- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- e1-1389-598/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24114-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- E. L.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.14.9.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės R. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-24114-24,
kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadybininkas, gyvena ir deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. L. 2024 m. birželio 16 d., apie 14.10 val., būdamas Jonavoje, (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent: dešinėje rankoje laikydamas įvykio vietoje rastą skaldytą malką, ne mažiau nei vieną kartą su ja trenkė į ant pastato kabančią vaizdo stebėjimo kamerą „Visar“, taip tokiu būdu sugadino svetimą nukentėjusiajam R. V. priklausantį 1000 eurų vertės turtą.
Kaltinamasis E. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tikslaus laiko nepamena atvyko su drauge A. S. automobiliu MB, baltos spalvos (juo naudojasi draugė), ir jos mažamečiu vaiku aplankyti Jonavoje esančių alpakų, tačiau jiems nepavyko ten papulti, nes nebuvo laisvų vietų. Nepamena, ką jie veikė Jonavoje, vėliau, vykstant link namų, į Kauną, bevažiuojant automobilyje, draugė vairavo, jie apsipyko dėl asmeninių priežasčių. Važiuojant Kauno gatve, draugės paprašė sustoti, nes užsimanė atlikti gamtinius reikalus. A. sustojo prie kažkokių garažų, o kitoje gatvės pusėje lyg buvo daugiabutis, jis išlipo iš automobilio, ir nuėjo atlikti gamtinių reikalų link garažų. Negali tiksliai nurodyti priežasties, ar kad susipyko su drauge, ar kad kamera filmavo ir jis negalėjo nestebimas vaizdo kameros atlikti gamtinių reikalų, sugalvojo kamerą numušti. Su kuo numušė, dabar jau neatsimena ir negali tiksliai pasakyti, bet galimai su kažkuo, rastu vietoje. Trenkė porą kartų į vaizdo kamerą, dėl ko ji nukrito, tada atliko gamtinius reikalus, jis grįžo į automobilį ir jie kartu su A. ir jos vaiku grįžo į namus. Nemano, kad A. galėjo matyti, ką jis darė, o atėjęs į automobilį jis A. nieko nesakė apie sugadintą vaizdo kamerą. Svetimą turtą sugadino spontaniškai, nes buvo susinervinęs, kad apsipyko su drauge A., ir kad jį stebėjo vaizdo kamera ir jis laisvai negalėjo atlikti gamtinių reikalų, todėl kabančią kamerą ant pastato sienos ir numušė. Jis įvykio metu buvo blaivas. R. V., kuriam padarė žalą, jis nepažįsta, kad vaizdo kamera priklausė jam, nežinojo. Žalą padarytą nukentėjusiajam atlygino, nukentėjusiojo atsiprašė. Prie bylos pateikia susitarimo kopiją dėl žalos atlyginimo (e. b. l. 253-256; 267-271.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais rašytiniai įrodymais.
Šalies argumentai
2024 m. birželio 16 d. Pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimu pareiškimu apie įvykį, parodymų protokolu nustatyta, kad kreipėsi R. V. pranešdamas, kad 2024 m. birželio 16 d. atvykęs į sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo stebimas vaizdo stebėjimo kameromis, pastebėjo nusuktą vaizdo stebėjimo kamerą, atsisukęs vaizdo įrašus pamatę, kad 2024 m. birželio 16 d. 14.10 val., (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo prieina prie vaizdo stebėjimo kameros, paima pagalį panašų į malką ir meta tiesiai į kamerą. Padaryta žala 1000 eurų (e. b. l. 1-8).
2024 m. birželio 25 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta vieta adresu (duomenys neskelbtini). Matomas vidinis kiemas, įėjimas į pastatą nuo rampos pusės. Vaizdo kamera įrengta ties pastato kampu, nuo įėjimo durų viršuje dešinėje, objektų, tinkamų identifikavimui nėra (e. b. l. 25-26; 27-30).
Nukentėjusiojo R. V. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. jis registravo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, ir sudarė panaudos sutartį dėl patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) naudojimo. Naudojamų patalpų prieigose ir jų viduje iš savo asmeninių lėšų įrengė vaizdo stebėjimo ir fiksavimo įrangą, tai yra buvo įrengtos 2 kameros patalpų išorėje ir 6 patalpų viduje. 2024 m. birželio 16 d., apie 16 val. atvyko į šias patalpas ir pastebėjo, kad išorėje kabanti kamera nusukta į kitą pusę. Peržiūrėjęs vaizdo įrašus pamatė, kaip jam nepažįstamas vyras, ateina prie vaizdo kameros ir galimai su suskaldyta malka, kurių buvo padėta įvykio vietoje, trenkia į vaizdo stebėjimo kamerą. Dėl ko vaizdas iš spalvoto, po smūgio sudavimo pavirsta į gelsvai rausvą, ir paskui visai išnyksta. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, nuėjo patikrinti kabančios vaizdo stebėjimo kameros, pamatė, kad nėra priekinio vaizdo stebėjimo stikliuko, jis yra iškritęs, tačiau aplink įvykio vietoje jo nerado. Kadangi vaizdo kamera neveikė, ją nukabino, o į jos vietą pasikabino kitą. Su sugadinta vaizdo kamera kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri verčiasi vaizdo kamerų ir kitų technikų montavimu, jam specialistas, apžiūrėjęs vaizdo kamerą, pranešė, kad sudaužytas vaizdo kameros lęšis, esantis jos viduje, kuris plika akimi išorėje nesimato, ir šios vaizdo kameros sutvarkyti nebegalima, ji nepataisoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad tokia vaizdo kamera kainuoja šiai dienai 1000 eurų ir išrašė komercinį pasiūlymą, kurį pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Jis šią vaizdo kamerą įsigijo 2019 m. gruodžio mėn., jos įsigijimo dokumentų neturi, ir kiek mokėjo tuo metu už vaizdo kamerą nepamena, nes pirko visą įrangą su daugiau vaizdo stebėjimo kamerų ir kitomis reikmėmis. Šiai dienai vaizdo kamerą vertina ta pačia 1000 eurų suma. Padarytą žalą dėl sugadintos vaizdo kameros (e. b. l. 52-55; 59-62).
2024 m. vasario 4 d. Elektroniniu paštu R. V. policijos tyrėją informavo, kad E. L. atlygino padarytą žalą, jam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nebereikš (e. b. l. 88).
Liudytojos A. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jai priklauso automobilis Mercedes Benz B180 CDI (baltos spalvos ) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šiuo automobiliu naudojasi tik ji ir jo niekam neperleidžia vairuoti. Ji į Jonavos miestą yra atvykusi tik du kartus, šiais metais, vasaros metu ir pernai rudenį. Ji turi draugą E. L., su kuriuo susipažino prieš 1,5 metų, tačiau ji su juo kartu negyveno, tiesiog bendravo. Šių metų vasarą, tikslesnio laiko nepamena, su E. L. ir jos mažamečiu sūnumi vyko į Jonavą, pasižiūrėti į alpakas. Ten patekti nepavyko, nes buvo reikalinga išankstinė registracija. Visi pasivaikščiojo po Jonavos miestą, vėliau atsisėdę ant suoliuko pavalgė. Jonavos nepažįsta, todėl tikslių vietų nurodyti negali. Automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliko aikštelėje, prie kažkokio slėnio, kur jai E. pasakė, kad vyksta Joninių šventė. Automobilį į Jonavą ir atgal vairavo ji, E. sėdėjo priekyje keleivio vietoje. E. buvo blaivas, žino, kad jis alkoholio visai nevartoja. Ar dar kažkur ji buvo automobiliu Jonavoje tą kartą, ji neatsimena. Taip pat neatsimena, kad E. kažkur būtų išlipęs. Apie tai, kad E. kažką padarė, ji nežino, E. nieko apie tai nepasakojo (e. b. l. 104-107).
2024 m. birželio 25 d. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis R. V. pateikė 2 vaizdo įrašus bei 2 ekrano nuotraukas (e. b. l. 63-65; 66-67; 68;69; 70-71; 72).
2024 m. liepos 2 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai pateikti 2024 m. birželio 25 d. savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolu, nukentėjusiojo R. V.. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvyksta baltos spalvos, keturių durų automobilis Mercedes Benz, kuris sustoja ir iš keleivio priekinės vietos išlipa vyras, apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais ir šortais, avi tamsią avalyne, ant galvos užsidėjęs tamsią kepurę su snapeliu ir dėvi tamsius akinius nuo saulės. Minėtas vyras nueina. Kitame įraše užfiksuota, kaip anksčiau apibūdintas vyras, ateina link rampos, užlipa ant jos, pasiima skaldytą malką, ir su ja trenkia į vaizdo stebėjimo kamera, dėl ko vaizdas nusisuka į šoną (e. b. l. 73-75).
2024 m. birželio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu nustatyta, kad pateiktas komercinis pasiūlymas - vaizdo kameros kaina yra 1000 eurų (e. b. l. 72).
2024 m. rugsėjo 16 d. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis R. V. pateikė sugadinta vaizdo stebėjimo kamerą “(duomenys neskelbtini)“ (e. b. l. 76-78).
2024 m. rugsėjo 16 d. Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta vaizdo stebėjimo kamera „(duomenys neskelbtini)“, nustatyta, kad pateikta vaizdo kamera neturi priekinio apsaugos stikliuko (e. b. l. 79-81; 82-85).
2024 m. gruodžio 23 d. Nutarimu dėl daiktinių įrodymų perdavimo saugojimui nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kamera „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 16 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta nukentėjusiojo R. V. perduota saugoti Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (e. b. l. 86-87).
2025 m. sausio 2 d. Paimto, konfiskuoto turto, turto į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo priėmimo aktu nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kamera „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 16 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta nukentėjusiojo R. V. perduota saugoti Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (e. b. l. 297).
2025 m. vasario 4 d. Elektroniniu paštu E. L. raštą dėl žalos atlyginimo, pasirašytą E. L. ir R. V. (e. b. l. 257-258).
2024 m. rugsėjo 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Tarnybiniu pranešimu dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką nustatymo nustatyta, kad 2024 m. birželio 16 d., apie 14.09 val. adresu: (duomenys neskelbtini), nenustatytos tapatybės asmuo tyčia sugadino svetimą, R. V. priklausantį turtą - vaizdo stebėjimo kamera. R. V. padaryta 1000 eurų turtinė žala. Vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotas vyriškis, kuris galimai sugadino R. V. priklausantį turtą. Vaizdo įraše užfiksuota kaip į automobilių stovėjimo aikštelę, kuri yra tarp pastatų, adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atvyksta baltos spalvos automobilis Mercedes Benz, galimai valstybinių numerių raidės (duomenys neskelbtini). Iš keleivio pusės priekinių durelių išlipa vyriškis, kuris nueina į dešinė vaizdo įrašo pusę. Automobilio vairuotojas pastato automobilį prie pastato, kurio adresas: (duomenys neskelbtini). Laike 13. 23 val. Praėjus apie 3 min. vyriški grįžta prie automobilio Mercedes Benz ir įsėda į automobilio keleivio vietą. Automobilis iš aikštelės išvažiuoja. Kitame pateiktame vaizdo įraše užfiksuota kaip laike 2024-06-16, 14.10 val. vyriškis (kuris išlipo iš automobilio Mercedes Benz), dėvintis akinius, kepurę, vidutinio kūno sudėjimo, apie 45 m. amžiaus, paėmęs nenustatyta daiktą, juo galimai trenkia į vaizdo stebėjimo kamerą, kuri fiksuoja vyriškį. Po smūgio kameros vaizdas pasikeitė. Pasidalinus nuotrauka su Kauno apskr. VPK pareigūnais, gauta informacija, jog vyriškis, kuris užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis - E. L.. Taip pat nustatyta, jog automobilio Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis priklauso A. S. (e. b. l. 115-118).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo baudžiamojo nusižengimo ar apysunkio nusikaltimo.
Kaltinamasis E. L. savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, jo parodymai iš esmės atitinka kitus bylos duomenis – nukentėjusiojo R. V. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, kitų objektų apžiūros protokolai ir kita bylos medžiaga.
Kaltinamojo E. L. tyčiniai veiksmai, kuriais jis sugadino svetimą turtą – vaizdo stebėjimo kamerą, priklausančią R. V., kvalifikuotini pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Svetimą turtą E. L. sugadino veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė savo atliekamų veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jos veiksmų bus sugadintas svetimas turtas ir to norėjo arba padarinių atžvilgiu buvo abejingas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausme sutinka (e. b. l. 288-291).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo E. L. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, jog jis praeityje teistas, teistumas išnykęs (e. b. l. 318-357), baustas administracine tvarka (e. b. l. 370-374), dirbantis (e. b. l. 362-363). VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus pateikti duomenys apie E. L., kad jis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 161-162).
Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam E. L. pagrįstai prašoma skirti BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau skirtini įpareigojimai ir draudimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1,2 dalies nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
E. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.
Daiktai turėję reikšmė nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Sugadinta vaizdo kamera „Visar“ sunaikintina, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. L. viso bausmės vykdymo laikotarpiu: dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. L. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. L. viso bausmės vykdymo laikotarpiu: dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, Daiktinį įrodymą – sugadintą vaizdo kamerą „Visar“, saugomą Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikinti.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams Jonavoje prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.