- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-02
- Bylos Nr.
- I-3094-643/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- M. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. (M. G.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. G. kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 20–21), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 10 224 Eur (dešimt tūkstančių eurų du šimtus dvidešimt keturis eurus) neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sąlygomis.
Pasak pareiškėjo, jis buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus. Be to, buvo ribojamas pareiškėjo privatumas, kai jis gamtinius reikalus turėjo atlikti stebimas kameroje laikomų asmenų. Pabrėžė, kad sanitarinis mazgas buvo atskirtas sienele ir tai neužtikrino jo privatumo.
Nurodė, kad buvo išduodamas tik vienas ritinėlis tualetinio popieriaus, kurio užtekdavo tik keturioms dienoms, papildomai popieriaus neišduodavo. Taip pat teigė, kad rūbus tekdavo plauti šaltu vandeniu kriauklėje. Duše buvo skiriama tik 15 min. per savaitę. Nebuvo galimybių išsidžiovinti išsiskalbtų drabužių, kameroje būdavo drėgna.
Pareiškėjas teigė, kad dėl per mažo kameros ploto kreipėsi į psichologą, o vėliau – pas psichiatrą. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo drėgna, netinkama temperatūra. Pabrėžė, kad į lauką galėjo išeiti tik vieną valandą. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra netvarkingi, asbesto plokštės kenkia sveikatai.
Pareiškėjo teigimu, jis dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų patyrė moralinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 4,26 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b. 1. 26–40).
Atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Pripažino, kad gali būti perpildytos kameros ir nurodė laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo laikomas nepažeidus ploto reikalavimo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataiso įstaigose reikalavimų. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Kamerose laikomiems asmenims išduodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Be to, Lukiškių TI-K buvo sudariusi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ji atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K dėl minėtų paslaugų suteikimo sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“. Nurodė, kad nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Reikalavimo, kad baldai būtų išskaičiuoti iš bendro kameros ploto, teisės aktai nenustato.
Teigė, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkto reikalavimų. Toks įrengimas neprieštarauja teisės aktams bei nepažeidžia laikomų asmenų teisių. Laikomų asmenų privatumui užtikrinti sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Taip pat nurodė kameras, kuriose yra įrengtos atskiros kabinos su durimis. Pareigūnai, vadovaudamasi teisės aktais atlieka nuolatinę laikomų asmenų elgesio kontrolę. Teisės aktai nenustato reikalavimo, kad kamerose būtų įrengti esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.
Kameros vėdinamos natūraliai per langą ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Į dušą pareiškėjas buvo vedamas nepažeidus nustatytų reikalavimą – vieną kartą per savaitę. Nurodė, kad išduodamos higienos priemonės pagal nustatytus reikalavimus. Taip pat pabrėžė, kad asmenims sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Akcentavo, kad vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Nurodė, kad minkštasis inventorius buvo tinkamas. Naktinis apšvietimas atitiko nustatytas normas. Pabrėžė, kad pareiškėjas buvo tinkamai maitinamas pagal patvirtintas mitybos normas. Gaminamų patiekalų kokybė yra tikrinama. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti lauke vieną valandą per dieną ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad pasivaikščiojimų kiemeliai buvo tvarkingi ir akcentavo, kad patys nuteistieji padeda tvarkyti kiemelius. Akcentavo, kad pastatytuose objektuose šiferio lakštai nėra draudžiami. Nelaužomi jie sveikatai nekenkia.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą laikė nepagrįstu bei vertino kaip siekį pasipelnyti iš valstybės. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nei žalos, nei jos dydžio, nei priežastinio ryšio nepagrindė.
Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 4,26 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, už 71 lapus teismui teiktos medžiagos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis teigia patyręs Lukiškių TI-K dėl netinkamų laikymo sąlygų. Pareiškėjas pirminiame skunde buvo nurodęs ginčo laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. kovo 9 d. (b. l. 95–98). Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje šis laikotarpis nurodytas (b. l. 95–98). Lukiškių TI-K pateikė duomenis, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K tam tikrose kamerose, todėl byloje vertinamas būtent šis laikotarpis. Taigi, teismas remiasi Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, kurių teisingumo pareiškėjas neginčijo.
Pareiškėjas skunde teigia, kad jis buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (redakcija galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik tam skirtose patalpose. Minėtos higienos normos 5 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Ginčui taikytina ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Anksčiau minėtose higienos normose nereglamentuojamas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Nustatytos minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos nesilaikymas lemia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. kovo 9 d. buvo laikomas vienas arba nuo dviejų iki trijų, ar šešių–devynių asmenų kamerose, kurių plotas nuo 7,53 kv. m iki 34,71 kv. m (b. l. 26–28). Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus Lukiškių TI-K pateiktus duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. kovo 9 d. buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, t. y. 3,6 kv. m, 168 paras šiais laikotarpiais: 2014 m. lapkričio 26 d. (kamera Nr. 146), 2014 m. gruodžio 1 d. (kamera Nr. 132), 2014 m. gruodžio 3 d. (kamera Nr. 327), 2014 m. gruodžio 5 d. (kamera Nr. 304), nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 17 d., nuo 2014 m. gruodžio 21 d. iki 2015 m. sausio 29 d., nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2015 m. vasario 1 d. (kamera Nr. 334), nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. vasario 5 d., nuo 2015 m. vasario 7 d. iki 2015 m. vasario 13 d. (kamera Nr. 292), nuo 2015 m. vasario 15 d. iki 2015 m. vasario 17 d. (kamera Nr. 359), 2015 m. vasario 19 d., nuo 2015 m. vasario 21 d. iki 2015 m. kovo 17 d., nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. kovo 23 d. (kamera Nr. 307), nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 m. balandžio 11 d. (kamera Nr. 299), nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. balandžio 28 d., nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. ir nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. (kamera Nr. 294), nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. liepos 3 d. ir nuo 2015 m. liepos 5 d. iki 2015 m. liepos 7 d. (kamera Nr. 147). Pažymėtina kad nepažeidus šio reikalavimo Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas 651 parą, t. y. didžiąją ginčo laikotarpio dalį. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti nepatogumai kameroje neišvengiamai susiję su per mažu kamerų plotu. Reikalavimo, kad baldai nebūtų įskaityti į bendrą kameros plotą, teisės aktai nenustato. Teismas esminiu pažeidimu pripažįsta ploto reikalavimo pažeidimą (168 paros).
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra konstatavęs, kad erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Trepashkin prieš Rusiją; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Logothetis ir kt. prieš Graikiją).
Be to, pareiškėjas teigė, kad netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, atliekant gamtinius reikalus buvo ribojamas jo privatumas.
Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.
Pareiškėjas skunde neneigė, kad yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kuri atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara. Lukiškių TI-K nurodė, kad asmenų privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos. Be to, gyvenamosiose kamerose įrengtos atskiros kabinos su durimis. Taigi, Lukiškių TI-K stengiasi užtikrinti asmenų privatumą, tačiau ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas jo privatumas. Duomenų, kada atsiliepime nurodytose kamerose buvo įrengtos užuolaidos ar atskiros kabinos su durimis, Lukiškių TI-K teismui nepateikė. Šiuo atveju Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo nurodyto pažeidimo. Lukiškių TI-K nurodė, kad kameroje esantis sanitarinis mazgas užėmė 0,56 kv. m plotą (b. l. 97). Šis plotas turi būti išskaičiuojamas iš kameros bendro ploto. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturi būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimas Muršić prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13). Pažymėtina, kad, kaip anksčiau nustatyta, 168 paras buvo pažeistas ploto reikalavimas, o kitais laikotarpiais (išskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą) pareiškėjui teko daugiau nei 3 kv. m kameros ploto ir tai negali būti pripažįstama ploto reikalavimo pažeidimu.
Byloje nustatyta, kad sanitarinis mazgas kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo atitvertas nuo likusios kameros ploto pertvara. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taip pažeidžiamas asmens privatumas. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į kalinimą tinkamomis sąlygomis, užtikrinant jo privatumą. Pažeidimas truko visą laikymo laikotarpį, t. y. 819 parų (įskaitant ir 168 paras, kuriomis pareiškėjas buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimą). Lukiškių TI-K pranešimas surašytas 2017 m. gegužės 8 d. (b. l. 100), t. y. jau po ginčui aktualaus laikotarpio pabaigos, o konkrečių duomenų, kada, kokioje kameroje buvo įrengtos užuolaidos ar kabinos, Lukiškių TI-K nepateikė.
Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad vėdinimas per langus yra netinkamas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktą, kameros vėdinamos per langus. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Higienos normos HN 134:2015 17 punkte. Pareiškėjas neneigė, kad buvo sudarytos galimybės išsivėdinti kameras per langą. Remiantis byloje esančiais ginčui aktualiais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais (b. l. 66–93), šio pažeidimo nebuvo užfiksuota. Nesant galimybių, neatlikus kapitalinio remonto, įrengti atskirą vėdinimo sistemą, darytina išvada, kad natūrali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka higienos normų reikalavimus. Įvertinus patikrinimo aktus, matyti, kad šio reikalavimo pažeidimų neužfiksuota. Pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad tik vieną kartą per savaitę turėjo galimybę naudotis dušu.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo suteikta teisė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Patikrinimo aktuose tokių pažeidimų irgi nebuvo užfiksuota. Taigi, Lukiškių TI-K aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų laikėsi, todėl valstybei civilinė atsakomybė šiuo aspektu nekyla.
Pareiškėjas teigė, kad buvo suteikiama tik viena valanda pasivaikščioti.
Remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore, tačiau mano, jog laikas pasivaikščioti yra per trumpas. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis sąlygomis CPT bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells).
Pareiškėjas teigė, kad netinkamai įrengti pasivaikščiojimų kiemeliai.
Higienos normos HN 76:2010 18.4 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai, kurie turi būti periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi. Pasivaikščiojimo kiemų įrengimui taikytini reikalavimai yra nustatyti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse. Šių taisyklių 18 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų uždarojoje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto, stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 punktas). Pagal tų pačių taisyklių 21 punktą, pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios.
Byloje esantys Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai buvo švarūs ir sutvarkyti, Higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nebuvo nustatyta ir jokių pastabų nebuvo pateikta (b. l. 68–69, 70–72). Lukiškių TI-K nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti laikantis anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimų (b. l. 100–101).
Pareiškėjas teigė, kad kiemelių stoguose naudojamas asbestas, kuris kenkia jo sveikatai.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Lukiškių TI-K pateikė duomenis, kad I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai yra padengti šiferio lakštais, tačiau pasivaikščiojimo kiemai įrengti iki 2001 m. sausio 1 d. Kadangi šiferio lakštai Lukiškių TI-K nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose tvirtai surišti su užpildu, tai į aplinką neišsiskiria ir nekelia pavojaus sveikatai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad pasivaikščiojimo kiemai kelią pavojų pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad jis su skundais dėl asbesto naudojimo kreipėsi į administraciją. Pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelių netinkamumo negali būti laikomi pagrįstais. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pasivaikščiojimo kiemeliai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo teiginiai dėl pasivaikščiojimo kiemelių nesaugumo atmetami kaip nepagrįsti.
Be to, įvertinus atsakovo atstovo atsiliepime pateiktą informaciją, patikrinimo aktus, darytina išvada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra tinkamai įrengti ir tvarkingi. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatyta.
Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maitinimo yra abstraktūs ir neindividualizuoti, todėl laikytini nepagrįstais. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė konkrečias aplinkybes dėl valgiaraščių subalansavimo, maisto kaloringumo ir kokybės. Lukiškių TI-K pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad pareiškėjas buvo tinkamai maitinamas (b. l. 109–110, 111). Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K pareiškėjui, kaip ir kitiems laikomiems asmenims, buvo skiriamas maitinimas pagal subalansuotus valgiaraščius, kurie atitinka fiziologines mitybos normas. Pareiškėjas jokių skundų dėl netinkamo maitinimo teismui nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėjo asmeniniai poreikiai negali būti vertinami kaip Lukiškių TI-K pažeidimas.
Taip pat pareiškėjas teigė, kad jam išduodamas vienas ritinėlis tualetinio popieriaus, kurio jam užtenka tik keturioms dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio aprūpinimo normų patvirtinimo, Vyrų ir moterų atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, vienam vyrui per mėnesį skiriama 1 rulonas tualetinio popieriaus. Taigi, Lukiškių TI-K nepažeidė minėto teisinio reglamentavimo, aprūpindamas pareiškėją tualetiniu popieriumi Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu išduoti papildomo popieriaus. Pareiškėjos asmeniniai poreikiai negali būti laikomi teisės aktų pažeidimu. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, šie pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigė, kad kamerose šaltu vandeniu skalbdavosi drabužius ir juos džiaudavo kameroje, todėl būdavo drėgna.
Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tokio pačios nuostatos įtvirtintos ir dabar galiojančioje higienos normoje. Taigi, kameroje neturėjo būti įrengta šilto vandens tiekimo sistema.
Higienos normos HN 76:2010 64 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 24 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktu bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Patikrinimo akte (b. l. 91–93) užfiksuota, kad pažeidimų dėl galimybės išsiskalbti drabužius nenustatyta.
Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo teisių. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis neturėjo galimybės nemokamai išsiplauti savo asmeninių drabužių. Be to, yra galimybė naudotis ir mokamomis paslaugomis.
Pažymėtina ir tai, kad pateiktos paslaugų teikimo sutartys patvirtina, kad Lukiškių TI-K atlieka buitinių kenkėjų naikinimo darbus (b. l. 102–108). Patikrinimo aktuose tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Nustačius pažeidimus, Lukiškių TI-K juos stengiasi pašalinti ir gerinti laikomų asmenų sąlygas. Teismas akcentuoja, kad EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas 168 paras buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, bei ilgą laiką – iš viso 819 parų (įskaitant 168 paras dėl ploto pažeidimo), netinkamai įrengus sanitarinį mazgą, apribojus jo teisę į privatumą, darytina išvada, jog tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės.
Teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui kėlė diskomfortą ir psichologinę kančią bei sumenkino jo žmogiškąjį orumą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Lukiškių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų jam būtų pablogėjusi sveikata.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas 168 paras buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimą bei ilgą – 819 parų (įskaitant ir ploto pažeidimą) pažeidus pareiškėjo privatumą (netinkamai įrengus sanitarinius mazgus), daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 10 224 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.
Lukiškių TI-K prašymas priteisti 4,26 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, netenkinamas. Kadangi Lukiškių TI-K turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį (b. l. 23), vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnio 3 dalimi, dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl tokios išlaidos negali būti priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. G. (M. G.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti M. G. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.