarka. Šis reikalavimas pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai atmestas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą pakeisti. Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Kauno rajono valdybos 1994m. liepos 5d. sprendimą Nr. 1984 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo O. D. , S.“ ir 1994m. rugpjūčio 18d. Kauno rajono valdybos potvarkio Nr. 412 „Dėl nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo ir žemės suteikimo naudotis asmenims, susigrąžinantiems arba perkantiems žemę žemės ūkio veiklai“ 23 punktą dėl žemės O. D. suteikimo naudotis.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.