- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-27
- Bylos Nr.
- 2-1919/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Artūras Driukas, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Regrista“
- Ieškovas
- Swedbank, AB ir uždarosios akcinės bendrovės „Oktida“
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Regrista“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškimą panaikinti arba sumažinti baudą, civilinėje byloje Nr. B2-5243-567/2011 pagal ieškovų Swedbank, AB ir uždarosios akcinės bendrovės „Oktida“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Regrista“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas bankroto bylos iškėlimo klausimas.
Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą panaikinti arba sumažinti teismo paskirtą baudą, teisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovas „Swedbank“, AB 2010 m. birželio 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Regrista“, administratoriumi paskirti UAB „Insolvensa“. Atsakovo pradelsta skola 2010 m. birželio 17 d. sudarė 1 321 335,43 Lt.
Ieškovas UAB „Oktida“ (UAB „KREDOSTA“ teisių perėmėja) 2010 m. liepos 20 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Regrista“, administratoriumi paskirti UAB „Ius Positivum“. Nurodė, kad atsakovas UAB „Regrista“ buvo neatsiskaitęs 9 400 Lt skolos už atliktus rangos darbus, 1600 Lt skolos už parduotas prekes, 795,35 Lt palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo praleidimą, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2009 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 403,86 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 900 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
2010 m. liepos 23 d. teismo pranešimu ir 2010 m. rugpjūčio 10 d. teismo pranešimu atsakovas UAB „Regrista“ buvo įpareigotas per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį bei pranešime nurodytus rašytinius įrodymus, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo mokumą. Atsakovui UAB „Regrista“ teismo pranešimai dėl atsiliepimo ir rašytinių įrodymų pateikimo buvo įteikti 2010 m. rugsėjo 16 d. ir 2010 m. spalio 4 d., tačiau atsakovas teismui pateikė tik atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su bankroto bylos iškėlimu, bet teismo reikalaujamų rašytinių įrodymų nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 21 d. nutartimi skyrė atsakovo UAB „Regrista“ vadovui R. B. 5 000 Lt baudą. Nurodė, kad atsakovas nesiekia greito ir operatyvaus proceso, nepriima jam siunčiamos korespondencijos, nors teismui teiktinuose dokumentuose nurodo būtent tą adresą, kuriuo išsiųsti procesiniai dokumentai į teismą grįžtą neįteikti, nevykdo jam, kaip įmonės vadovui, įstatymuose numatytos pareigos pateikti teismui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus per 5 dienų terminą nuo ieškinio pareiškimo atsakovui įteikimo dienos.
2010 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas atsakovo UAB „Regrista“ vadovo R. B. prašymas panaikinti 2010 m. spalio 21 d. nutartimi paskirtą 5 000 Lt dydžio baudą. Nurodė, kad iš teismo jokio ieškinio ar pranešimo UAB „Regrista“ negavo, jam bauda paskirta nepagrįstai, kadangi jokių teisės aktų reikalavimų jis nepažeidė, visas įstatymų jam nustatytas pareigas vykdė sąžiningai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi atmetė R. B. pareiškimą teismo paskirtą baudą panaikinti arba sumažinti. R. B., nesutikdamas su minėta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį nepakeistą.
Šalies argumentai
2011 m. gegužės 9 d. R. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, kuriuo prašė panaikinti 2010 m. gruodžio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi jam paskirtą 5 000 Lt baudą arba, jei bauda bus palikta, ją sumažinti. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas padarė neteisingas išvadas. Lietuvos įmonių bankroto įstatymas pareigą bendrovei pateikti reikalaujamus dokumentus sieja su pilno pareiškimo (su priedais) teismui nuorašų bendrovei įteikimu. Bendrovė nei iš ieškovų, nei iš teismo negavo pilnų ieškinių ir teismui pateikė tai patvirtinančius dokumentus. R. B. nurodo, kad neturi finansinių galimybių sumokėti baudą. UAB „Regrista“ dėl nekilnojamojo turto rinkos krizės pasekmių – sustojusių statybų, nesibaigiančių teismų, negali veikti visu pajėgumu. Dėl banko prašymu pritaikyto viso turto arešto, užsakovai atsisako bendrovės paslaugų, dėl ko bendrovės veikla tapo suvaržyta, apribota. R. B. turi du nepilnamečius vaikus, kurie šiuo metu mokosi, todėl juos privalo išlaikyti, taip pat būsto išlaikymas, būsto paskolos mokėjimas, išlaidos maistui, drabužiams ir kurui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė priimti R. B. pareiškimą panaikinti arba sumažinti teismo paskirtą baudą. Konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis paskirti atsakovo UAB „Regrista“ vadovui R. B. 5 000 Lt baudą yra įsiteisėjusi, nes 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį, kuria buvo atmestas R. B. pareiškimas teismo paskirtą baudą panaikinti arba sumažinti. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nenumato galimybės pakartotinai pateikti pareiškimą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, kai yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sumažinti skundžiama nutartimi atsakovui paskirtą 5 000 Lt baudą, išdėstant jos mokėjimą dalimis. Skundą grindžia šiais argumentais:
Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismai priimtose nutartyse pasisakė tik dėl baudos panaikinimo, tačiau nesvarstė ir nenagrinėjo baudos sumažinimo klausimo, nors procesiniuose dokumentuose atsakovas tokius prašymus buvo pateikęs.Atsakovas neturi finansinių galimybių baudą sumokėti iš karto: jo pajamos labai mažos, šeimos finansinės galimybės labai ribotos, atsakovo vadovaujama bendrovė negali veikti visu pajėgumu, dėl banko UAB „Regrista“ atžvilgiu pritaikyto viso turto arešto užsakovai atsisako bendrovės paslaugų, todėl jos veikla tapo suvaržyta, apribota.Atsakovas geranoriškai dėjo ir deda visas pastangas, kad bendrovė gautų kuo daugiau darbo pasiūlymų, kad įmonės nekilnojamojo turto vertė būtų padidinta, pati įmonė nebankrutuotų, stengiasi su banku iškilusį ginčą išspręsti taikiai, teikia bankui pasiūlymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar yra pagrindas už teismo nurodymų nevykdymą (įrodymų nepateikimą) įmonės, kuriai inicijuotas bankroto procesas, vadovui paskirtos baudos sumažinimo klausimą spręsti po to, kai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jau išsprendė teismo paskirtos baudos panaikinimo klausimą.
Civilinio proceso įstatymas nustato taisykles, kuriomis remiantis gali būti panaikinama ar sumažinama civilinėje byloje teismo paskirta bauda. Remiantis CPK 107 straipsnio pirmąja dalimi, asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties skirti baudą priėmimo gali paduoti pareiškimą baudą paskyrusiam teismui ir prašyti ją panaikinti ar sumažinti. Apeliacijos teise toks asmuo gali pasinaudoti tik dėl nutarties, kuria prašymas panaikinti ar sumažinti baudą atmestas.
Įstatymų leidėjas nustato sankcijų, tarp jų ir baudos, taikymo galimybę asmenims, kurie trukdo operatyviai vykdyti bankroto procedūras. Paprastai tai asmenys, kurie atsakingi už įmonės kasdienę veiklą ir disponuoja duomenimis ar tam tikromis priemonėmis, kurie gali būti reikalingi sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą. Įmonių bankroto įstatyme (toliau - ĮBĮ) nustatyti atvejai, kai teismas gali taikyti baudą ar apriboti teisę eiti vadovo pareigas įmonės (buvusiam) vadovui ar kitam asmeniui, per nustatytus terminus nevykdančiam teismo nurodymų pateikti įrodymus, dokumentus, turtą ir tokiu būdu trukdančiam bankroto procedūrų nuosekliam vykdymui (ĮBĮ 9 str. 1 d., 10 str. 7 d. 1 p. ir 14 d., 11 str. 9 d.). Tokia sankcija galima tik tuo atveju, jeigu egzistuoja civilinės atsakomybės visos sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, neigiami padariniai, CK 6.246 - 6.249 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1411/2011).
Kai bankroto bylą pirmąja instancija nagrinėjantis apygardos teismas paskyrė įmonės vadovui baudą už teismo nurodymų nevykdymą, šis vadovas gali pareiškimu prašyti baudą panaikinti ar sumažinti. Jeigu toks asmuo pareiškimą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo padavė ir teismas nutartimi šio pareiškimo netenkino, asmuo, kuriam paskirta bauda, gali paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties (CPK 107 str. 2 d.). Jeigu asmuo pasinaudojo apeliacijos teise, t. y. padavė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ir apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas pareiškimas dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, pareiškėjas dar gali pasinaudoti kasacijos teise, jei tam yra atitinkamas kasacijos pagrindas (CPK 340 str. 1 d., 346 str. 2 d.). Pasinaudojimas ar nepasinaudojimas teise paduoti kasacinį skundą nesudaro pagrindo pareiškėjui pakartotinai paduoti pareiškimą dėl tos pačios pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paskirta bauda, panaikinimo ar sumažinimo. Apeliacijos procedūra dėl to paties procesinio sprendimo vykdoma tik vieną kartą. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos, o apeliacija dėl įsiteisėjusių procesinių sprendimų negalima (CPK 301 str. 1 d., 331 str. 6 d.). Jeigu asmuo pasinaudojo apeliacijos teise, pakartotinai ja naudotis dėl tos pačios teismo nutarties tuo pačiu ar kitu faktiniu pagrindu neleidžiama. Taip pat nėra pagrindo tapačiu klausimu kreiptis ir į pirmosios instancijos teismą (CPK 3 str. 6 d. ir 137 str. 2 d. 4 p.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo vadovui paskyrė 5 000 Lt baudą už teismo nurodymų bankroto byloje nevykdymą (rašytinių įrodymų nepateikimą kartu su atskiruoju skundu). Atsakovo vadovas pareiškimu prašė panaikinti paskirtą baudą, tačiau pirmosios instancijos teismas nutartimi pareiškimo netenkino, o pareiškėjo atskirąjį skundą dėl šios nutarties apeliacinės instancijos teismas atmetė. Tokiu būdu įsiteisėjo teismo nutartis, kuria atsakovo vadovui teismas paskyrė 5 000 Lt baudą. Todėl atsakovo vadovas nebegali pirmosios instancijos teismo pakartotinai prašyti panaikinti ar sumažinti baudą, paskirtą nutartimi, kuri įsiteisėjo ir turi būti vykdoma. Atsakovo vadovo pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą pagal savo dalyką yra tapatūs. Jeigu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsprendė klausimą dėl baudos panaikinimo, nebėra pagrindo iš naujo spręsti klausimo dėl baudos sumažinimo. Šiuo atveju esminę reikšmę turi ne tai, kad pareiškėjas dėsto kitokį nutarties panaikinimo ar keitimo formalų pagrindą, bet, kaip minėta, tai, jog įsiteisėjo nutartis, kuria pareiškėjui paskirta bauda ir pakartotinai spręsti to paties klausimo nėra pagrindo. Kaip minėta anksčiau, asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties skirti baudą priėmimo gali paduoti pareiškimą baudą paskyrusiam teismui ir prašyti ją panaikinti ar sumažinti.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliacinės instancijos teismui paduotame atskirajame skunde pareiškėjas suformulavo prašymo dalyką, kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, t. y. prašė išdėstyti baudos sumokėjimą dalimis. Atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, jame taip pat negalima reikšti naujų reikalavimų (CPK 306 str. 2 d., 312 str., 338 str.). Todėl pareiškėjo prašymas išdėstyti baudos mokėjimą negali būti apeliacijos objektu. Tačiau pareiškėjas turi teisę kreiptis į baudą paskyrusį pirmosios instancijos teismą dėl teismo nutarties paskirti baudą įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo (CPK 3 str. 6 d. ir 284 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pakartotinai paduotą pareiškimą dėl įsiteisėjusios nutarties panaikinimo. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.