- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- e2S-1108-614/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apygardos prokuratūra
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Kulpės slėnis“ (toliau – ir pareiškėja) pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti 2023 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės E. M. nutarimą Nr. 2VI-102.
2. Nurodė, kad prašomame panaikinti nutarime padaryta nepagrįsta išvada, jog pareiškėjos prašymas dėl galimų viešojo intereso pažeidimų išnagrinėtas išsamiai, nutarime nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos 2023 m. lapkričio 23 d. skundo argumentus, kad Lietuvos banko veiksmai, kurie buvo atlikti paaiškėjus, jog Lietuvos centrinė kredito unija ir Panevėžio kredito unija padarė kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo tvarkos pažeidimus, buvo tik prevenciniai. Lietuvos bankas nepateikė, o prokuroras neištyrė informacijos, ar minėtos kredito unijos užtikrino, kad nustatytas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimas nustatant galutinius UAB „Parko prekybos centras“ naudos gavėjus buvo pašalintas. Pareiškėjos teigimu, situacija, kai juridinis asmuo, kurio naudos gavėjai nustatyti netinkamai, gali iš kredito įstaigų be jokių kliūčių skolintis pinigines lėšas, o priežiūros institucija, gavusi informaciją apie netinkamai taikomas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo procedūras apsiriboja tik raginimais sustiprinti vidaus kontrolės procedūras ir priemones, o prokuroras nenustato pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones prieštarauja viešajai tvarkai.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
4. Nurodė, kad iš pareiškėjos prašymo nagrinėjimo medžiagos matoma, kad šio prašymo nagrinėjimo metu prokuroras išanalizavo kartu su prašymu pateiktus dokumentus, taip pat kreipėsi į Lietuvos banką, prašant suteikti informaciją ar Lietuvos bankas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki dabar atliko patikrinimą aplinkybių apie tai, ar „Panevėžio kredito unija“ ir „Centrinė kredito unija“ tinkamai pritaikė pinigų plovimo prevencijos procedūras ir tinkamai laikėsi principo „pažink savo klientą“. Prašoma informacija buvo gauta. Taip pat nurodoma, kad Lietuvos bankas, gavęs pranešėjo informaciją apie Lietuvos centrinę kredito uniją ir Panevėžio kredito uniją apie galimai netinkamas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo (toliau – ir PPTF) prevencijos priemones, ėmėsi veiksmų, t. y. kreipėsi į prašyme nurodytus finansų rinkos dalyvius ir atliko aktyvius veiksmus. Lietuvos bankas, reaguodamas į informaciją apie Lietuvos centrinės kredito unijos ir Panevėžio kredito unijos galimai padarytus kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo tvarkos pažeidimus, susijusius su UAB „Parko prekybos centras“, realizuodamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę, taikė Lietuvos banko įstatymo (toliau – ir LBĮ) 42 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytą reagavimo priemonę, kurią atsižvelgdamas į vėlesnę informaciją, pripažino pakankama nagrinėjamoje situacijoje finansų rinkos priežiūros tikslams pasiekti ir neatliekant šių finansų rinkos dalyvių patikrinimų.
5. Buvo įvertintos visos aplinkybės, tai yra, kad Lietuvos bankas, gavęs iš Panevėžio kredito unijos ir Lietuvos centrinės kredito unijos prašomą informaciją, priėmė sprendimą dėl šios situacijos suorganizuoti susitikimus – su šiais finansų rinkos dalyviais. Po susitikimų Panevėžio kredito unijai ir Lietuvos centrinei kredito unijai buvo išsiųsti nurodymai, kad finansų rinkos dalyviais turėtų sustiprinti vidaus kontrolės procedūras ir priemones PPTF prevencijos srityje bei užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – ir PPTFPĮ) nustatyti reikalavimai būtų įgyvendinti tinkamai ir laiku. Tiek 2022 m., tiek 2023 m. Lietuvos bankas turėjo atskirus susitikimus su centrinėmis kredito unijomis, siekiant įvertinti, kaip centrinės kredito unijos įgyvendina PPTFPĮ reikalavimus, PPTF prevencijos sistemos atliktus ir planuojamus pakeitimus ir (ar) tobulinimus. Paskutinis susitikimas su Lietuvos centrine kredito unija buvo organizuotas 2023 m. liepos 4 d., 2023 m. rugpjūčio 16 d. organizavo susitikimą su Panevėžio kredito unija. Todėl, suinteresuoto asmens teigimu, pagrįstai daryta išvada, kad Lietuvos bankas tinkamai ir kompleksiškai įvertino savo kompetencijai priskirtus priežiūrinius veiksmus, tinkamai įvertino ir kredito unijų sektoriaus ir atskirai Panevėžio kredito unijos ir Lietuvos centrinės kredito unijos progresus PPTF prevencijos sityje, šių unijų atžvilgiu taikytos išvardytos priežiūros priemonės buvo tinkamos ir pakankamos unijų PPTF prevencijos sistemai gerinti. Lietuvos bankas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, ėmėsi priemonių viešojo intereso pažeidimui pašalinti, todėl taikyti pareiškėjo prašomos viešojo intereso gynimo priemonės nėra pagrindo.
6. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 2VI-95 ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimas 2VI-102 priimti išsamiai išnagrinėjus pareiškėjo reikalavimus, buvo atlikta išsami faktinių duomenų analizė. Tyrimo metu išsamiai ir pakankama apimtimi, kompleksiškai buvo ištirti ir teisiškai kvalifikuotai įvertinti visi sprendimo priėmimui reikšmingi duomenys, t. y. atliktas realus faktinių aplinkybių tyrimas, buvo atsižvelgta į teisinį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką bei padarytos teisingos be pagrįstos išvados.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto aplinkės teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimo panaikinimo netenkino.
8. Nurodė, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės.
9. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės.
10. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2023 m. spalio 23 d. nutarimu atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 2VI-95 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones nesant tam pagrindo. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, gavęs pareiškėjos prašymą bei patikslintą prašymą, kreipėsi į Lietuvos banką dėl tarnybinės pagalbos prašydamas suteikti informaciją dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, įskaitant – suteikti informaciją, ar Lietuvos bankas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki dabar (2023 m. rugsėjo 13 d.) atliko aplinkybių patikrinimą apie tai, ar „Panevėžio kredito unija“ ir „Centrinė kredito unija“ tinkamai pritaikė pinigų plovimo prevencijos procedūras ir tinkamai laikėsi principo „pažink savo klientą“. Lietuvos bankas, atsakydamas į prokuroro paklausimą, rašte Nr. S 2023/(34.128.E-3900)-12-3744 nurodė, kad aptariama informacija apie Lietuvos centrinę kredito uniją ir Panevėžio kredito uniją Lietuvos banko buvo nagrinėta gavus pranešėjo informaciją apie galimai netinkamas PPTF prevencijos priemones.
Šalies argumentai
11. Lietuvos bankas, gavęs pranešėjo informaciją ėmėsi veiksmų, siekdamas nustatyti visas aplinkybes, susijusias su prašyme minima situacija, kreipėsi į prašyme nurodytus finansų rinkos dalyvius ir atliko Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. spalio 23 d. nutarime bei skundžiamame Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2023 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 2VI-102 (toliau – ir Nutarimas) nurodytus aktyvius priežiūros veiksmus. Nutarime nustatytos faktinės aplinkybės, jog Lietuvos bankas išreiškė poziciją, kad kompleksiškai įvertinus nurodytus Lietuvos banko priežiūrinius veiksmus, taip pat kredito unijų sektoriaus ir atskirai Panevėžio kredito unijos ir Lietuvos centrinės kredito unijos progresą PPTF prevencijos srityje, darytina išvada, kad šių unijų atžvilgiu taikytinos išvardytos priežiūros priemonės buvo tinkamos ir pakankamos unijų PPTF prevencijos sistemai gerinti.
Žemesnės instancijos teismas
12. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 2VI-102, priimtu išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 2VI-95, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. spalio 23 d. nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 2VI-95 pripažintas pagrįstu ir teisėtu bei paliktas galioti. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjo prašyme, reg. Nr. AP-22106, nurodytų aplinkybių tyrimas viešojo intereso gynimo priemonių, numatytų Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, taikymo aspektu atliktas pilnai ir visapusiškai, atsakant į nagrinėjamoje situacijoje aktualius klausimus, skundžiamame nutarime padarytos išvados motyvuotos ir išsamios, iš sprendimo motyvų matyti aiški prokuroro pozicija dėl tyrimo metu surinktų duomenų.
13. Aukštesnioji prokurorė, palikdama galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. spalio 23 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teismo vertinimu, išsamiai analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo; konstatavo, jog prokuroras išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą savo kompetencijos ribose, visapusiškai įvertino tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir priėmė motyvuotas išvadas, prašymo nagrinėjimo metu buvo išanalizuoti ir nutarime išsamiai aptarti bei įvertinti pateikti tiek pareiškėjo, tiek duomenys, gauti iš Lietuvos banko.
14. Nurodė, kad aukštesnioji prokurorė atidžiai vertino tiek pareiškėjos 2023 m. lapkričio 23 d. skundo argumentus, tiek Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro veiksmus ir padarytas išvadas nagrinėjant pareiškėjos skundą. Nutarime aiškiai ir konkrečiai aptariama bei vertinama Lietuvos banko bei pareiškėjos nurodytų unijų veiksmų seka reaguojant į galimus kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo tvarkos pažeidimus: Lietuvos bankas priėmė sprendimą dėl šios situacijos suorganizuoti susitikimus su šiais finansų rinkos dalyviais (2022 m. sausio mėn.); po susitikimų unijoms buvo nusiųsti nurodymai, kad finansų rinkos dalyviai turėtų sustiprinti vidaus kontrolės procedūras ir priemones PPTF prevencijos srityje bei užtikrinti, kad PPTFPĮ nustatyti reikalavimai būtų įgyvendinti tinkamai ir laiku; tiek 2022 m., tiek 2023 m. Lietuvos bankas turėjo atskirus susitikimus su centrinėmis kredito unijomis, paskutinis susitikimas su Lietuvos centrine kredito unija buvo organizuotas 2023 m. liepos 4 d., kurio metu ji pristatė 2022 m. atliktus PPTF prevencijos sistemos pokyčius, 2023 m. rugpjūčio 16 d. organizavo susitikimą su Panevėžio kredito unija, siekiant stebėti unijos taikomų PPTF prevencijos kontrolės priemonių progresą. Atsižvelgiant į nutarimuose nurodytas faktines aplinkybes, teismas laikė, kad pareiškėjos teiginiai, jog prokuroras neištyrė informacijos, ar minėtos kredito unijos užtikrino, kad pažeidimas buvo pašalintas, neatitinka aukščiau nurodytų Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. spalio 23 d. nutarime Nr. 2VI-95 ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2023 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 2VI-102 nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytų išvadų. Priešingai prašomame panaikinti nutarime nuosekliai aptariamos Lietuvos banko bei unijų taikytos priemonės, kas patvirtina, kad tiek prokuroras, tiek aukštesnioji prokurorė išsamiai tyrė informaciją dėl galimo pažeidimo šalinimo.
15. Atkreipė dėmesį, kad prašomame panaikinti nutarime aukštesnioji prokurorė pritarė Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro išvadai, kad Lietuvos bankas, realizuodamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę, taikė LBĮ 42 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytą reagavimo priemonę, kurią pripažino pakankama bei sutiko su išvada, kad Lietuvos bankas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, ėmėsi priemonių viešojo intereso pažeidimui pašalinti, todėl taikyti pareiškėjos prašomos viešojo intereso gynimo priemonės neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teismas byloje nenustatė, jog vyresnioji prokurorė nebūtų atsižvelgusi į pareiškėjos argumentus, kad Lietuvos banko veiksmai buvo tik prevenciniai.
16. Aukštesnioji prokurorė, palikdama galioti nutarimą dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teismo vertinimu, išsamiai analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. spalio 23 d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 2VI-95 teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Prokuratūra analizavo teisinį reguliavimą, rinko tyrimui reikšmingus duomenis bei medžiagą, aiškinosi faktines aplinkybes, reikšmingas pareiškėjos skundo nagrinėjimui. Nenustatė, kad prokuratūra neišsamiai ar nepakankamai atliko faktinės situacijos tyrimą bei būtų neatsakiusi į tyrimui reikšmingus klausimus.
18. Teismas sprendė, kad pareiškėja savo skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorų veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą pažeidė proceso teisės normas, o teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių dėl proceso teisės pažeidimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Kulpės slėnis“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindė šiuo argumentu:
19.1. Prokuroro nepriklausomumas, specifinių įgaliojimų ir diskrecijos teisės turėjimas negali būti laikomi aukštesniais nei viešoji tvarka, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas negali būti tikrinamas tik proceso normų pažeidimų aspektu.
Atsiliepimas
20. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimu prašė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
20.1. Nagrinėjant skundus dėl prokuroro veiksmų atsisakant taikyti viešojo intereso gynimo priemones teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo.
20.2. Prokuratūra analizavo teisinį reguliavimą, rinko tyrimui reikšmingus duomenis bei medžiagą, aiškinosi faktines aplinkybes, reikšmingas pareiškėjos skundo nagrinėjimui. Nenustatyta, kad prokuratūra neišsamiai ar nepakankamai atliko faktinės situacijos tyrimą bei būtų neatsakiusi į tyrimui reikšmingus klausimus. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokuratūros atlikto tyrimo vertinimu nereiškia, jog pareiškėjos skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo skundo argumentus ar prokuratūra, motyvuodama nutarimus, atliko kokius nors procedūrinius pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
22. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte reglamentuota, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą. Vienas iš pagrindų pradėti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso yra asmens pareiškimas (prašymas, skundas) dėl galimai pažeisto viešojo intereso (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
26. Taigi, priešingai negu nurodė apeliantė, prokuroro veiksmų teisėtumas turi būti tikrinamas būtent proceso normų pažeidimų aspektu.
27. Prokuroras, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, tiria ar nebuvo pažeisti konkretūs materialiosios teisės aktai, kurie reguliuoja pareiškėjos nurodytą faktinę situaciją (tarp konkrečių asmenų ir/ar institucijų susiklosčiusius individualius teisinius santykius). Tokio prokuroro tyrimo eigos procedūros numatytos Prokuratūros įstatyme, Generalinio prokuroro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl viešojo intereso gynimo bei kituose prokuratūros veiklą reguliuojančiose teisės aktuose. Pareiškėja turėjo konkrečiai nurodyti bei pagrįsti, kokių tyrimo eigos procedūrų prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos skundą, nesilaikė, arba kokios konkrečiai tyrimo procedūros (teisės normos) buvo pažeistos.
28. Pareiškėja atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorų veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą pažeidė proceso teisės normas.
29. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, negali nagrinėti ginčo, kurį nagrinėjo prokuroras iš esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad būtų pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi prokurorai vertino skunde nurodytas aplinkybes, rinko papildomus duomenis, juos analizavo, teikė argumentuotas išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.
30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai pakeisti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.