- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- eI-7444-362/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01573-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,
atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atstovei Kristinai Videikienei,
nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovui, antstoliui Ričardui Kurdauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. V. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą (atsakymą) Nr. (8.20)DV_S-13125 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2019 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (9.8)I-3722 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus veiksmų“.
Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – ir Mažeikių skyrius) 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu (atsakymu) Nr. (8.20) DV_S-13125 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad jam priskaičiuotą skolą valstybės biudžetui perskaičiuoti nėra pagrindo. Savo atsakymą argumentavo tuo, kad skyrius neturi duomenų apie išlaikymo V. V. mokėjimą 2008 m. sausio, vasario, kovo ir lapkričio mėn. Taip pat darbovietei UAB „duomenys neskelbtini“ 2008 m. balandžio, gegužės, birželio; 2009 m. birželio; 2010 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, spalio; 2014 m. sausio, vasario ir balandžio mėnesiais pervedus išlaikytas sumas į antstolio Ričardo Kudrausko depozitinę sąskaitą, antstolis nesavalaikiai juos išmokėjo išieškotojai J. R.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 2019 m. birželio 4 d. sprendime Nr. (9.8) I-3722 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus veiksmų“ konstatuota, kad Mažeikių skyriaus veiksmai priskaičiuojant skolą yra teisėti ir pagrįsti. Atsakymas motyvuojamas tuo, kad teismo priteisto vaikui V. V. išlaikymo nustatyta tvarka periodinėmis išmokomis pagal Mažeikių skyriaus pateiktą informaciją 2008 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio ir lapkričio mėn.; 2009 m. birželio; 2010 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, spalio; 2014 m. sausio, vasario ir balandžio mėnesiais J. R. pareiškėjas nemokėjo, todėl vaikų išlaikymo išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo pareiškėjai buvo mokamos pagrįstai.
Pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 1998 m. sausio 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. AV2-159/1997 buvo išieškomas teismo priteistas dukrai V. V. išlaikymas periodinėmis išmokomis išieškotojos J. R. naudai. Pareiškėjas nurodo, kad jis pradėjo dirbti UAB „duomenys neskelbtini“ 2008 m. metais. Antstolis Ričardas Kudrauskas 2008 m. kovo 3 d. perdavė jo darbovietei vykdomąjį raštą vykdyti. Vykdomajame rašte buvo nurodoma, kokia tvarka ir kaip turi būti atliekami išskaitymai iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio, kam piniginės lėšos turi būti pervestos. Iki to laiko buvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Iš UAB „duomenys neskelbtini“ pateiktų banko pavedimų už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 31d. matosi, kad buvo padaryti išskaitymai iš darbo užmokesčio 2008 m. kovo mėn., balandį, gegužį, birželį, liepą, rugpjūtį, rugsėjį ir spalio mėn. po 340 Lt, t. y. 130 Lt periodinė išlaikymo suma ir 210 Lt išlaikymo įsiskolinimas. 2009 m. padaryti išskaitymai po 340 Lt už 13 mėn., 2010 m. išskaityta tokia pat suma už 12 mėn., 2011 m. išskaityta tokia pat suma už 12 mėn., 2012 m. išskaityta tokia pat suma už 11 mėn., 2013 m. išskaityta už 2012 m. gruodžio mėn. ir už 2013 m. Nuo 2008 m. kovo 3 d. išieškojimą iš pareiškėjo gaunamo atlyginimo vykdė UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterija. Jai buvo pateiktas vykdomasis raštas ir buhalterija turėjo laikytis vykdomajame rašte nurodytų reikalavimų. Nurodo, kad atsakovas negali perkelti jo darbdavio ir antstolio pareigos pervedinėti pinigines lėšas ar kontroliuoti kaip jos pervedamos atsakomybės už vykdomo išieškojimo periodiškumo išlaikymą. Skunde nurodoma, kad išieškotoja dėl išieškomų iš pareiškėjo piniginių sumų nereiškė pretenzijų, jis yra su ja visiškai atsiskaitęs. Jei išieškotoja ar kuris kitas asmuo netinkamai informavo Vaikų išlaikymo fondą, tai ne pareiškėjo kaltė. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė smulkios ataskaitos apie tai, už kokį laikotarpį jis nurodo susidariusią skolą, kokiais tiksliai metais, mėnesiais, kokio dydžio tą mėnesį yra priskaičiuota skola ir kokiu būdu susidaro 646,54 Eur skola. Atsakovas turėtų pateikti įrodymus, iš kurių akivaizdžiai būtų matomas skolos susidarymas, o iš atsakymų to nesimato, nes juose tik nurodomi metai ir mėnesiai, daugiau jokios informacijos apie priskaičiuotos skolos susidarymą. Kadangi pareiškėjas dirbo ir iš jo atlyginimo buvo daromi periodiškai išskaitymai, tai jokių skolų nebuvo ir negalėjo būti, todėl atsakovo priskaičiuota skola yra nepagrįsta ir priimti sprendimai naikintini.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius atsiliepime ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 1998 m. sausio 5 d. išduotą vykdomąjį raštą AV2-159 iš skolininko E. V. vaikui V. V. (gim. (duomenys neskelbtini) išlaikyti nustatyta mokėti po 1/4 dalį uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL išieškotojai J. R.. Kadangi skolininkas išlaikymo vaikui nemokėjo, J. R. 2008 m. vasario 25 d. kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo administracija) dėl vaiko išlaikymo išmokų skyrimo iš Vaikų išlaikymo fondo V. V.. Fondo administracija 2008 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 1.35-3830 nuo 2008 m. sausio 25 d. paskyrė išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą V. V. mokėjimą, kurios buvo mokamos iki 2014 m. gegužės 1 d. Fondo administracijos 2014 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. V2-10052 išmokų mokėjimas nuo 2014 m. gegužės 1 d. nutrauktas, pareiškėjui (skolininkui) pradėjus teikti išlaikymą savo vaikui. Apie tai, kad pareiškėjo vaikui mokamos išmokos iš valstybės biudžeto ir valstybė perėmė iš E. V. pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir įstatymų nustatytais būdais išreikalauti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas sumas ir 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų sumų iki jų visiško išieškojimo, pareiškėjas buvo informuotas Fondo administracijos siunčiamu pranešimu 2008 m. gegužės 19 d. Nr. 1.39-1997, kuris buvo išsiųstas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) (deklaruotos gyvenamosios vietos adresas). Vadovaujantis Fondo valdybos direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.1 punktu, Mažeikių skyrius nuo 2018 m. sausio 1 d. pradėjo centralizuotai vykdyti vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų gautų iki 2017-12-31, kai dėl jų iki 2017-12- 31 nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei apskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų. Iš Fondo administracijos 2018 m. sausio 1 d. gautais duomenimis, pareiškėjo E. V. įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui buvo 952,21 Eur, iš jų: 646,54 Eur vaiko išlaikymo išmoką 270,76 Eur palūkanų ir 34,91 Eur delspinigių. 2018 m. gruodžio 13 d. Mažeikių skyrius, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą Nr. VRESP2-32724 išieškoti 952,21 Eur skolą iš skolininko priverstine tvarka. Pareiškėjas E. V., atsiliepimo surašymo dienai (2019 m. liepos 18 d.) skolingas valstybės biudžetui 952,21 Eur, iš jų: 646,54 Eur vaikų išlaikymo išmoką 270,76 Eur priskaičiuotų palūkanų ir 34,91 Eur delspinigių. Nurodo, kad atsakovo Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. (8.20) DV_S-13125 ir Fondo valdybos, kaip išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, 2019 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. (9.8) I-3722, laikytini teisėtais ir pagrįstais, nes atitinka LR CK 3.204 straipsnio 3 dalies, Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, Pakeitimo įstatymo 14 straipsnio nuostatas bei įstatymų leidėjo tikslus, kurių įstatymų leidėjas siekė priimdamas Pakeitimo įstatymą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad kiekvienu atveju pagrindas skirti ir mokėti vaikui išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo (toliau – Fondas) yra aplinkybė, kad teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi konkrečiam asmeniui yra nustatyta pareiga periodinėmis išmokomis išlaikyti vaiką, tačiau toks asmuo šią pareigą vykdo netinkamai arba iš viso jos nevykdo (iki 2017-12-31 galiojusio Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Šią aplinkybę patvirtina antstolio Ričardo Kudrausko, vykdančio nustatyto išlaikymo išieškojimą, išduotos pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą 2014 m. kovo 27 d. Nr. 98-395/08, 2014 m. liepos 16 d. S-12297-14 ir 2019 m. sausio 24 d. pažyma Nr. S-103-19, kurioje nurodoma, kad iš pareiškėjo darbovietės UAB „duomenys neskelbtini“ 2008 m. kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėn. į antstolio depozitinę sąskaitą gauta 265,87 Eur (918,00 Lt) suma, J. R. pervesta 2008 m. liepos 10 d.; 2010 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėn. iš UAB „duomenys neskelbtini“ į antstolio depozitinę sąskaitą gauta 434,43 Eur (1500,00 Lt) suma, J. R. pervesta 2010 m. rugsėjo 7 d. Antstolio Ričardo Kudrausko 2019 m. vasario 26 d. atsakyme į prašymą Nr. S-287-19 nurodoma, kad antstolis neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas mokėjo ar iš jo buvo išskaitytas ir gavėjai pervestas išlaikymas dukrai už 2008 m. kovo mėnesį, kas prieštarauja anksčiau minėtos pažymos duomenims. Atitinkamai, paskyrus ir pradėjus mokėti išmokas iš Fondo, asmuo, nevykdantis ar netinkamai vykdantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytą pareigą dėl vaiko išlaikymo, tampa skolininku Vaikų išlaikymo fondo įstatymo prasme. Taigi, laikotarpiais, kai teismo nustatyta tvarka pareiškėjo dukrai V. V. priteisto išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinės išmokomis, J. R. iš pareiškėjo negavo (iš pateiktos antstolio Ričardo Kudrausko 2019 m. sausio 24 d. pažymos Nr. S-103-19 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“ ir 2019 m. vasario 26 d. atsakymo į prašymą Nr. Nr. S-287-19 nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ į antstolio depozitinę sąskaitą pervestos lėšos J. R. pervestos nesavalaikiai), vaiko išlaikymo išmokos 646,54 Eur iš jų: 29,35 Lt (8,50 Eur) 2008 m. sausio mėn.; po 130 Lt (37,65 Eur) 2008 m vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio ir lapkričio mėn.; 130 Lt (37,65 Eur) 2009 m. birželio mėn.; po 130 Lt (37,65 Eur) 2010 m. balandžio, gegužės mėn., birželio, liepos, rugpjūčio ir spalio mėn.; po 171 Lt (49,53 Eur) 2014 m. sausio, vasario ir balandžio mėn. iš Fondo J. R. buvo mokamos pagrįstai. Vadovaujantis Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, už V. V. išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo priskaičiuota 270,76 Eur palūkanų. Remiantis Pakeitimo įstatymo 14 straipsniu nuo 2018 m. sausio 1 d. nuo negrąžintos 646,54 Eur įsiskolinimo sumos buvo priskaičiuota 34,91 Eur delspinigių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano, kad Mažeikių skyriaus veiksmai ir priimti sprendimai pareiškėjui (t. y. skolininkui, kuris teismo sprendimu kiekvieną mėnesį privalėjo mokėti periodines išmokas vaikui išlaikyti, bet šią pareigą vykdė netinkamai arba iš viso jos nevykdė) priskaičiuojant ir išieškant skolą teisėti ir pagrįsti.
Tretysis suinteresuotas asmuo antstolis Ričardas Kudrauskas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 13 d. antstolio kontoroje išieškotojos J. R. prašymu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 98-7677/2003 dėl priteisto išlaikymo dukrai V. V. išieškojimo iš jos tėvo E. V.. Skolininkas išlaikymo nemokėjo ir nuo 1997-12-19 iki 2007-04-01 susikaupė 8947.38 Lt išlaikymo skola. Nustačius, kad skolininkas įsidarbino pas ūkininką P. B., patvarkymas dėl išskaitų darymo 2007 m. balandžio 17 d. išsiųstas jo darbdaviui, o vykdomoji byla, pagal tuo metu Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą tvarką, buvo užbaigta. Skolininkui E. V. nutraukus darbo santykius su darbdaviu ūkininku P. B., vykdomasis raštas grąžintas antstoliui, antstolio kontoroje 2008 m. vasario 22 d. užvesta nauja vykdomoji byla Nr. 98-395/2008. Parengtas patvarkymas dėl išskaitų ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš E. V. V. V., išsiųstas į skolininko darbovietę UAB „duomenys neskelbtini“. Patvarkyme antstolis skolininko darbdaviui nurodė išieškotas išlaikymo lėšas pervesti į išieškotojos V. V. motinos J. R. nurodytą banko sąskaitą, tačiau UAB „duomenys neskelbtini“ iš skolininko išieškotas lėšas vesdavo į antstolio Ričardo Kudrausko depozitinę sąskaitą, o pastarasis – išieškotojai. Vykdant vykdomąją bylą Nr. 98-395 2008 antstolis iki 2014 m. kovo 25 d. iš išieškotojos nėra gavęs jokios informacijos apie priteisto išlaikymo netinkamą mokėjimą. Vykdomoji byla Nr. 98-395/2008 užbaigta 2015 m. sausio 8 d. patvarkymu, pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktą. 2019 m. sausio 16 d. antstolio kontoroje išieškotojo Mažeikių skyriaus 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 98-276/2019 dėl 646,54 Eur išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų, 34,91 Eur delspinigių, 270,76 Eur kitų išmokų, viso 952,21 Eur išieškojimo iš E. V.. Skolininkas E. V. kategoriškai nesutiko su vykdomu išieškojimu pagal Mažeikių skyriaus sprendimą, motyvavo tuo, kad skolos būti negali, jis dirbo ir nuolat iš jo gaunamų pajamų buvo atskaičiuojamas išlaikymas dukrai V. V.. Antstolis revizavo vykdytas vykdomąsias bylas, pareikalavo skolininko darbdavį UAB „duomenys neskelbtini“ pateikti turimą informaciją apie išskaitas iš skolininko uždarbio, o Mažeikių skyrių apie susidariusį įsiskolinimą, gautą informaciją įvertino ir pateikė E. V. išsamų atsakymą į jo prašymą. Pateiktame vykdyti Mažeikių skyriaus 2018 m. gruodžio 13 d. sprendime Nr.VRE_SP2-32724 nurodyta, kad pagrindinė išlaikymo skolos suma yra 646,54 Eur, tačiau nežinant kokiu laikotarpiu ji susidarė, antstolis neturi pagrindo spręsti dėl jos nepagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo E. V. skundas tenkintinas.
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo (rašto) Nr. (8.20)DV_S-13125 „Informacijos pateikimo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2019 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (9.8)I-3722 teisėtumo ir pagrįstumo.
VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (8.20)DV_S-13125 atsakovas atsisakė perskaičiuoti pareiškėjo skolą valstybės biudžetui nurodydamas, jog nėra duomenų apie pareiškėjo vykdytą alimentų mokėjimą ar pareiškėjo darbovietės atliktą alimentų išskaitymą vaikui V. V. išlaikyti 2008 m. sausio, vasario, kovo bei lapkričio mėnesiais. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjo darbovietei UAB „duomenys neskelbtini“ 2008 m. balandžio, gegužės, birželio, 2009 m. birželio, 2010 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, spalio, 2014 m. sausio, vasario ir balandžio mėnesiais pervedus alimentus į antstolio Ričardo Kudrausko depozitinę sąskaitą, šis antstolis nesavalaikiai juos išmokėjo J. R., o kadangi teismas, priteisdamas išlaikymą, nustatė kas mėnesį mokamų periodinių išmokų būdą, nesavalaikiai (po laiko) išmokėti alimentai vaikui V. V. išlaikyti VSDFV Mažeikių skyriaus nebuvo ir nebus vertinami.
Pareiškėjas nesutikdamas su priimtu VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (8.20)DV_S-13125, skundu kreipėsi į VSDFV. VSDFV 2019 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. (9.8)I-3722, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalimi, konstatavusi, kad Mažeikių skyriaus veiksmai priskaičiuojant skolą yra teisėti ir pagrįsti, paliko galioti VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. (8.20)DV_S-13125.
Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau – ir VIFĮ) (ginčui aktuali teisės akto redakcija galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Fondas išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą.
VIFĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatyti trys pagrindai, kai Fondo administratorius privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą: 1) išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje; 2) skolininkas miršta; 3) atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai.
Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 įsakymu Nr. A1-356 patvirtintame Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo tvarkos apraše (ginčui aktuali teisės akto redakcija galiojanti nuo 2008 m. kovo 26 d.). Aprašo 10 punkte buvo nurodyti Fondo išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindai kaip ir VIFĮ 6 straipsnio 2 dalyje. Aprašo 12 punkte taip pat nurodyta, kad pareiškėjas privalo raštu pranešti Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijai apie šio Aprašo 10 punkte nurodytas aplinkybes ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą.
VIFĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 str. nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Pagal Įstatymo 2 str. 4 dalį skolininkas yra asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį kiekvieną mėnesį privalo mokėti periodines išmokas vaikui išlaikyti, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos. Vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, nagrinėjamos bylos atveju skolininku laikytinas pareiškėjas, nes iš jo buvo priteistas išlaikymas dukrai V. V..
Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo administratorius turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjai pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą.
Byloje nustatyta, kad 2008 m. sausio 24 d. J. R. prašymu kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondų mokėjimo dukrai V. V.. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 1.35-3830 buvo nuspręsta mokėti V. V. nuo 2008 m. sausio 25 d. išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo už kiekvieną praėjusį mėnesį, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Mažeikių skyrius 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. VRE_SP2-32724 „Dėl E. V., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ nusprendė išieškoti priverstine tvarka į Lietuvos Respublikos biudžetą iš E. V. turto skolą, kuri 2018 m. gruodžio 13 d. yra 952,21 Eur, iš jų: išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų 646,54 Eur, delspinigių 34,91 Eur, kitų įmokų 270,76 Eur. Pareiškėjas E. V. 2019 m. sausio 2 d. pateikė prašymą atsakovui, kuriuo prašė peržiūrėti jo vaiko išmokų skolą, kadangi yra visiškai atsiskaitęs su J. R.. Atsakovas pareiškėjui pateikė 2019 m. sausio 15 d. raštą Nr. (8.20) DV_S-1550, kuriame detalizavo už kokius mėnesius ir kokio dydžio skola susidarė už iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas sumas V. V.. 2019 m. sausio 22 d. raštu Nr. (8.20)DV_S-2759 atsakovas informavo pareiškėją, kad jeigu jis pageidauja, kad Mažeikių skyrius perskaičiuotų jo įsiskolinimą valstybės biudžetui, pareiškėjas turėtų pateikti antstolio pažymą apie 2019 m. sausio 15 d. pranešime Nr. (8.20) DV_S-1550 nurodytais mėnesiais išieškotojai J. R. pervestus arba užskaitytus alimentus.
Byloje esantys UAB „duomenys neskelbtini“ banko pavedimai patvirtina, kad iš pareiškėjo darbo užmokesčio į antstolio Ričardo Kudrausko sąskaitą periodiškai buvo pervedamas išlaikymas dukrai pagal vykdomąjį raštą Nr. 98-355/08. Taip pat matyti, kad tam tikrą mėnesį pinigų nepervedus (pvz. 2008 m. lapkričio mėn.), vėlesniu laiku būdavo atliekami du pavedimai per mėnesį, 2008 m. gruodžio 16 d. pavedimo paskirtyje nurodyta, jog 340 Lt pervedama už spalio mėnesį, o 2009 m. sausio 8 d. ir 2009 m. sausio 14 d. atlikti du pavedimai po 340 Lt. Banko išrašo paskirtyje nurodyta, kad mokama skola 130 Lt ir nurodyta už kurį mėnesį mokamas išlaikymas pagal vykdomąjį dokumentą, iš viso 340 Lt. 2009 m. birželio mėnesį pavedimo iš pareiškėjo darbo užmokesčio į antstolio sąskaitą nebuvo atlikta, tačiau 2009 m. rugpjūtį buvo atlikti du pavedimai po 340 Lt – 14 d. ir 15 d. 2010 m. balandžio mėnesį pavedimo nebuvo atlikta, tačiau 2010 m. kovo mėn. buvo du pavedimai po 340 Lt – 9 d. ir 31 d. Taip pat 2010 m. gruodžio mėn. (7 d. ir 31 d.) atlikti du pavedimai po 340 Lt.
Pažymėtina, kad atsakovas skundžiamame 2019 m. balandžio 8 d. rašte (8.20)DV_S-13125 nurodė, kad remiasi antstolio Ričardo Kudrausko 2019 m. vasario 26 d. raštu. Teismas, įvertinęs minėto rašto turinį, sprendžia, kad atsakovas netinkamai vertino antstolio Ričardo Kudrausko pateiktus duomenis. Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip jau buvo nurodyta aukščiau šiame sprendime, Mažeikių skyrius 2019 m. sausio 22 d. raštu Nr. (8.20)DV_S-2759 atsakovas informavo pareiškėją, kad jeigu jis pageidauja, kad Mažeikių skyrius perskaičiuotų jo įsiskolinimą valstybės biudžetui, pareiškėjas turėtų pateikti antstolio pažymą apie 2019 m. sausio 15 d. pranešime Nr. (8.20) DV_S-1550 nurodytais mėnesiais išieškotojai J. R. pervestus arba užskaitytus alimentus. Šiame pranešime nurodyti mėnesiai: 2008 m. sausis, vasaris, kovas, balandis, gegužė, birželis, lapkritis, 2009 m. birželis, 2010 m. gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis, spalis, 2014 m. sausis, vasaris, balandis.
Antstolio Ričardo Kudrausko 2019 m. vasario 26 d. rašte nurodyta, kas išlaikymas iš E. V. dukrai 2008 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais iš pareiškėjo darbo užmokesčio buvo pervestas į antstolio depozitinę sąskaitą, antstolis šias lėšas pervedė J. R., dėl to išlaikymo skolos už 2008 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius nėra. Atsižvelgiant į šiuos duomenis bei į tai, kad pats atsakovas prašė informacijos apie užskaitytus alimentus, konstatuotina, kad Mažeikių skyrius nepagrįstai nevertino gautos informacijos, jog alimentai už 2008 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesį užskaityti, ir nepagrįstai neperskaičiavo pareiškėjo skolos už minėtus mėnesius.
Minėtame antstolio rašte taip pat nurodyta, kad kaip matyti iš UAB „duomenys neskelbtini“ pateiktų duomenų, iš pareiškėjo darbo užmokesčio per 2009 kalendorinius metus išlaikymas buvo išskaitytas 13 kartų po 340 Lt, todėl yra pagrindas teigti, kad 2009 m. birželio mėnesio išlaikymas buvo išskaitytas ir sumokėtas. Atsakovas šių antstolio pateiktų duomenų taip pat nepagrįstai nevertino. Antstolis taip pat nurodė, kad 2010 metais, tame tarpe 2010 m. balandžio mėn. – 2010 m. lapkričio mėn., UAB „duomenys neskelbtini“ išskaitė išlaikymą ir įsiskolinimą ir pareiškėjo darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį po 340 Lt, išskaitytos lėšos pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą ir antstolio patvarkymais pervestos J. R.. 2014 metų sausio, vasario ir balandžio mėnesiais taip pat UAB „duomenys neskelbtini“ iš E. V. gaunamo darbo užmokesčio išskaičiavo po 200 Lt, išskaitytos lėšos pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą ir antstolio patvarkymais pervestos J. R.. Atsižvelgiant į nurodytus antstolio duomenis, konstatuotina, kad Mažeikių skyrius neteisėtai ir nepagrįstai nevertino gautų duomenų, įrodančių apie alimentų sumokėjimą bei užskaitymą, todėl neteisėtai atsisakė perskaičiuoti pareiškėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui.
Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo paskirtis yra apibrėžta jo 1 straipsnyje, kuris numato, kad „šiuo įstatymu nustatomi valstybės įsipareigojimo garantuoti šio įstatymo nustatyto dydžio vaiko išlaikymą, kai yra šiame įstatyme nustatytos sąlygos“, tad valstybė prisiima pareigą užtikrinti, jog vaikas gautų tokį išlaikymą, kuris yra nustatytas teismo sprendimu. Tai patvirtina ir šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, kur numatyta, kad išmokų administratorius skiria ir moka išmokas, lygias teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytam vaiko išlaikymo lėšų dydžiui, bei 2 dalis, kuri numato, kad kai vaikas gauna dalį teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto vaiko išlaikymo lėšų, išmokų administratorius skiria ir moka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Tokiu būdu, atsakovas turi įvertinti, kokio dydžio išlaikymą vaikas gavo iš skolininko, bei kokio dydžio išmokos buvo skirtos vaiko išlaikymui iš valstybės, bei įvertinti tai, jog teisiškai yra negalima situacija, kai vaikui skiriamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas yra užtikrinamas išmokomis, tačiau vėliau yra išieškomas ar kitu būdu sumokomas ir iš išlaikymą privalančio teikti asmens, tad vaikui skirtas išlaikymas viršija teismo sprendimu numatytą dydį. Pažymėtina, jog taip pat negalima situacija, kad privalantis teikti išlaikymą asmuo, iš kurio yra išieškota visa vaiko išlaikymo suma, nustatyta teismo sprendimu, turi dar kartą mokėti šią ar panašią sumą atsakovui. Siekiant išvengti būtent tokios situacijos, įstatymų leidėjas ir numatė pareigą asmeniui, gaunančiam išmokas vaiko išlaikymui, nedelsiant pranešti apie gautas iš privalančio teikti išlaikymą asmens išmokas, nepriklausomai nuo to, ar tas išmokas sumoka pats asmuo, ar jos buvo gautos jas išieškant priverstine tvarka tam, jog būtų galima nedelsiant nustatyti toliau mokamų išmokų dydį ar imtis priemonių permokai išsiieškoti. Gavus tokius pranešimus vėliau, atsakovas turi vertinti tai, jog vaikui skirtų išmokų dydis negali viršyti teismo sprendimu nustatyto dydžio, ir tik atlikus tokį vertinimą, galima pradėti išieškojimo procedūrą iš asmens, kuris arba nesumokėjo visos vaiko išlaikymui teismo nustatytos sumos, ar gavo didesnę nei vaiko išlaikymui yra nustatyta suma.
Pažymėtina, kad teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimus); <...> sąvokos (formuluotės), susijusios su konstitucinių žmogaus teisių įgyvendinimu, jų ribojimu, turi būti itin aiškios, apibrėžtos ir suprantamos (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimą). Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, galima daryti išvadą, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomos tiek konkrečios faktinės aplinkybės, tiek ir aiškus akto priėmimo teisinis pagrindas. Vertinant aukščiau išdėstytus faktus teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas netinkamai vertino gautus duomenis, nepagrįstai, turėdamas informaciją apie sumokėtus bei užskaitytus alimentus šios informacijos nevertino, dėl ko priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. (8.20)DV_S-13125 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo buvo atsisakyta perskaičiuoti pareiškėjo E. V. skolą valstybės biudžetui, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Kadangi šis sprendimas naikintinas, todėl ir trečiojo suinteresuoto asmens, kaip išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2019 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. (9.8)I-3722 naikintinas.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. V. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. (8.20)DV_S-13125 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2019 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (9.8)I-3722 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus veiksmų“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.