Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. M. ir I. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini), būdama našle, mirė pareiškėjos motina V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini). V. M. turėjo tris vaikus: be pareiškėjos R. G., suinteresuotus asmenis šioje byloje asmenis I. M. ir Ž. M. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad V. M. yra registruota nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinių (pagalbinių) pastatų: viralinės, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, un. Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų inžinerinių statinių – Kiemo statinių, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudotoja. Byloje pateikta minėto namo techninės apskaitos bylos kopija, kurioje nurodyta, kad šio namo savininkė yra V. M. Iš UAB „Kėdainių vandenys“ 2023 m. gegužės 10 d. pažymos ir AB „Ignitis“ 2023 m. gegužės 11 d. rašto matyti, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), įsiskolinimų už vandens vartojimą ir elektros energiją nėra. Iš Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės 2023 m. balandžio 12 d. liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. M., į notarą dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjai išduotas 2023 m. balandžio 12 d. nutarimas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, kadangi yra praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas V. M. palikimui priimti.

Pareiškėjos pareiškime ir suinteresuotų asmenų atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja R. G. po savo motinos V. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti: prižiūrėjo po motinos mirties likusį gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už vandenį ir elektros energiją, rūpinosi sodu ir daržu, perėmė po motinos mirties likusius daiktus ir dokumentus. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad R. G. su palikėjos V. M. turtu po jos mirties elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos arba palikėjos V. M. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu tik nustatomas juridinis faktas, kad pareiškėja R. G. yra priėmusi V. M. palikimą.

Iš pareiškėjos valstybei priteistinos 6,64 Eur bylinėjimosi (teismo procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jos motinos V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti mirusiajai V. M. priklausiusį turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.