Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui, kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiajai L. K., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2016 m. lapkričio 28 d., apie 12.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia ranka sugriebė savo sutuoktinei L. K. už kaklo ir ją smaugė, kumščiu vieną kartą sudavė jai į veidą, po to rūbų pakaba keturis kartus sudavė jai per abi rankas ir šiais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai L. K. padarė poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. K., apklausiamas teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-11-28, apie 9.00 val., grįžo iš sodo, kur buvo išgėręs 4 litrinius butelius alaus. Atsigulė pamiegoti ir apie 11.00 val. atsikėlė ir norėjo eiti į savo butą (duomenys neskelbtini), pamiegoti ir niekam netrukdyti. Ant stalo nerado savo raktų, todėl sutuoktinei pasakė, kad duotų raktus; ji pasakė, kad neduos. Nuo to ir prasidėjo konfliktas, jo metu jautėsi neblaivus. Vykstant konfliktui pastūmė sutuoktinę ant fotelio. Galėjo būti, kad buvo sugriebęs jai už kaklo, jį spaudė gal keletą sekundžių. Galėjo suduoti kumščiu sutuoktinei į veido sritį. Vėliau pasiėmė plastmasinę pakabą, kuri kabėjo ant spintos rankenėlės ir su ja uždavė. Norėjo suduoti jai per užpakalį, bet sutuoktinė pakišo rankas, todėl sudavė per abi rankas. Blaivus niekada taip padaręs nebūtų, tam įtakos turėjo alkoholis. Alkoholį vidutiniškai vartoja 2 kartus per savaitę, pripažįsta, kad tai problema ir ją reikia spręsti, sutiktų dėl to gydytis. Sutuoktinės atsiprašė, pasižada pasitaisyti ir daugiau gyvenime taip nesielgti.

Kaltinamojo, jo gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

2016-11-28 Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2016-11-28, apie 12.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu V. K. sugriebė už kaklo ranka L. K. ir paėmęs rūbų pakabą sudavė keturis kartus L. K. per rankas (b. l. 1- 2).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad į nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad V. K. susipyko su sutuoktine L. K.. Konflikto metu jis jai griebė už kaklo, bandė smaugti, sudavė daug kartų į įvairias kūno vietas plastmasine pakabos dalimi. L. K. užfiksuotas paraudimas kaklo srityje, kuris galėjo atsirasti nuo smaugimo (b. l. 16 -17).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3110/2016(02) matyti, kad poodinė kraujosruva dešiniajam dilbyje L. K. padaryta kietu buku daiktu, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje, dviejų parų bėgyje iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš liudytoja apklaustos, vėliau nukentėjusiąja pripažintos L. K. apklausos protokolo matyti, kad jos sutuoktinis V. K. 2016-11-28, apie 9.00 val., grįžo į namus neblaivus. Apie 11 val. prašė rakto nuo buto, kuriame jis registruotas, tačiau ji jam jo nedavė, nes jis ten norėjo vartoti alkoholį. Jis supykęs pradėjo vartyti namie daiktus, prasidėjo žodinis konfliktas, ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Miegamajame kambaryje konflikto metu ją rankomis pastūmė ant fotelio, ir jai atsisėdus abiem rankom sugriebė už kaklo ir ėmė smaugti. Jai nustūmus jo rankas, jis kumščiu sudavė jai į veidą- smakro dešinę pusę, dėl ko ji juto didelį fizinį skausmą. Jai atsistojus jis iš spintos paėmė tuščią plastmasinę pakabą ir ta pakaba keturis kartus sudavė jai per rankas, dėl ko ji juto fizinį skausmą (b. l. 20- 21, 22- 23).

Iš liudytojos A. K. apklausos protokolo matyti, kad jos anūkas V. K. vartoja alkoholį, tada neklauso, namo nepareina, konfliktuoja. 2016-11-28 jai būnant namuose V. iš sodo grįžo neblaivus ir reikalavo iš žmonos buto, esančio (duomenys neskelbtini), rakto, nes ten norėjo gerti. Kilo konfliktas, kurio metu ji stovėjo tarpduryje ir viską matė. Anūkas rankomis smaugė žmoną už kaklo, su pakaba sudavė žmonai per rankas (b. l. 29).

Įrodymų vertinimas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui“. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka išaiškinta BK 248 str. 2 d., pagal kurį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad 2016 m. lapkričio 28 d., V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia ranka sugriebė savo sutuoktinei L. K. už kaklo ir ją smaugė, kumščiu vieną kartą sudavė jai į veidą, po to rūbų pakaba keturis kartus sudavė jai per abi rankas ir šiais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai L. K. padarė poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tikslintinas šios nusikalstamos veikos padarymo laikas- nors pareiškime nurodoma, kad ši veika padaryta apie 12.30 val., tačiau kaip matyti iš kitų bylos duomenų, telefoninį skambutį apie šį nusikaltimą BPC registravo 12.01 val., o tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojos A. K. parodymai patvirtina, kad BPC skambinta betarpiškai nusikalstamos veikos darymo metu. Atsižvelgus į šias byloje nustatytas aplinkybes tikslintinas nusikalstamos veikos padarymo laikas- apie 12.00 val.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, patvirtino smurtavęs prieš savo sutuoktinę. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš sutuoktinį, patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, kiti anksčiau aptarti įrodymai. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. padaromas tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma, kaltinamojo panaudotų smurtinių veiksmų kiekis patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes- kad jo smurtinio pobūdžio veiksmai- smaugimas, smūgio kumščiu ir net keturių smūgių į rankas įrankiu- rūbų pakaba, sudavimas sukels sutuoktinei fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės– kaltinamosios šeimos nariui- sutuoktinei, nežymiai sutrikdyta sveikata.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad V. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimas.

V. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė– veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikalstama veika žmogaus sveikatai), kaltės formą ir rūšį- padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, ji baigta, nesunki, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia; į padarytos veikos motyvus ir tikslus– smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamų priežasčių, prieš fiziškai silpnesnį asmenį- moterį. Kaip charakterizuojantys duomenys vertintina tai, kad V. K. praeityje eilę kartų buvo baustas adm. tvarka už pažeidimus, nukreipus prieš viešąją tvarką, taip pat ir valdymo tvarką (b. l. 55- 56). V. K. nuo 2009-05-20 yra VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto konsultacinėje grupėje; diagnozė: Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Panikos sindromas. Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį (b. l. 62). Nors V. K. neteistas, tačiau 2014-09-12 ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu dėl fizinio smurto prieš tą patį asmenį- L. K., jam ir L. K. susitaikius, buvo nutrauktas (b. l. 59- 60). Taigi kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio ir tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo jo polinkį į tokio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą. Tačiau kaltinamasis teisiamajame posėdyje teismo vertinimu kritiškai įvertino savo elgesį, ir kaip patvirtino nukentėjusioji, jis jos atsiprašė ir ji jam atleidusi, pastaroji griežtos bausmės nesiekianti.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., turi būti skiriama sankcijoje numatyta bausmė- laisvės apribojimas, nustatant tokį bausmės terminą ir skiriant tokius įpareigojimus (BK 48 str. 6 d.), kurie įtakotų kaltinamojo elgesį ir suteiktų galimybę jam pasikeiti. Įvertinus tai, kad V. K. diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas jam vartojant alkoholį, tai kad jis pripažįsta, kad turi problemų su alkoholio vartojimu ir su tuo susijusiomis pasekmėmis bei sutinka gydytis šią priklausomybės ligą, V. K. be kita ko skirtinas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esantis kaltu. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiai kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Į bausmės laiką įskaitytinas V. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2016-11-28 iki 2016-11-29, dvi paros (BK 66 str.).

Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba (kai paaiškino teisiamojo posėdžio metu, šiais metais buvo patyręs traumą, dėl ko negalėjo dirbti) ir šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, be to gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas sutinkamai su BK 51 str. 1 d. 9 p., atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jos galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302- 307 str., 432 str. 1 d.,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 2) pradėti dirbi ir tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., skirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę- laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmės metu įpareigojant: 1) gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 2) pradėti dirbi ir tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-11-28 iki 2016-11-29 (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Išaiškinti, kad V. K. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam keičiama areštu.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, iš nuteistojo V. K., nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.