- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-17
- Bylos Nr.
- 1S-99-491/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės L. G. skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2014-08-11 Visagino miesto apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje E. Š., I. P. ir K. V. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d.
Skundžiama nutartimi teismas baudžiamąją bylą perdavė prokurorui dėl to, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kurios neatitinka kaltinamajame akte nurodytų duomenų, t. y. jog yra nustatytas kitas, galimai nusikalstamą veiką padaręs, asmuo, kaltinamajame akte inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybės nėra detalizuotos dėl kiekvieno kaltinamojo.
Šalies argumentai
Skundu prokurorė prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą perduoti apylinkės teismui nagrinėti iš esmės. Prokurorė cituoja teismo nutartį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 str., 254 str. 2 d. bei 3 d., 255 str. 256 ir 257 str. nuostatas bei pabrėžia, jog pagal formuojamą teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos kitos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius ir tai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą bei kitų proceso dalyvių teises. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Prokurorė tvirtina, jog šiuo atveju kaltinamasis aktas yra surašytas būtent dėl konkrečių asmenų, t. y. I. P., E. Š. ir K. V. galimai padarytos nusikalstamos veikos ir visiškai atitinka BPK 219 str. numatytus reikalavimus, dėl ko nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad surašytas kaltinamasis aktas turi kokių nors esminių trūkumų, dėl kurių šios baudžiamosios bylos nebūtų galima nagrinėti teisme ir priimti vienokį ar kitokį teismo sprendimą. Pabrėžia, jog kaltinamiesiems suformuluotas kaltinimas taip, kad jie veikė bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurio prokuroro 2014-07-17 nutarimu tyrimas buvo atskirtas į atskirą tyrimą, o šiam asmeniui teisminio nagrinėjimo metu davus parodymus jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis apklaustas įtariamuoju, tačiau įtariamojo apklausos metu jis jau nepatvirtino anksčiau liudytojo apklausos metu teisme duotų parodymų ir parodymus duoti atsisakė. Atsižvelgiant į tai, šio asmens galimai padarytos nusikalstamos veikos ir duomenų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas dėl jo atliekamame ikiteisminiame tyrime, o ne aptariamoje baudžiamojoje byloje, kuri buvo perduota ir nagrinėta pirmosios instancijos teisme. Skundu prokurorė nesutinka ir su teismo nurodytomis aplinkybėmis, jog byloje esančiame kaltinamajame akte nėra individualizuoti kiekvieno kaltinamojo veiksmai. Kaltinime išskirtas kiekvieno kaltinamojo vaidmuo darant nusikaltimą, jame nurodyta, kad inkriminuotą nusikalstamą veiką jie padarė esant paprastai bendrininkavimo formai, kai visi bendrininkai atlieka nusikaltimo vykdytojo vaidmenį. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, turėdami bendrą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, kiekvienas atliko savo dalį veiksmų įgyvendinant bendrą nusikalstamą sumanymą ir kiekvieno iš jų veiksmai yra reikšmingi siekiamam rezultatui.
Atsiliepimai į skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išskyrė du motyvus, kuriais ši baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui. Tai : 1) kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės neatitinka teisiamojo posėdžio metu nustatytų duomenų, nes nagrinėjamą nusikalstamą veiką galimai padarė ir kitas asmuo, t. y. J. C., kuris kaltinamajame akte įvardintas kaip nežinomas asmuo; 2) kaltinamajame akte nėra individualizuoti kiekvieno kaltinamojo veiksmai, nors kaltinime išskirta kiekvieno jų rolė. Šias aplinkybes apylinkės teismas pripažino esminiais kaltinamojo akto trūkumais, trukdančiais iš esmės nagrinėti bylą. Su tokia teismo išvada negalima sutikti.
Kaip pagrįstai nurodoma skunde, BPK 254 str. 3 d., be kita ko, numatyta, kad tuo atveju, jei nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Reikalavimus kaltinamojo akto turiniui nustato BPK 219 str. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba iš esmės neteisingai nurodytos kitos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius ir dėl to šio dokumento turinio trūkumai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą bei pažeidžia kitų proceso dalyvių teises. Kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurie trukdo teismui nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas visiškai atitinka BPK 219 str. numatytus reikalavimus. Jame nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, kaltinamųjų E. Š., I. P. ir K. V. anketiniai duomenys, nusikalstamos veikos aprašymas, nurodant nusikalstamos veikos laiką, vietą, būdą, nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, atsakomybę numatantis BK straipsnis bei kiti reikšmingi duomenys. Taigi nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad šioje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų, dėl kurių šios baudžiamosios bylos nebūtų galima nagrinėti teisme. Iš prokurorės skundo matyti, kad dėl apylinkės teismo nurodyto galimai nusikalstamą veiką padariusio kito, kaltinamajame akte nenurodyto asmens, t. y. J. C., ikiteisminis tyrimas dar prokuroro 2014-07-17 nutarimu buvo atskirtas į atskirą tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), o šiam asmeniui davus parodymus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis apklaustas įtariamuoju. Įtariamojo apklausos metu jis jau nepatvirtino anksčiau liudytojo apklausos metu teisme duotų parodymų ir parodymus duoti atsisakė. Tokiu būdu skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su prokurorės skundo argumentu, jog J. C. galimai padarytos nusikalstamos veikos ir duomenų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas būtent dėl jo atskirtame ir atliekamame ikiteisminiame tyrime, o ne aptariamoje baudžiamojoje byloje, kuri yra nagrinėjama apylinkės teisme.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad BPK nenumato reikalavimo, tame tarpe – ir reikalavimo kaltinamajam aktui, jog kaltinamajame akte pateikta veikos kvalifikacija būtų absoliučiai teisinga. Ji turi atspindėti prokuroro poziciją, tai yra prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika. Akivaizdu, jog pagal BPK 256 str., prokuroras ir teisiamajame posėdyje turi teisę papildyti kaltinimą ar pateikti jį naują, priklausomai nuo posėdyje ištirtų įrodymų. Pagaliau, ir teismas nustatęs, kad kaltinamieji šioje baudžiamojoje byloje nepadarė veikos, kuria yra kaltinami, turi visas galimybes priimti išteisinamąjį nuosprendį. Papildomai pažymėtina, kad pagal BPK 255 str. 1 d. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o pagal BPK 257 str. tuo atveju, jei nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, o taip pat jei nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Taigi, tiek prokurorui, tiek teismui yra suteiktos itin plačios galimybės, kurias galima ir būtina išnaudoti bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Tam tikri neaiškumai paprastai negali būti ir nėra pripažįstami esminiais kaltinamojo akto trūkumais, leidžiančiais bylą perduoti prokurorui, juo labiau kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neargumentavo, kokiu būdu jo nurodomos aplinkybės leidžia spręsti, kad egzistuoja BPK 254 str. 3 d. numatytos sąlygos perduoti bylą prokurorui.
Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog ir kitas skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas dėl kiekvieno kaltinamojo veiksmų nedetalizavimo nėra pagrindas bylą grąžinti prokurorui. Matyti, jog kaltinamajame akte kaltinimas suformuluotas nurodant, kad kaltinamiesiems inkriminuotą nusikalstamą veiką jie padarė kaip bendravykdytojai, kurių kiekvienas savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo sumanymo realizavimo. Apylinkės teismo reikalaujama išsamesnis jų veiksmų detalizavimas nėra nei pagrįstas, nei šiuo atveju būtinas. Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kaltinamajame akte smulkiai detalizuoti visų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas ir dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių pateikti išbaigtus vienareikšmius duomenis, kadangi išsamiai šie duomenys yra analizuojami teisiamajame posėdyje atliekant įrodymų tyrimą ir juos įvertinus teismas priima galutinį sprendimą, motyvuodamas, kodėl sprendimą grindžia vienais ar kitais įrodymais. Kaip jau minėta, įstatymas suteikia teisę prokurorui įrodymų tyrimo metu prašyti pateikti papildomus įrodymus atliekant procesinius veiksmus (BPK 288 str.), iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (BPK 256 str. 1 d.), taip pat pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką (BPK 256 str. 2 ir 4 d.). Be to, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą arba pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 287 str.). Taigi baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, aukštesniojo teismo vertinimu byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių šiuo atveju konstatuoti esminius kaltinamojo akto trūkumus, dėl ko apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Todėl ji naikinama, o byla perduodama Visagino miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., teismas
NUTARĖ:
Panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį ir baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., I. P. ir K. V. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., perduoti šiam teismui nagrinėti iš esmės.
Ši nutartis neskundžiama.