Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2008-08-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-367-491-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-08-21
Bylos Nr.
1A-367-491-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Meidus (pirm.), Algirdas Gaputis, Bronė Vidzėnienė
Nukentėjusysis
A., A. L., L. A., A. J., Ž. J.
Nuteistasis
R., R. C.
Advokatai
Aida Lilija Krukonienė, Antanas Cemnolonskas
Kategorijos
NUORAŠAS
Baudžiamoji byla 1 A – 00367 – 491 / 2008Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1., 2.4.9.
Pranešėjas Valdas MeidusTeisėja Ramyna ŠidlauskienėPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugpjūčio 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,

teisėjų Algirdo Gapučio ir Bronės Vidzėnienės,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant :prokurorui Ignui Railai,nukentėjusiesiems A. J. ir Ž. J.,nukentėjusiųjų atstovei advokatei Aidai Lilijai Krukonienei,nuteistajai R. C.,jos gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. L., L. A., A. J., Ž. J. bei nuteistosios R. C. apeliacinius skundus dėl 2008 m. balandžio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. C. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. ir nubausta 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.

Taikant BK 67 str. 3 d., 68 str. R. C. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jai uždrausta 1 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Nuosprendžiu iš R. C. priteista : Ž. J. ir A. J. po 2500 Lt, o A. L. ir L. A. po 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimui, bei po 600 Lt kiekvienam nukentėjusiajam išlaidų už advokatų paslaugas.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. C. nuteista už tai, kad 2007 m. kovo 25 d. apie 17.45 val. Kėdainių rajone, Medėkšių kaime, kelio Jonava – Kėdainiai – Šeduva 27-me kilometre, vairuodama savo automobilį „BMW 525“, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 173 punktų reikalavimus, t.y. būdama eismo dalyve ir privalėdama laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 53 p.), kelyje atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui privalėdama sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldama pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 173 p.), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nukreipė dėmesį nuo kelio į šalia kelio stovintį sudegusį namą, o atsigręžusi atgal į kelią pastebėjo kliūtį – priekyje jos ta pačia kryptimi važiavusį ir sustojusį nereguliuojamoje sankryžoje manevrui į kairę automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamą Ž. J., nesugebėjo savo vairuojamo automobilio sustabdyti ar apvažiuoti kliūtį nesukeldama pavojaus kitiems eismo dalyviams, atsitrenkė į automobilį „VW Passat“, ir sužalojo jame važiavusius automobilio „VW Passat“ vairuotoją Ž. J. ir keleivę A. J. – jiems sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, A. L. ir nepilnamečiui L. A. – sveikata sutrikdyta nežymiai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusieji A. L., L. A., A. J., Ž. J. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti : R. C. paskirti griežtesnę bausmę bei priteisti iš jos Ž. J. ir A. J. po 7500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir po 1300 Lt išlaidų advokatams, A. L. – 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1300 Lt išlaidų advokatui, L. A. – 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1300 Lt išlaidų advokatui. Skunde visi jie nurodo, kad nuosprendis neteisingas ir keistinas dėl aiškiai per švelnios bausmės bei neteisingai išspręsto civilinio ieškinio. Dėl R. C. nusikalstamos veikos liekamieji sveikatos sutrikdymo reiškiniai nukentėjusiems yra iki šiol, tarp padarytos veikos ir žalos yra priežastinis ryšys, todėl yra visos sąlygos pilnai priteisti jų pareikštus ieškinius. Dėl minėto nusikaltimo jie patyrė didžiulę neturtinę žalą, turėjo ir turi kęsti didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Išgyvenimai yra nuolatinio pobūdžio, todėl neturtinės žalos dydis, kurį ieškinyje jie nurodė teismui, jų nuomone, nėra per didelis. Apeliantų nuomone, teismas neturėjo pagrindo taip žymiai sumažinti neturtinės žalos dydį, privalėjo įvertinti pasekmes, R. C. kaltę bei sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Nuteistoji po įvykio jų neatsiprašė, neatlygino nei dalies patirtos žalos ir akivaizdžiai vengė tai daryti. R. C. neigė kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek praktiškai visuose teismo posėdžiuose. Tik paskutiniame posėdyje ji pakeitė savo poziciją, nes 2008-02-27 atliktos ekspertizės akto išvados neginčijamai patvirtino jos kaltę. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturėjo pagrindo jos prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes R. C. klaidino tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek teismą, trukdė nustatyti objektyvią tiesą.

Nukentėjusieji taip pat nurodo, kad teismas neteisingai sumažino jų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai nepagrindė, kokia įstatymine norma remdamasis pilnai nepriteisė iš kalta pripažintos R. C. jų turėtų išlaidų už advokatų pagalbą. Teismui jie pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį jų turėtas išlaidas. Tokios išlaidos atsirado dėl R. C. kaltės, todėl jos turėjo būti priteistos pilnai.

Skunde taip pat tvirtinama, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant bausmę nebuvo išsamiai įvertintos visos aplinkybės, nurodytos BK 54 str., ir tuo buvo pažeisti šio straipsnio reikalavimai. R. C. paskirta bausmė yra aiškiai per švelni. Nors nuteistosios padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskiriamas prie neatsargių, tačiau pagal savo pobūdį, padarymo aplinkybes bei objektą, kuris buvo pažeistas jį darant, sudaro didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nes avarijos metu buvo sužaloti keturi asmenys.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji R. C. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti: panaikinti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 1 metus naudotis teise vairuoti transporto priemonę. Skunde nurodo, kad teismas šią baudžiamojo poveikio priemonę jai skyrė netinkamai, savo sprendimo pakankamai nemotyvavo. Sutinkamai su BK 67 str. baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t.y. tokios priemonės paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio siekiama kriminaline bausme – asmens padariusio nusikalstamą veiką pataisymo ir kt. Nuteistoji mano, kad minėti tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant jai šios baudžiamojo poveikio priemonės. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, kad ji darys panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, ir dėl to jai būtina taikyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Apeliantė nurodo, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemones turėtų būti atsižvelgta į kaltininko asmenybę, kitas subjektyvias ir objektyvias bylos aplinkybes. O ji nėra teista, bausta administracinėmis nuobaudomis, ankščiau nėra pažeidusi KET. Jos nusikalstama veika yra neatsargi, ir į tai būtina atsižvelgti. Dėl padarytos veikos ji labai gailisi, dirba UAB „VIP“ gamybos vadove, transporto priemonės vairavimas yra būtinas jos tiesioginiame darbe – gaunamo darbo užmokesčio sumažėjimas turėtų neigiamos įtakos jos turtinei padėčiai, kurios pablogėjimas apsunkintų nukentėjusiems priteistos žalos atlyginimo galimybę. Nuteistoji mano, kad teisingumo principas būtų pilnai užtikrintas ir neuždraudus jai vairuoti transporto priemones. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (šio teismo kasacinė 2008-03-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2 K – 68 / 2008).

Teismo posėdyje nukentėjusieji ir jų atstovė prašo jų apeliacinį skundą patenkinti, nuteistosios apeliacinį skundą atmesti. Nuteistoji ir jos gynėjas prašo jos apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios R. C. apeliacinis skundas tenkinamas, nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nukentėjusiųjų apeliacinio skundo

Pirmiausiai, visi nukentėjusieji skunde tvirtina, kad pirmos instancijos teismas neteisingai išsprendė jų civilinius ieškinius dėl jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo – visi jie prašo apylinkės teismo jiems priteistą sumą šiai žalai atlyginti padidinti. Tačiau, tam pagrindo nėra, pirmos instancijos teismo sprendimas šiuo klausimu yra pakankamai aiškiai motyvuotas ir pagrįstas bylos duomenimis.

Apylinkės teismas, spręsdamas nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos jiems atlyginimo ir jį sumažinęs iki nuosprendyje nurodytų sumų kiekvienam iš nukentėjusiųjų iš esmės teisingai taikė teisės normas, atsižvelgė ir tinkamai įvertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nurodytus neturtinės žalos atlyginimo pagrindinius kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį kiekvienam iš nukentėjusiųjų, teismas atsižvelgė į jiems padaryto sužalojimo sunkumą bei pasekmes šiuo metu, jų galimai patirtą išgąstį, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, po traumų sekusį nedarbingumą ir dėl to patirtus nepatogumus, susijusius su gydymo ypatumais bei prasidėjusiu bylos tyrimu. Teismas taip pat įvertino ir padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, nuteistosios kaltės formą – R. C. padarytas nusikaltimas neatsargus, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaip to reikalauja įstatymas, atsižvelgta ir į R. C. turtinę padėtį, į tai, kad nors dalį neturtinės žalos nukentėjusiesiems Ž. J. ir A. J., priešingai nei nurodoma nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde, nuteistoji atlygino savo noru, o dalį neturtinės žalos nukentėjusiesiems Ž. J., A. J. ir A. L. atlygino nuteistosios automobilį apdraudusi draudimo bendrovė. Kolegijos nuomone, apylinkės teismo nukentėjusiems priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, yra realus, sumos atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Nors visi nukentėjusieji skunde nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų visi jie iki šiol nuolat jaučia liekamuosius jiems padaryto sveikatos sutrikdymo reiškinius, tačiau šis jų argumentas tėra deklaratyvus teiginys, kuris išsamiau nėra nei detalizuotas, nei įrodytas kažkokiais rašytiniais dokumentais. Lygiai taip pat kaip ir apeliacinės instancijos teisme išgirstas nukentėjusiojo Ž. J. paaiškinimas, kad jo motina, nukentėjusioji A. L., po avarijos iki šiol negali vaikščioti. Tokiam teiginiui patvirtinti nei pats nukentėjusysis, nei jo atstovė apeliacinės instancijos teismui jokių duomenų nepateikė.

Visi nukentėjusieji savo skunde taip pat prašo iki 1300 Lt padidinti jiems pirmos instancijos teismo priteistą 600 Lt sumą už advokatų paslaugas. Tačiau tam pagrindo taip pat nėra. BPK 106 str. 2 d. nurodoma, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Be kaltinamojo turtinės padėties, nustatant nukentėjusiajam ar civiliniam ieškovui atlygintinos sumos dydį už jį atstovavusio advokato paslaugas teismas privalo atsižvelgti ir į atstovo suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, laikotarpį, būtinų teisinių žinių bei pačios nagrinėjamos baudžiamosios bylos sudėtingumą ir pan. Tai reiškia, kad teismas turi teisę koreguoti šias proceso išlaidas, kurios atskirais atvejais gali būti akivaizdžiai neproporcingos ir neadekvačios advokato, dalyvaujančio baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovu, suteiktos pagalbos apimčiai. Kolegijos nuomone, būtent tokia situacija yra ir šiuo atveju. Nagrinėjama baudžiamoji byla tikrai nėra sudėtinga, įvykio aplinkybės yra pakankamai aiškios ir buvo išsamiai nustatytos jau pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje. Akivaizdu ir tai, kad nukentėjusiuosius atstovavusių advokatų darbo ir kvalifikuotos teisinės pagalbos sąnaudos byloje taip pat nebuvo didelės – nors byla ir buvo nagrinėjama šešiuose teismo posėdžiuose, tačiau kai kurie jų pagal posėdžio protokolus truko tik nuo 0,5 iki 1 val. Nukentėjusiuosius atstovavę advokatai A.Jarašius ir A.L.Krukonienė, kuriems bendrai nukentėjusieji iš viso sumokėjo 5500 Lt, ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje iš viso nedalyvavo, advokatas A.Jarašius paruošė bendrą visiems nukentėjusiems ieškininį pareiškimą, kuris šiuo atveju nėra sudėtingas ir nereikalauja didesnės apimties ar sudėtingesnių specialių teisinių žinių, savo apimtimi ieškinys taip pat nėra didelis; advokatė A.L.Krukonienė į procesą įstojo tik paskutinėje jo stadijoje, kuomet teisminis įrodymų tyrimas iš esmės jau buvo baigtas. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija pilnai sutinka su pakankamai motyvuota ir pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad nukentėjusiųjų prašomos priteisti sumos už jiems atstovavusių advokatų teisinę pagalbą yra aiškiai per didelės bei neproporcingos, ir todėl visiškai pagrįstai jas sumažino iki priteistų teismo nuosprendžiu – iki 600 Lt kiekvienam nukentėjusiajam.

Be to, visi nukentėjusieji savo skunde, iš esmės akcentuodami tik R. C. padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, t.y. tai, kad autoįvykio metu buvo sužaloti keturi žmonės, taip pat prašo griežtinti bausmę nuteistajai, manydami, kad jai pirmos instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per švelni. Šis jų reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas. Pirmiausiai, tai šis nukentėjusiųjų prašymas rimčiau iš viso nėra motyvuotas, t.y. iš viso neišdėstyta nukentėjusiųjų nuomonė, kodėl jie nesutinka su nuosprendyje teismo išdėstytais bausmės skyrimo motyvais, kodėl ir kur, jų nuomone, apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Antra vertus, skirdamas bausmę nuteistajai, t.y. parinkdamas bausmės rūšį (baudą) ir nustatydamas jos dydį, teismas nurodė pakankamai išsamius savo sprendimo motyvus, teisingai taikė BK 54, 61 str. nuostatas. Buvo atsižvelgta ne tik į veikos pasekmes, tačiau įvertino ir jos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (veika neatsargi), teisingai nustatė nuteistosios kaltės formą, stadiją (nusikalstama veika baigta), kolegijos nuomone, tinkamai įvertino iš esmės teigiamą nuteistosios asmenybę – ji dirba, gerai charakterizuojama, neteista, neturi kitokių nuobaudų, atlygino dalį žalos nukentėjusiems, nėra jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas pagrįstai nustatė ir apeliantų – nukentėjusiųjų šioje baudžiamojoje byloje – ginčijamą nuteistosios R. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi. Priešingai nei nukentėjusieji nurodo savo skunde, kad nuteistoji neigė savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžiuose, taip trukdydama nustatyti objektyvią tiesą baudžiamojoje byloje, R. C. ikiteisminio tyrimo metu nuo pat pirmos apklausos visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padarytų veikų (63, 66 – 67 b.l.); pirmos instancijos teismo posėdžio metu ji nors savo kaltę teigė pripažįstanti tik iš dalies, tačiau iš esmės neneigė nusikalstimo aplinkybių ir savo veiksmų apimties bei pobūdžio. Tai, kad ji paprašė atlikti byloje autotechninę ekspertizę, negali būti laikoma jos kaltės neigimu ar trukdymu nustatyti objektyvią tiesą, nes kaltinamasis tokią teisę turi ir gali ja naudotis visa apimtimi. Kaip matyti iš bylos toliau, atlikus šią ekspertizę R. C. savo kaltę dėl šio įvykio eilinį kartą vėl patvirtino. Todėl, šis nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentas nėra pagrįstas. Įvertinus bylos aplinkybes, teismo nurodytus bausmės R. C. paskyrimo motyvus, kolegija pripažįsta, kad nuteistajai paskirta bausmė yra teisinga, t.y. ji nėra aiškiai per švelni.

Tokiu būdu tenkinti nukentėjusiųjų apeliacinį skundą ir jame nurodytais motyvais keisti skundžiamą teismo nuosprendį pagrindo nėra.

Dėl nuteistosios R. C. apeliacinio skundo

Pirmos instancijos teismas, skirdamas nuteistajai R. C. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausdamas jai 1 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, savo sprendimą motyvavo tuo, kad : 1) nuteistoji vairavo transporto priemonę, ir 2) jos darbas nėra tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu, t.y. ji nedirba vairuotoja. Nuteistoji R. C. apeliaciniu skundu prašo vieno – panaikinti jai šią pirmos instancijos teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šis nuteistosios prašymas, kolegijos nuomone, yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Teismas nuosprendyje teisingai nurodo, kad baudžiamųjų poveikio priemonių pagrindinis tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Jis yra įtvirtintas BK 67 str. 1 d. Tačiau, bendrai imant baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra daugiau auklėjamojo, nei baudžiamojo pobūdžio. Konkrečiai imant uždraudimą naudotis specialia teise – šiuo atveju teise vairuoti transporto priemonę (BK 68 str.), jo paskirtis taip pat yra ir prevencinio pobūdžio – siekti užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui, paveikti nubaustą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų. Spręsdamas skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę ar ne, teismas privalo įvertinti visas bylos aplinkybes, ir ypač kaltininko asmenybę, t.y. byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltininkas piktnaudžiauja jo turima teise vairuoti. Skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę ar ne, sprendžia tik teismas. Šiuo konkrečiu atveju, kolegija įsitikinusi, kad būtent nuteistosios asmenybės apylinkės teismas pakankamai ir neįvertino, ir todėl skyrė jai aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 68 str., pritaikymo.

Pirmiausiai, kaip matyti iš baudžiamosios bylos, nuteistoji iki šio įvykio nė karto nebuvo bausta jokiomis administracinėmis nuobaudomis už KET reikalavimų pažeidimus, nors automobilį jį vairuoja, anot jos pačios parodymų, apie 10 metų. Nagrinėjamas autoįvykis jos gyvenime taip pat yra pirmas. Taigi, apeliantės tikrai negalima laikyti eismo dalyviu, piktnaudžiaujančiu automobilio vairavimu ir nuolat pažeidinėjančiu KET reikalavimus, dėl ko privalu būtų reaguoti ir apriboti šią jos turimą teisę. Kita vertus, nors apylinkės teismas formaliai teisus nuosprendyje nurodęs, kad R. C. tiesiogiai nėra automobilio vairuotoja, t.y. į jos tiesiogines pareigas šis darbas neįeina. Tačiau tai nereiškia, kad jos darbinės funkcijos nėra betarpiškai susijusios su automobilio vairavimu. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos charakteristikos iš jos darbovietės matyti, kad R. C. dirba UAB „VIP“ gamybos direktore ir vykdydama šias pareigas turi vairuoti transporto priemonę – turi konsultuoti kitas įmones bei vertinti jų tiekiamą bendrovei gaminamą produkciją. Taigi, vienareikšmiai tvirtinti, kad automobilio vairavimas jai nebūtinas, nebūtų galima.

Reikšmingi sprendžiant šį klausimą yra kiti teismui nuteistosios pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad automobilio vairavimas jai reikalingas ir tam, kad ji galėtų užtikrinti tinkamą globotinės G. S., kurią apeliantės šeima ruošiasi įvaikinti, sveikatos priežiūrą, bei kad pati galėtų pasirūpinti savo pakankamai rimta stuburo trauma. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad šiuo atveju apribota teisė vairuoti transporto priemones nors ir minimaliam įstatyme nustatytam laikotarpiui, apeliantei ne padės įgyvendinti paskirtos bausmės paskirtį, o priešingai – suvaržys jos asmenines teises, galimybę dirbti, o kartu ir atlikti bausmę, t.y. sumokėti baudą, atlyginti nukentėjusiems priteistus civilinius ieškinius. Todėl, ši apylinkės teismo paskirta R. C. baudžiamojo poveikio priemonė naikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., teismas

NUSPRENDĖ:

2008 m. balandžio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:

Panaikinti R. C. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą teisės vairuoti transporto priemonę 1 metus.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiųjų A. L., L. A., A. J. ir Ž. J. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Valdas MeidusTeisėjai (parašas) Algirdas Gaputis(parašas) Bronė Vidzėnienė