Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-4893-192/2016 pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Kauno teritorinė muitinė, antstolis M. P., antstolis R. B., antstolė L. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. P. Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašė pareiškėjui S. P. iškelti fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Vilniaus administratoriai“ (b.l. 3-5, 40-41). Nurodė, kad pareiškėjo skolos, viršijančios turimo turto kainą susidarė, nes pareiškėjas prarado darbą. Pradelsti įsipareigojimai viršija gautinas pajamas, pareiškėjas neturi lėšų atsiskaityt su kreditoriais. Pareiškėjas turi dukrą, tačiau neturi įsipareigojimų išlaikyti dukrą. Yra 2011-06-13 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 199² str. 1 d., tačiau šis straipsnis nėra įtrauktas į sąrašą dėl kurio pareiškėjui negalėtų būti keliama bankroto byla (FABĮ 5 str. 8 d. 4 p.). Skola valstybei atsirado remiantis CPK, muitinės, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio pagrindu. Atsiliepimu šį pareiškimą suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė prašo netenkinti pareiškėjo S. P. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (b.l. 75-76). Nurodo, kad Kauno teritorinė muitinė 2013-07-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. P. apskaičiavo ir įregistravo 38530 Lt mokestinę prievolę. Kauno teritorinė muitinė 2014-04-02 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) skolininką atleisti nuo 5473 Lt akcizo delspinigių ir 1530 Lt PVM delspinigių mokėjimo, 22495 Lt akcizo ir 6287 Lt PVM mokestinės nepriemokos mokėjimas išdėstyti 2014.03.19-2016.04.25 laikotarpiui, pasirašant mokestinės paskolos sutartį. Pareiškėjas per nustatytą terminą mokestinės paskolos sutarties nepasirašė, todėl sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo pripažintas netekusius galios. S. P. kreipėsi į teismą dėl Kauno teritorinės muitinės 2014-04-02 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo. Po to pareiškėjas vėl kreipėsi į Kauno teritorinę muitinę dėl 26 008 Lt mokėjimo išdėstymo, tačiau nepateikė reikiamų dokumentų. Bendra S. P. mokestinė nepriemoka muitinei yra 10461,54 Eur. Mokestinės nepriemokos išieškojimas perduotas antstoliams, sprendimas neįvykdytas. Pareiškėjas nedirba nuo 2008-08-08, neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Remiantis turimais duomenimis pareiškėjas gyvena su sugyventine, todėl nepagrįstai numatytos lėšos tiek jo, tiek dukters gyvenamojo ploto nuomai. Be to, gyvenant kartu su dukters mama, pareiškėjas siekia fizinio asmens bankroto, o tuo metu vaiko motina įsigyja nekilnojamąjį turtą. Remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, pareiškėjas vyksta į užsienį, todėl darytina prielaida, kad jis dirba užsienyje ir gauna pajamas, tačiau pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo apie jas nenurodė. Skola muitinei atsirado iš neteisėtos veiklos. Neteisėtas tabako gaminių gabenimas Bendrijos teritorijoje negali būti vertinamas kaip sąžiningas pareiškėjo elgesys. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus, nėra neįgalus, darbo paieška būdavo nutraukiama paties prašymu arba savarankiškai įsidarbinus, todėl pajėgus dengti įsiskolinimus kreditoriams. Be to, pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nenurodyta gaunamų ar numatomų gauti pajamų. Neįrodyta, kad pareiškėjas tikrai negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų. Pareiškėjas būdamas darbingo amžiaus vengia ieškoti darbo, mokėti mokesčius. Siekdamas bankroto bylos iškėlimo nori, kad būtų nurašytas įsiskolinimas valstybei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakė iškelti S. P. bankroto bylą (b.l. 119-123). Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra išsituokęs (b. l. 15, 16), turi nepilnametę dukrą I. P. (b. l. 21). Pareiškėjas taip pat turi neįgalų sūnų L. P., kurio darbingumo lygis 35 proc. (b.l. 84). Pareiškėjas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, neturi (b. l. 25, 103). Kauno teritorinė muitinė 2013-07-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino S. P. skolininku muitinei ir už neteisėtai laikytas Bendrijos muitų teritorijoje cigaretes apskaičiavo ir įregistravo 11159,06 Eur (795,01 Eur muito, 6515,00 Eur akcizo, 1820,84 Eur PVM, 1585,09 Eur akcizo delspinigių, 443,12 Eur PVM delspinigių) mokestinę prievolę. Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-01-15) įregistruota 117,59 Eur muito delspinigių, 1035,97 Eur akcizo delspinigių ir 289,33 Eur PVM delspinigių. Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-04-02) S. P. atleistas nuo 1585,09 Eur akcizo delspinigių, 443,12 Eur PVM delspinigių mokėjimo. Šiai dienai neįvykdyta 10461,54 Eur mokestinė prievolė.P. nuo 2009-01-22 nedirba (b.l.14). Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2013-10-23 iki dabar pareiškėjas registruotas darbo biržoje (b.l. 33, 34). Nustatyta, kad Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-04-02) S. P. atleistas nuo 1585,09 Eur akcizo delspinigių (846), 443,12 Eur PVM delspinigių (860) mokėjimo, taip pat nuspręsta atidėti 26008,00 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2014-03-19 iki 2016-04-25, išdėstyti 2774,00 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2014-03-19 iki 2016-03-25 (b.l. 91-92). Tačiau 2014-02-24 sprendimu Kauno teritorinė muitinė nusprendė pripažinti minėtą sprendimą netekusiu galios, kadangi S. P. per nustatytą terminą mokestinės paskolos sutarties nesudarė (b.l. 94). Nustatyta, kad S. P. 2015-03-24 pateikė Kauno teritorinei muitinei prašymą išdėstyti mokestinės prievolės sumokėjimą dalimis ir atleisti nuo palūkanų mokėjimo. Kauno teritorinė muitinė 2015-05-11 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) prašymą laikyti nepateiktu, kadangi per nustatytą terminą muitinės prašomų papildomų dokumentų asmuo nepateikė (b.l. 101). Bylos duomenimis nustatyta, kad iš pareiškėjo Kauno teritorinei muitinei išieškota 103,62 Eur. Bylą nagrinėjant iš esmės pareiškėjas nurodė, kad turi vairuotojo specialybę, tačiau darbo negauna, žada įsidarbinti ateityje.Byloje duomenų, kad pareiškėjas nedarbingas ar turi sveikatos sutrikimų, taip pat, kad siekė, tačiau negalėjo įsidarbinti dėl asmeninių savybių, dėl kurių jis neatitiko darbo rinkoje esančio poreikio, teismui nepateikta. Pareiškėjo nesiėmimas jokių veiksmų, kad įsidarbintų ir taip sumažintų savo turimas skolas, rodo pareiškėjo nesąžiningumą.Pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, iš kur ir kiek planuoja gauti pajamų, kad realiai galėtų atsiskaitinėti su kreditoriais bei mokėti atlyginimą administratoriui, nenurodė jokių motyvų, planų, kaip planuoja atkurti savo nemokumą. Šių aplinkybių pagrindu pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas kaip itin atidus ir rūpestingas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui nepateikus jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo aktyvius veiksmus siekiant gauti kokias nors pajamas, pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo faktas vertintinas kaip siekis išvengti turimų skolinių įsipareigojimų, o ne atkurti mokumą, o tokie pareiškėjo siekiai nesuderinami su sąžiningumo reikalavimais. Teismas daro išvadą, kad teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna ir neketina gauti pajamų, o tai reiškia neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais.Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo, tačiau teismai konstatavo, jog pareiškėjas, žinodamas apie savo mokestines prievoles, neįsidarbina, jokių pastangų nerodo, jo teiginiai, kad ateityje įsidarbins yra tik deklaratyvūs, todėl darytina išvada, kad jis nejaučia pareigos mokėti mokesčius yra indiferentiškas mokestinei nepriemokai, taip iš esmės ignoruodamas valstybės interesus.Be to, S. P. skola atsirado iš neteisėtos veiklos, o toks pareiškėjo elgesys neatitinka rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standarto, jo veiksmai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-03-21 nutartį, iškelti bankroto bylą S. P. (b.l. 134-136). Nurodo, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., už kuriuos asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, parėjus trejiems metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo T.y. sprendžiant dėl pareiškėjų nesąžiningumo turi būti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Be to, tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. Pareiškėjas 2011-06-13 baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu pagal LR BK 1992 str. 1 d. Tačiau šis straipsnis nepatenka į straipsnių sąrašą dėl kurio negalėtų būti iškelta fizinio asmens bankroto byla. 2013-07-02 sprendimu Kauno teritorinė muitinė pripažino pareiškėją skolingu muitinei. Toks skolos pripažinimas nėra paremtas nuosprendžiu ar administracine bauda. T.y. skola valstybei atsirado ne dėl baudos paskyrimo baudžiamojoje ar administracinėje byloje. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui negali būti iškelta bankroto byla dėl negalimų nurašyti reikalavimų kilusių iš baudų, mokėtinų valstybei, paskyrimo. Sprendimas dėl mokestinės prievolės priimtas tuo pačiu pagrindu ir dėl tų pačių faktų, kaip ir nuosprendis baudžiamojoje byloje. Teismas, 2011-06-13 baudžiamuoju įsakymu pripažinęs pareiškėją kaltu ir paskyręs baudą bei konfiskavęs nusikaltimo priemones, jau nubaudė pareiškėją. Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą du kartus. Teismas neįvertino, kad dalis skolos išieškota, pareiškėjas nuo 2013-07-02 yra registravęsis darbo biržoje ir dirbęs, buvęs užsienyje ir ten ieškojęs darbo. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016-03-21 nutartį (b.l. 140-141). Nurodo, kad apeliantas per trejus metus padengė 112,20 Eur įsiskolinimo. Skola muitinei atsirado iš neteisėtos veiklos (akcizinių prekių laikymas be įsigijimo dokumentų). Įstatymas neužkerta kelio teismui vertinti ir senesnius nei 3 paskutinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos sudarytus sandorius. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis siekė įsidarbinti, tačiau to padaryti negalėjo dėl to, jog neatitiko darbo rinkoje esančio poreikio. Pareiškėjo nesiėmimas jokių veiksmų, kad įsidarbintų ir taip sumažintų skolos, rodo pareiškėjo nesąžiningumą. Pareiškimas vertintina kaip siekis išvengti turimų skolinių įsipareigojimų. Apeliantas nenurodė pagrįstų argumentų iš kur ir kirk planuoja gauti pajamų. Pareiškėjas neįrodė, kad tikrai negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų. Jis yra abejingas skolos išmokėjimui, nes kai muitinė sudarė galimybes skolą išdėstyti, pats pareiškėjas nepateikė reikiamų dokumentų, nepasirašė mokestinės paskolos sutarčių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta.Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau–FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo elgesį iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, sprendė, jog pareiškėjo veiksmai nelaikytini sąžiningais.Atskirajame skunde nurodoma, kad sprendžiant dėl pareiškėjų nesąžiningumo turi būti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Be to, tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo nemokumą lėmė Kauno teritorinės muitinės 2013-07-02 sprendimu paskaičiuota S. P. mokestinė prievolė. Iš skundžiamos 2016-03-21 nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nesąžiningumą konstatavęs įvertinęs pareiškėjo veiksmus siekiant padengti mokestinę prievolę valstybei, t.y. laikotarpiu nuo 2013 metų, kuomet Kauno teritorinės muitinės 2013-07-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo nustatyta (paskaičiuota) mokestinė nepriemoka. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nedirba, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad imasi aktyvių veiksmų, nenurodo kokios gaunamos ar planuojamos gauti pajamos, kad sumažinti įsipareigojimus, pareiškėjo veiksmus siekiant išdėstyti mokestins prievolės sumokėjimą ir pan., ir šiuos veiksmus vertino kaip nesąžiningus. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė nuostatą, jog pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Remiantis kasacinio teismo praktika matyti, kad kasacinis teismas kaip reikšmingą pareiškėjo veiksmų sąžiningumo vertinimo aspektu yra įvardijęs aplinkybių, ar pareiškėjas dėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, ar priešingai – sąmoningai savo padėtį blogino (jos negerino) per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, vertinimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nedirba nuo 2009-01-22, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad įsidarbinti ar susirasti geriau apmokamą darbą, nesiėmė veiksmų, kad sumažintų turimas skolas, pareiškėjas nenurodė kiek ir iš kur planuoja gauti pajamų, kad sumažintų įsiskolinimą, įvertino pareiškėjo veiksmus sprendžiant klausimą dėl mokestinės prievolės išdėstymo. Atskiruoju skundu pareiškėjas šių teismo nustatytų aplinkybių neginčija, nepateikia argumentų ar įrodymų, paneigiančių šias teismo nustatytas aplinkybes. Atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog antstolis yra išieškojęs dalį skolos, laikotarpiu nuo 2013-07-02 sprendimo dėl mokestinės prievolės muitinėje registravimo yra dirbęs, registravęsis darbo biržoje, buvęs užsienyje ir ten ieškojęs darbo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjo veiksmų negalima vertinti sąžiningais. Remiantis byloje esančiais duomenimis matyti, jog yra išieškota tik labai nedidelė skolos dalis, išieškojimas vykdomas priverstine tvarka. Byloje nepateikti įrodymai, kad pareiškėjas pagal savo galimybes nors iš dalies dengė įsiskolinimus, kad aktyviai ieškosi darbo ir jo nepavyksta susirasti dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių, kad užsienyje ieškojosi darbo ir paieška buvo nesėkminga, ir pan. Duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta ir nėra vertinama ra pagrįstai ir teisėtai buvo nustatyta pareiškėjui mokestinė prievolė, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su mokestinės prievolės paskyrimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno teritorinės muitinės sprendimu, skundą galėjo pateikti įstatymų nustatyta tvarka, kuri nurodyta ir pačiame sprendime. Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.