Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. L., gimusio (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, nevedusio, dirbančio uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ str., 187 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, 2016-08-03 apie 15.15 val., pro pravirą buto (duomenys neskelbtini), langą, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, statybiniu tinku apmėtė namo kiemo aukštelėje apsisukantį automobilį „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą automobilio savininko A. L., tuo padarydamas 70,00 Eur žalą, aiškinantis įvykio aplinkybes uniformuotiems tarnybines pareigas vykdžiusiems Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS PB vyriausiesiems patruliams A. K. ir M. B. bute (duomenys neskelbtini) paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kategoriškai atsisakė tai padaryti nenurodydamas atsisakymo priežasties ir taip nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais K. L. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 50³str., 187 str. 2 d.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas K. L. dėl pažeidimų neprisipažino. Paaiškino, kad 2016-08-03, po pietų, pas mamą bute Parko g. 23-14, su dviem pagalbininkai darė remontą – buvo atliekami plytelių klijavimo darbai vonioje ir sienų šveitimas, paruošimas dažymui. Išėjęs į balkoną pamatė stovintį automobilį „BMW“ ir iš jo išlipusį asmenį, dairantis į namą, kuris, pamatęs jį, pradėjo replikuoti, jog jo automobilis yra aptaškytas iš jo (K. L.) buto, taip pat pasiūlė nusileisti į apačią, į namo kiemą. Nusileidus į kiemą, automobilio savininkas pasakė, kad jam reikės sumokėti 100,00 Eur už automobilio nupoliravimą, tačiau jis, apžiūrėjęs automobilį, jokių pažeidimų ir akivaizdžių glaisto dėmių nepastebėjo, automobilis išoriškai buvo senas, turintis pažeidimų, nubrozdinimų, todėl grįžo namo. Atvykus policijos pareigūnams į jo butą ir jo paprašius pateikti asmens dokumentą, jis to padaryti negalėjo, kadangi jo asmens dokumentas yra paimtas. Pasakė savo kontaktinius duomenis pareigūnams ir atvyko į Kaišiadorių r. PK.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK PB vyr. patrulis M. B. paaiškino, kad tądien jis dirbo kartu su kolega Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK PB vyr. patruliu A. K., kai apie 15.15 val. gavo iškvietimą, kad Kaišiadorių m., Parko g., apipiltas tinku ar statybinėmis medžiagomis septintos klasės juodos spalvos automobilis „BMW“. Nuvykus į kiemą, pamatė apipiltą automobilį - matėsi lašai ant stogo, bagažinės dangčio, vizualiai apgadinimų nesimatė. Juos pasitikęs nukentėjusysis paaiškino, kad jis yra ne vietinis gyventojas, į kiemą įsuko atsitiktinai, pasiklydęs, ketino apsisukti kieme, kai jam apsisukant aptaškė automobilį. Išlipęs iš automobilio pamatė ketvirtame aukšte atidarytą langą ir bute dirbančius žmones, tačiau konkrečiai kas galėjo pro langą išmesti statybines medžiagas, nematė. Nuėjus į (duomenys neskelbtini), duris atidarė K. L., kuris neigė ką nors metęs per langą. Bute iš viso buvo trys žmones, taip pat matėsi, kad bute daromi remonto darbai – tinkuojamos sienos, stovėjo kibirai su „špakliumi“. K. L. nurodyti savo tapatybę atsisakė, taip atsisakė pateikti asmens tapatybės dokumentą. Davė savo mobilaus ryšio telefono numerį ir pasiūlė susisiekti su jo draudimo agentu.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. L. paaiškino, kad 2016-08-03, apie 15.15 val., jis vairavo automobilį „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai įvažiavus į namo Parko g. 23 kiemą bei bandant apsisukti, iš balkono ketvirtame aukšte, kur matė vykstant balkono apdailos darbus ir buvus vaikinuką, t. y. K. L., jo automobilis buvo apmėtytas statybiniu mišiniu ar tinku. Jam išlipus iš automobilio, balkone buvęs vaikinas replikavo, maivėsi, užgauliojo, klausė kodėl jis čia važinėja, siūlė susisiekti su draudimu, kadangi jo butas yra draustas. Taip pat jis pasiūlė K. L. nusileisti žemyn ir nuvalyti automobilį, tačiau pastarasis atsisakė, elgėsi arogantiškai ir neneigė savo poelgio. Jam pranešus pareigūnams apie įvykį ir pastariesiems atvykus maždaug po 15 min., K. L. nesislėpė, replikavo ir atvykus pareigūnams, jam nekilo abejonių, kad automobilį būdamas balkone apmėtė būtent K. L., kadangi net ir atvykus policijos pareigūnams jis elgėsi iššaukiančiai, neneigė ir nesislapstė. K. L. pastebėjus, kad yra kviečiama policija, pastarasis atėjo ir su popieriumi nuvalė automobilį, tačiau mano, kad tokiu būdu jis subraižė automobilį. Nuvalęs automobilį pasišalino ir visus įvykius stebėjo iš buto. K. L. buvo apsirengęs spec. drabužiais, kurie buvo aplipę bei aptaškyti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas pareigūnas E. N. paaiškino, kad jis kartu su medžiaga fotonuotraukų negavo, jis pats automobilio neapžiūrinėjo, nukentėjusysis įvardijo jam padarytą 70,00 Eur žalą jam paskambinus telefonu.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK PB vyr. patrulis A. K. patvirtino jo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad nuvykę į butą Kaišiadoryse, Parko g. 23-14, iš kurio balkono, nukentėjusiojo teigimu, galėjo būti apmėtytas jo (nukentėjusiojo) automobilis, kadangi ten vyko remonto darbai, buto tarpduryje sutiko buto savininką K. L., kuris nurodė, kad šiuo metu atlieka remonto darbus, buvo apsirengęs darbiniais drabužiais. Į butą užėję nebuvo, girdėjo, jog bute kažkas vyksta, numanė, kad yra atliekami remonto darbai. Kad dar kas nors ketvirtame aukšte atliktų darbus, nepastebėjo, taip pat nematė tame name balkonuose buvusių kitų žmonių. Dėl kokios priežasties K. L. nepateikė asmens dokumentų, neprisimena, taip pat neprisimena, ar buvo nurodyta kokia nors dokumentų nepateikimo priežastis. Jau grįžus į policijos komisariatą, buvo nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.).

Pagal ATPK 50³str., tyčinis svetimo turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos, užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Vertinant šio teisės pažeidimo sudėties požymius, pažymėtina, kad teismų praktikoje turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Tuo tarpu turto sužalojimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę savo paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos.

Kaip matyti iš 2016-10-17 K. L. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jis kaltinamas tuo, kad tyčia statybiniu tinku apmėtė A. L. priklausantį automobilį, tokiu būdu jam padarydamas 70,00 Eur turtinę žalą (b. l. 3). K. L. pažeidimo nepripažino, apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis jokio tinko ant automobilio nemetė, apie tai, kad automobilis aptaškytas iš jam priklausančio buto, išgirdo iš nukentėjusiojo. Apžiūrint automobilį, jis jokių akivaizdžių pažeidimų, galėjusių atsirasti nuo užmesto glaisto, nepastebėjo.

Vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, jų objektyvumą bei pagrįstumą, būtina pažymėti, kad nustatinėjant aptariamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių, todėl tokiu atveju ypatingą reikšmę įgyja kitų byloje apklaustų asmenų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Kaip matyti iš A. L. pareiškime išdėstytų analizuojamo įvykio aplinkybių, 2016-08-03, apie 15.15 val., jam išvažiuojant iš kiemo, skiediniu buvo apdrabstytas jam priklausantis automobilis namo 4-to aukšto balkone dirbančio vaikino – pastarajam bandant popieriumi valyti skiedinį, buvo pažeisti automobilio kėbulo dažai, dėl ko jis patyrė 70,00 Eur žalą (b. l. 4). Šias aplinkybes jis patvirtino ir apklausiamas teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad konkrečiai nematė, kas metė ant jam priklausančio automobilio statybines medžiagas, tačiau pastebėjo namo ketvirto aukšto balkone buvusį vaikiną, todėl nusprendė, kad tai padarė būtent jis, t. y. K. L..

Liudytojais teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai M. B. bei A. K. parodė, kad atvykę pagal iškvietimą dėl skiediniu apipilto automobilio „BMW“ bei apžiūrint automobilį, vizualiai automobilio apgadinimų nepastebėjo, nukentėjusysis nurodė, kad automobilį galėjo apipilti namo ketvirtame aukšte dirbęs asmuo, tačiau konkrečiai šio asmens įvardinti negalėjo, kadangi jo nematė, tikrinant informaciją bei užėjus į butą ketvirtame aukšte, buto savininkas K. L. bei ten buvę dar du asmenys kategoriškai neigė metę per langą statybines medžiagas, daugiau jokių įrodymų įvykio vietoje nesurinko. Pažymėtina, kad kadangi turto sunaikinimas ar sužalojimas, apibrėžtas ATPK 50³str., yra materialus teisės pažeidimas, todėl jam būtinos įstatyme numatytos pasekmės, t. y. turi būti sunaikintas ar sužalotas konkretus turtas. Be to, kiekvienu atveju turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų bei kilusių pasekmių, jo tyčios kryptingumas. Asmuo negali būti atsakingas už atsitiktinai kilusias pasekmes – tokias, kurių konkrečioje aplinkoje nesukėlė dėsningas įvykių vyksmas ir jos nebuvo būdingi padarytam veiksmui.

Kaip matyti iš A. L. teisme išdėstytų analizuojamo įvykio aplinkybių, jam 2016-08-03 apie 15.15 val. automobiliu „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandant apsisukti namo (duomenys neskelbtini) kieme, iš balkono ketvirtame aukšte jo automobilis buvo apmėtytas statybiniu mišiniu ar tinku. K. L. popieriumi nuvalius automobilį, jis buvo subraižytas. Kad būtent K. L. ant automobilio metė statybines medžiagas, jis nematė. Jam padaryta apie 70,00 Eur žala, kadangi automobilį reikėjo poliruoti. Tačiau A. L. jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių šiuos savo teiginius dėl automobilio apgadinimo ir patirtos žalos dydžio, nepateikė, t. y. iš esmės pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, kad K. L. atlikti veiksmai – automobilio valymas popieriumi – ką iš esmės neigė daręs K. L., sukėlė jo įvardintus automobilio apgadinimus – stogo, variklio bei bagažinės dangčio subraižymus. Teismo vertinimu, remtis tokiais, jokiais objektyviais duomenimis neparemtais A. L. teiginiais apie jo automobiliui padarytus apgadinimus, jų pagrindu konstatuojant K. L. kaltę, nesant jokių patikimų duomenų apie automobilio subraižymus, apgadinimus bei jų atsiradimo priežastis, teisinio pagrindo nėra, taip pat nesant jokių objektyvių duomenų, patikimai patvirtinančių, jog A. L. įvardinti K. L. veiksmai sukėlė apgadinimus ir kokius, kad tarp jo atliktų veiksmų ir galimai atsiradusių automobilio apgadinimų yra priežastinis ryšys, K. L. administracinė atsakomybė pagal ATPK 50³ str. nuostatas, teismo įsitikinimu, negalima.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nustatyti ar A. L. priklausantis automobilis iki analizuojamo įvykio buvo techniškai tvarkingas, be akivaizdžių subraižymu ar apgadinimų, galimybės nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, remiantis teismų praktikoje visuotinai pripažįstama nuostata, kad teismo baigiamasis aktas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakomybėn (administracinėn, baudžiamojon) traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, o abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, daroma išvada, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai, nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad K. L. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 50³ taikymo K. L. atžvilgiu nutraukiama (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

K. L. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187 str. 2 d., t. y. už tai kad jis nevykdė teisėtų policijos reikalavimų pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendžia, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad K. L. tyčia nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Apklausiamas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad pareigūnų reikalavimu nepateikė asmens dokumento, kadangi jo su savimi neturėjo, nes jis yra paimtas ir apie pasakė policijos pareigūnams, taip pat nurodė savo kontaktus pareigūnams ir pats atvyko į policijos komisariatą. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausiamas pareigūnas M. B., nurodęs, jog K. L. nurodė savo mobiliojo ryšio telefoną, patvirtino, kad jis šiuo adresu gyvena. Apklausiamas teismo posėdžio metu pareigūnas A. K. teigė neprisimenantis dėl kokios priežasties K. L. nepateikė asmens dokumento, kategoriškai negalintis teigti, kad priežastis nebuvo įvardinta. Kaip jau minėta anksčiau, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus: administracinio teisės pažeidimo protokolą, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus bei jų parodymus teismo posėdžio metu, K. L. paaiškinimus teismo posėdyje, konstatuoja, kad darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad K. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d. Vadovaujantis in dubio pro reo principu, visi bylos neaiškumai aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, o administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 187 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo K. L. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl pažeidimų, numatytų ATPK 50³str., 187 str. 2 d., K. L. nutraukti.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.