Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiajam specialistui R. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. lapkričio 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-77450119-16 (toliau – Nutarimas) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. lapkričio 13 d. nutarimu V. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį 50 eurų bauda dėl to, kad jis 2016-11-13 14.18 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 73.11 ir 165 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teisme V. L. skundą palaikė ir prašė bylą nutraukti. Paaiškino, kad nesutinka su pareigūnų surašytu Nutarimu, protokolo pareigūnai nesurašė, nesupažindino, nepateikė filmuotos medžiagos. Jo nesustabdė pažeidimo vietoje. Jam atvykus į aikštelę privažiavo policija, išlipo pareigūnas, kuris neprisistatė ir pareikalavo dokumentų. Paklausus kodėl, atsakė, kad jis pravažiavo degant raudonai šviesai sankryžoje. Jis šio fakto nepripažino. Automobiliu vežė mažametę dukrą, vairavo atsakingai. Pareigūnas pradėjo jam grasinti, kad surašys protokolą, kuriuo atims vairuotojo pažymėjimą. Jis pareigūnui pasakė, kad nėra baustas, tada pareigūnas iš jo paėmė dokumentus ir nuėjo į automobilį. Po kiek laiko jam pateikė Nutarimą ir pasakė, kad negali atimti vairuotojo pažymėjimo bet skiria 50 eurų baudą. Su šia bauda jis nesutiko, tuo viskas ir baigėsi. Jis atvažiavo į aikštelę, policijos pareigūnai atvažiavo iš paskos. Policijos pareigūnai nieko neįrodinėjo. Jis prašė įrodyti bent kokiomis priemonėmis, juolab, kad buvo tarnybinis automobilis. Jis net nežino pareigūno vardo. Matė, kad dar vienas pareigūnas sėdėjo keleivio vietoje. Atsiliepime teigiama, kad Nutarimą priima pagal turimą medžiagą, bet jokios medžiagos nepateikia. To nepakanka, todėl kreipėsi į teismą. Važiavo jam priklausančiu automobiliu, gale sėdėjo kėdutėje dukra. Jis tikrai vairuoja atsakingai, neturi kur skubėti, niekada nesiginčytų, jei tikrai taip būtų įvykę. Tai ne lėšų klausimas, o garbės. Jis turi tik Nutarimą, mano, kad protokolą taip pat turėtų susipažinimui. Jokių švyturėlių nematė, matė, kad tai tarnybinis automobilis. Labai nepatiko, kad pareigūnas pradėjo pulti, norėdamas jį pamokyti, kad nesutinka su tuo, ko nepadarė. Su pažeidimu tikrai nesutinka. Ant Nutarimo irgi pasirašė tuo pačiu metu. Parodžius administracinio teisės pažeidimo protokolą, pripažino, kad tai jo parašas. Paaiškino, kad pareigūnas sakė, jog tai Nutarimas, o kitą egzempliorių kur davė, galvojo, kad tai antra kopija. Jis galvojo, kad tai tas pats dokumentas. Neginčija fakto, kad abu parašai jo. Kadangi neįskaitoma, tai jam paaiškino, kad pasirašytų. Jis buvo įsitikinęs, kad tai nebuvo protokolas, o Nutarimas. Vėliau jis buvo sustojęs toje sankryžoje, žiūrėjo ar filmuojama, žiūrėjo kaip dirba šviesoforai. Jie dirbo puikiai, užsidegė žalias, žalias sumirksėjo, užsidegė geltona, po to raudona. Jis tą dieną niekur neskubėjo, buvo dienos metas, matomumas puikus. Pareigūnų jis nematė, važiavo leistinu greičiu. Supranta, kad pareigūnai nurodo savo, o jis turi teisę pareikšti savo tiesą. Jo į tarnybinį automobilį nepakvietė, neparodė jokio įrašo. Jis liko sėdėti savo automobilyje už vairo, užtruko gal 10-15 min. Viską darė vienas pareigūnas. Jis nežino kas tas Š., ar tas kur sustabdė, ar tas kur sėdėjo automobilyje. Jis nematė ženklelio su pavarde, primygtinai nereikalavo, nes išsigando dukra. Dukra pareigūnui padėkojo, kad paleidžia. 2013 metais vasarą dalyvavo Trakų šventėje, R. Š. žaidė krepšinį, jis turėjo su R. Š. incidentą – žodinį konfliktą. Jam R. Š. grasino, kad jis gali ateityje turėti problemų. Nusikalstama veika ar pažeidimai prieš įteikiant kaltinimą turi būti įrodyti visais pagrįstais ir neginčytinais įrodymais, o ne tik kažkokiais žodiniais pareigūnų parodymais.

Institucijos atstovas R. I. teisme palaikė atsiliepimą į skundą ir prašė juo vadovautis. Paaiškino, kad jis rašė atsiliepimą. Jo nurodymu buvo parašyti tarnybiniai pranešimai. Pareigūnas gali ir vėliau pridėti tarnybinį pranešimą. Pareigūnas turėjo teisę ir galėjo priimti Nutarimą, tą ir padarė. Byla buvo papildyta, kai buvo paduotas skundas. Prašo palikti galioti Nutarimą ir skundo netenkinti. Pripažįsta, kad vis dėl to yra procesinių pažeidimų forminant pareiškėjo pažeidimą – reikėjo supažindinti su protokolu, vėliau su nutarimu. Tačiau net ir nesutikus su protokolu pareigūnai galėjo priimti nutarimą, tam turėjo kompetenciją. Smulkūs procesiniai trūkumai tikrai nesudaro pagrindo nutraukti bylą, kadangi buvo iškviesti į teismą liudytojai ir trūkumai buvo pašalinti. Rengiant teismo posėdžius galima šiuos trūkumus pašalinti, kas ir buvo padaryta. Vaizdo medžiagos nebuvo, kai buvo rašomi tarnybiniai pranešimai, tačiau vaizdinė medžiaga yra tik vienas iš bylos įrodymų dėl vaizdo medžiagos pažeidimų padaryta nebuvo. Aplinkybių abejoti pareigūnų parodymais nėra, parodymai patvirtinti teisme su priesaika, todėl parodymai turėtų būti laikomi objektyviais. Dėl V. L. pareiškimo, kad pažįsta R. Š. – tai įstatymas leidžia pastarajam sakyti netiesą, nes jis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali kelti bet kokią gynybos versiją, tačiau juridinio patvirtinimo nėra, kad buvo konfliktas. Pareigūnai vykdydami jiems pavestas funkcijas buvo objektyvūs ir pareigas vykdė tinkamai.

Liudytojas R. Š. teisme paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės specialistu. Pagarsinus jo tarnybinį pranešimą paaiškino, kad buvo savaitgalis, eismas nebuvo intensyvus, stovėjo sankryžoje, sukti į (duomenys neskelbtini) g. Šviesoforas puikiai matėsi nuo (duomenys neskelbtini) g. ir nuo (duomenys neskelbtini) g. V. L. pravažiavo sankryžą aiškiai degant raudonai šviesai, kai kirto STOP juostą, degė raudona šviesa. (Duomenys neskelbtini) g. leistinas greitis 60 km/h, tai turėjo sustabdyti. Iš pradžių V. L. su pažeidimu sutiko, prašė, kad paleistų, vardijo labai daug pavardžių asmenų, kurie dirba kelių policijoje. Paskui V. L. prašė paskirti, surašyti baudą vietoje. Buvo surašytas protokolas, atspausdintas Nutarimas. Kai nunešė V. L., pastarasis buvo piktas. Vaizdo medžiagos nebuvo, sankryžoje yra tik srauto davikliai. Vairuotojas V. L. važiavo vienas be vaikų, bent jau jis nematė, nes iš automobilio išlipęs nebuvo, sėdėjo automobilyje. Atstumas iki pažeidimo buvo 30-40 metrų, raudona degė 2-3 s, jų tarnybinis automobilis stovėjo savoje eismo juostoje pirmas, matomumo neužstojo niekas, gerai matė pažeidimą, su vairuotoju asmeniškai nebendravo ir asmeniškai nepažįsta. Dėl pokalbio (t. y. kad sutinka dėl baudos) pasakė porininkas. V. L. buvo išlipęs iš automobilio, stovėjo šalia jų tarnybinio automobilio, kai buvo rašomas protokolas. V. L. nenorėjo, kad būtų rašomas protokolas, jis girdėjo, kaip V. L. minėjo V. pavardę. Pareigūnams užsidegė žalia, o V. L. baigė manevrą degant raudonam. Jis pradėjo važiuoti degant žaliam šviesoforo signalui, o V. L. tuo pat metu kirto STOP liniją degant raudonam signalui, todėl V. L. ir buvo sustabdyta aikštelėje. Protokolas buvo surašytas remiantis tuo, kad V. L. sutiko su pažeidimu. Jis turi įgaliojimus, jam pareigos leidžia vietoje priimti nutarimus. Iš pradžių dėl protokolo surašymo prieštaravimų nebuvo, iš karto, po minutės buvo priimtas Nutarimas dėl visiškai aiškios situacijos, kad nereikėtų vaikščioti į bylos nagrinėjimą. Dėl tarnybinio pranešimo, tai nori paaiškinti, kad dėl žmogiškos klaidos tą dieną nebuvo pridėję prie medžiagos. Originalai pateikti. Jis negali klastoti protokolo datos. Konflikto su V. L. nėra turėjęs, mato jį pirmą kartą.

Liudytojas R. Z. teisme paaiškino, kad yra Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės specialistas. Pagarsinus jo tarnybinį pranešimą patvirtino, kad pranešimas teisingas. Kai V. L. pravažiavo per raudoną šviesoforo signalą stovėjo sankryžoje atstumu 20-30 metrų iki kitų automobilių, kurie atvažiuoja nuo (duomenys neskelbtini) g. Jiems degė žalia, o (duomenys neskelbtini) g. automobiliai jau stovėjo sustoję prie raudono šviesoforo signalo. Paskui automobilį „Audi“ niekas nevažiavo, nebuvo intensyvaus eismo. Buvo ką tik užsidegęs žalias šviesoforo signalas ir jie tarnybiniu automobiliu pradėjo važiuoti ramiai, nes nebuvo kur skubėti – patruliavo. Vaizdo registratorių turėjo. Jei ir buvo nufilmuotas vaizdo įrašas, tai jis saugomas mėnesį laiko. Vaizdo jau nebus išlikusio. Nuo pažeidimo praėjo daug laiko, patrulių saugos instrukcijose yra nurodytas saugojimo laikas Jie tarnybiniu automobiliu važiavo iš paskos ir sustabdė prie (duomenys neskelbtini) didelėje stovėjimo aikštelėje už 200 metrų. Važiuojant iš paskos garsinės signalizacijos įjungtos nebuvo, tik švyturėliai. Jis priėjo prie vairuotojo, paprašė išlipti ir pažiūrėti į šviesoforą, tada paklausė vairuotojo ar gali mirksėti geltonas. Vairuotojas iš karto sutiko su pažeidimu. Kai buvo surašytas protokolas, tada pradėjo aiškinti apie jų kaip policijos pareigūnų kompetenciją, kitų pareigūnų kompetenciją, kurie jiems paaiškins ką reikėjo bausti ar nebausti. Vairuotojas važiavo vienas. Vairuotoją pakvietė prie tarnybinio automobilio, tiksliai nepamena, gal vairuotojas pats priėjo prie automobilio. Anksčiau nėra matęs V. L., asmeniškai nepažįsta. Kai priėjo prie automobilio vairuotojui buvo išaiškinta sustabdymo priežastis. Automobilis buvo sustabdytas, vairuotojui prisistatyta ir vairuotojas iš karto atsiprašinėjo, kad pažeidė taisykles. Tada jis nuėjo į tarnybinį automobilį rašyti protokolo. Vairuotojas buvo priėjęs prie tarnybinio automobilio vėliau, minėjo kai kurių pareigūnų pavardes, dabar tikslai pasakyti negali. Tarnybinį automobilį vairavo R. Š.. V. L. buvo paaiškintos numatytos sankcijos už pažeidimą, kad pakartotinai bus atimta teisė vairuoti. Buvo paaiškinta todėl, kad V. L. visą laiką apeliavo į vaiką, kad reikia vaiką vežioti ir panašiai. Nebuvo poreikio supažindinti su vaizdo medžiaga, nes iš pradžių V. L. sutiko su pažeidimu ir neprašė supažindinti su vaizdo įrašo medžiaga. Tarnybinis pranešimas surašytas gruodžio 7 d., o pažeidimas – lapkričio 13 d. jau buvo priimtas Nutarimas ir byla išnagrinėta. Nieko neklastojant buvo parašyta ta data, kada buvo reikalingas tarnybinis pranešimas dėl aplinkybių paaiškinimo. Jo kompetencija yra tokia pati kaip ir kolegos R. Š. bei nagrinėjančių pareigūnų, gali lygiai taip pat išnagrinėti bylą vietoje.

Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio specialisto R. Š. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo nustatyta, kad V. L. 2016 m. lapkričio 13 d., apie 14.18 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, šiais savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių 73.11 ir 165 punktų reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje. Protokolas surašytas 2016 m. lapkričio 13 d. 14.27 val. V. L. nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, važiavo leidžiamam užbaigti manevrą šviesoforo signalui, patvirtino parašu (b. l. 4).

Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio specialisto R. Š. priimto 2016 m. lapkričio 13 d. Nutarimo nustatyta, kad V. L. buvo nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį – 50 eurų bauda. Nutarimas priimtas 14.28 val., patvirtintas V. L. parašu (b. l. 5).

Iš policijos pareigūnų R. Š. ir R. Z. 2016-12-07 surašytų tarnybinių pranešimų nustatyta, kad juose yra užfiksuotos visos įvykio faktinės aplinkybės (b. l. 6-7).

Iš savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ pateiktos informacijos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų (b. l. 28).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra teisėtas, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ATPK 301, 284 str.).

V. L. paskirta administracinė nuobauda – 50 eurų bauda pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį, kuris nustato atsakomybę už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Kelių eismo taisyklių 73.11 punktas numato, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. Kelių eismo taisyklių 165 punktas numato, kad esant draudžiamam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „STOP“ linija ir (ar) „Stop“ liniją.

Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus, būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Kadangi V. L. padaryta veika turi ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo požymius, už kurio padarymą yra numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė nei pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį, todėl veika neperkvalifikuojama ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015 m. birželio 25 d. 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

Teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą, Nutarimą ir tarnybinius pranešimus surašę pareigūnai R. Š. ir R. Z. tiesiogiai matė pareiškėjo daromą pažeidimą. Apklausiami teisme policijos pareigūnai patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad tarnybiniai pranešimai buvo surašyti vėliau, tačiau protokolas buvo surašytas ir priimtas Nutarimas dėl to, kad jie aiškiai matė, kad V. L. pravažiavo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, ir pareigūnai turėjo teisę išnagrinėti bylą ir priimti Nutarimą. Liudytojai taip pat pažymėjo, kad būtent dėl šios priežasties pasivijo V. L. vairuojamą automobilį ir jį sustabdė. Skirtingai nei teigia pareiškėjas, kad jis tai pats sustojo, tai jį sustabdė, liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir iš esmės patvirtina vieni kitus. Teismas nenustatė liudytojų policijos pareigūnų R. Š. ir R. Z. suinteresuotumo bylos baigtimi, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia nepagrįstai apkalbėti V. L., liudytojai teisme nurodė, kad V. L. nepažįsta, todėl minėtų liudytojų parodymus teismas laiko patikimais. V. L. teiginiai dėl šios aplinkybės yra prieštaringi, nes iš pradžių jis teigia, kad policijos pareigūnų nepažįsta, vėliau teigia, kad su R. Š. 2013 metais turėjo žodinį konfliktą, todėl teismas šiuos teiginius laiko gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad galimai buvo vaizdo įrašas, tačiau jis nebuvo parodytas pareiškėjui ir neišliko byloje, bei pareiškėjo teiginiai, kad pažeidimas turi būti įrodytas visai pagrįstais ir neginčytinai įrodymais, o ne tik policijos pareigūnų parodymais, nepaneigia V. L. padaryto administracinio teisės pažeidimo. Įgaliotas institucijos atstovas R. I. teisme paaiškino, kad gruodžio 7 d. vaizdo medžiagos jau nebuvo. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos įstaigos, įgyvendinančios Lietuvos Respublikos policijos įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintus policijos uždavinius, pateiktos informacijos teisingumu. Be to, liudytojai R. Š. ir R. Z. teisme nurodė priežastis dėl kurių įrašo neišliko, t. y. V. L. su pažeidimu sutiko, įrašo neprašė ir byla buvo išnagrinėta vietoje. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo teigimu jis nesuprato ką ir kur pasirašė, kad buvo padarytas procesinis pažeidimas, nes buvo nesupažindintas su protokolu. Atsižvelgiant į pareiškėjo užimamas vadovaujančias pareigas, neįtikinama versija, kad V. L. pasirašė dokumentus jų neperskaitęs. Be to šią aplinkybę paneigia ir V. L. rašytinis paaiškinimas administracinio teisės pažeidimo protokole, kur nurodoma, kad jis su pažeidimu nesutinka. Akivaizdu, kad jei byla būtų nagrinėjam kitą dieną, šis protokolas būtų įteiktas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jis būtų informuotas apie datą, laiką ir vietą kur bus nagrinėjama byla. Tačiau šiuo atveju byla buvo išnagrinėta vietoje, nes pažeidimo faktas buvo užfiksuotas tiesiogiai įvykį mačiusių policijos pareigūnų, turėjusių teisę priimti nutarimą. Kaip jau buvo minėta teismas nenustatė liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi, tuo labiau nėra jokių įrodymų, kad liudytojai sąmoningai, siekdami nepagrįstai apkaltinti jiems visiškai nepažįstamą asmenį – V. L., jį vytųsi, sustabdytų ir nubaustų. Tai, kad nėra pažeidimo vaizdo įrašo, nepaneigia pareiškėjo kaltės (Vilniaus apygardos 2016-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-306-256/2016).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. lapkričio 13 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-77450119-16 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra pagrindo, todėl pareiškėjo V. L. skundo netenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 302² straipsniu, teismas

nutaria:

Netenkinti V. L. skundo.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio specialisto R. Š. 2016 m. lapkričio 13 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-77450119-16 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.