- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-07
- Bylos Nr.
- ATP-279-238/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-07535-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013-01-30 nutarimu V. J. (toliau – pareiškėjas) pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė 100 litų baudą, taip pat pripažino kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, galutinę nuobaudą paskyrė 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas sprendė, jog pažeidimų faktą ir pareiškėjo kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas pažeidimų faktas (b.1. 1), tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, jog 2012-10-28 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį kliudė ir iš eismo įvykio nuvažiavo automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.1. 7-8), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti automobilių išsidėstymas po eismo įvykio (b.1. 2), fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti abiejų transporto priemonių apgadinimai (b.1. 3-5), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.1. 6), I. K., A. U., V. J. rašytiniai paaiškinimai (b. 1. 11-13) bei kita byloje surinkta medžiaga.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2013-01-30 nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, panaikinti ir šią administracinės bylos dalį nutraukti. Taip pat panaikinti nutarimo dalį dėl ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo arba sušvelninti paskirtą nuobaudą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodoma, jog vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Apelianto nuomone, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, t. y. nepatikrinta, ar teisingai surašytas protokolas, netirtos ir nesiaiškintos bylos aplinkybės (ATPK 284 str.). Administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaip procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu neatitinka ATPK 260 straipsnyje nurodytų reikalavimų, t. y. pareikšti bendros formuluotės kaltinimai, nekonkretizuojant nusižengimo požymių, neįvardintos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, nenurodytas nukentėjęs asmuo, nors ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį kvalifikuojančiu požymiu yra kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimas. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime turi būti: bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodydamas įrodomąją reikšmę, nors šios pareigos neįvykdė. Be to, teismas turėjo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-20 nutartis byloje Nr. N756-164/2010). Minėta įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą ir argumentuotą teismo sprendimą. Ši teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-12 nutartis byloje Nr. N575-4309/2010). Skunde taip pat nurodyta, kad šioje byloje nebuvo pašalintos pagrįstos abejonės dėl visų eismo įvykio aplinkybių ir dėl kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimo. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme įvykį mačiusi I. K. ir apgadinto automobilio vairuotojas betarpiškai nebuvo apklausti. Vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams, juo labiau kad rašytiniame liudytojos I. K. paaiškinime nurodytos aplinkybės nepatvirtintos jokiais kitais parodymais ir nesutampa su apelianto aiškinimais apie įvykio aplinkybes. Nuotraukose užfiksuotas transporto priemonės įbrėžimas ant galinio bamperio taip pat kategoriškai nepatvirtina, kad automobilis apgadintas būtent dėl kontakto su pareiškėjo vairuotu automobiliu. Byloje nėra jokių duomenų ir apie kitam asmeniui padarytą turtinę žalą. Apelianto nuomone, nei eismo įvykio schemoje užfiksuota situacija, nei fotonuotraukos, nei transporto priemonės techninės apžiūros aktas, nei byloje pateikti I. K. ir A. U. paaiškinimai neįrodo jo kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Pareiškėjas nuosekliai nuo pat pradžių aiškino, kad jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto, todėl ir nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia ir neteisėtai. Skundo autoriaus nuomone, ginčijamame nutarime taip pat nebuvo visiškai išsiaiškintas kaltės klausimas, t. y. nenustatyta ar pasitraukimas iš eismo įvykio vietos buvo tyčinis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – Institucija) prašo nutarimo nekeisti. Institucijos nuomone, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas visiškai įrodytas administraciniu teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio schema, transporto priemonės apžiūros aktu, nukentėjusiojo ir liudytojo paaiškinimais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J., be kita ko, teigia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime dalyvavo, paaiškino, kad neišgirdo ir nepastebėjo įvykusio jo vairuojamos transporto priemonės kontakto su nukentėjusiojo automobiliu ir neigė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Skundžiamame nutarime vienur nurodoma, kad pažeidėjas kaltę pripažįsta iš dalies, kitoje nutarimo dalyje teigiama, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą, tai netgi pripažįsta kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat nutarime nurodoma, kad V. J. kaltumą patvirtina jo paaiškinimas (b. l. 13). Tačiau susipažinus su paaiškinimo turiniu (b. l. 13) ir teisme duotais paaiškinimais (b. l. 39) matyti, jog V. J. nepripažino kaltės padaręs administracinius teisės pažeidimus. Be to, nutarime nurodyta, kad jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais duomenimis, liudytojos I. K., A. U. parodymais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis ir transporto priemonės techninės apžiūros aktu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju apelianto kaltė buvo nustatyta pažeidžiant jų vertinimo betarpiškumo principą. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog nagrinėjant bylą nebuvo patikrinta visuma pateiktų duomenų, tai yra nebuvo apklausti nei policijos pareigūnai fiksavę įvykį, nei liudytojai I. K. ir A. U., kurie nurodė svarbias galimai padarytų pažeidimų aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog liudytojos I. K. 2012-10-28 parodymai (b. l. 11) nėra net pačios I. K. pasirašyti, nors jais teismas remiasi nustatydamas V. J. kaltumą.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-10 nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-684/2009, 2009-05-18 nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-881/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažįsta ir ją neigia. Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą.
Įvertinus minėtus procesinius trūkumus, susijusius su ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo priėmimu, konstatuotina, kad nagrinėjant V. J. administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, neapklausti asmenys, kuriems buvo žinomos šioje byloje nustatytinos aplinkybės, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2013-01-30 nutarimas naikinamas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad protokolas surašytas V. J., o teismo 2013-01-30 nutarimu nubaustas V. J..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutarė:
V. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarimą V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.