- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-05
- Bylos Nr.
- N-575-1271-10
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. V. ir Z. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro įgaliotas pareigūnas 2009 m. rugpjūčio 13 d. J. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 13 d., 8.45 val., Pamarių gatvėje, Priekulėje, pakartotinai per metus, kadangi jis 2008 m. gruodžio 2 d. jau yra baustas už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnyje, padarymą, vairavo Z. L. priklausančią transporto priemonę „Toyota Corrola“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,10 promilės girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Šiais savo veiksmais J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 238 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta ATPK 130² straipsnyje, 123 straipsnio 5 dalyje.
II.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 22 d. nutarimu J. V. pripažino kaltu, padarius ATPK 130² straipsnyje, 123 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus, ir, vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, J. V. už šių pažeidimų padarymą skyrė subendrintą nuobaudą – 30 (trisdešimties) parų administracinį areštą su Z. L. priklausančio automobilio „Toyota Corrola“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Teismas konstatavo, kad J. V. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, neblaivumo patikrinimo rezultatas, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės
vairavimo, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kiti administracinėje byloje esantys įrodymai. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą.
III.
Apeliaciniu skundu J. V. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarimą pakeisti, 30 (trisdešimties) parų administracinį areštą pakeičiant 10 (dešimties) parų administraciniu areštu, bei transporto priemonės „Toyota Corrola“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą panaikinti, arba Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, ar alkotesterio parodymai yra patikimi ir jais galima remtis įrodinėjant jo kaltę, bei nepagrįstai konstatavo, jog savo veiksmais jis kėlė grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei. Pažymi, kad transporto priemonė buvo konfiskuota nepranešus jos savininkui Z. L. apie bylos nagrinėjimą, tuo pažeidžiant jo teises. Apeliacinio skundo papildymu prašo priteisti iš Klaipėdos rajono policijos komisariato 9000 Lt neturtinę žalą (po 300 Lt nuo kiekvienos arešto dienos), atsiradusią dėl neteisėtai paskirto arešto atlikimo.
Apeliaciniu skundu Z. L. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarimo dalį dėl J. V. paskirtos administracinės nuobaudos – jam priklausančios transporto priemonės „Toyota Corrola“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo – panaikinti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą ir teismo posėdyje jis nedalyvavo, tuo pažeidžiant jo procesines teises bei teisę į nuosavybę. Nurodo, kad automobilis „Toyota Corrola“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra apdraustas ir buvo apdraustas 2009 m. rugpjūčio 13 d. Pažymi, kad jam transporto priemonė yra būtina susisiekimo priemonė, kadangi jis yra riboto darbingumo. Taip pat nurodo, kad patikėjo automobilį blaiviam vairuotojui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo apeliacinių skundų netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
J. V. ir Z. L. apeliaciniai skundai netenkinami.
Dėl J. V. apeliacinio skundo argumentų.
Skundžiamu nutarimu J. V. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas mano, kad jam skirta nuobauda yra per giežta, todėl prašo 30 (trisdešimties) parų administracinį areštą pakeisti 10 (dešimties) parų administraciniu areštu bei panaikinti transporto priemonės „Toyota Corrola“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
ATPK 130² straipsnis nustato, kad transporto priemonės vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, <...> asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Nagrinėjamu atveju, J. V., už jam inkriminuoto pažeidimo padarymą, buvo skirta ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos maksimumas – 30 (trisdešimties) parų administracinis areštas su transporto priemonės „Toyota Corrola“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Pažymėtina, kad apelianto pageidaujama administracinė nuobauda jam galėtų būti skiriama tik pritaikius jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, laikosi nuoseklios praktikos, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies, kuri reglamentuoja mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimą arba administracinės nuobaudos neskyrimą, taikymas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo administracinę atsakomybę, konstatavimu (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. N5-1647/2006, N16-1481/2006, N9-1499/2006, N17-148/2006, N1-1396/2007, N17-103/2007 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, nuobaudą, jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį, nenustatė. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tokių aplinkybių nenustatė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, yra ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė, todėl tos pačios rūšies teisės pažeidimo padarymo pakartotinumas, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo neturėjo būti pripažintas aplinkybe, sunkinančia pažeidėjo atsakomybę ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos (b. l. 14 - 15) matyti, jog J. V. už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, administracinėn atsakomybėn traukiamas jau trečią kartą. Ši aplinkybė neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios, nes jis ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, kelia pavojų savo ir visuomenės saugumui. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors ir nenustačius pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgus į pavojingą jo padaryto pažeidimo pobūdį ir neigiamai jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta maksimali administracinio arešto nuobauda jam buvo skirta teisėtai ir pagrįstai. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 30¹ straipsnio 2 dalis apskritai draudžia asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantis alkotesterio „Alcotest 7410“ Patikros sertifikatas Nr. 0455565, patvirtina, kad alkotesterio, kuriuo buvo išmatuotas J. V. neblaivumas ir nustatytas jo 1,10 promilių girtumas, metrologinė patikra yra atlikta, jis yra tinkamas naudoti, todėl apelianto abejones dėl alkotesterio rezultatų patikimumo atmeta kaip nepagrįstas. Kadangi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra pripažįstamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl atmetamas ir apelianto apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog jis savo veiksmais jokios grėsmės nesukėlė.
Atsižvelgus į tai, kad byloje yra pateikta draudimo bendrovės „Industrijos GARANTAS“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo kopija, patvirtinanti faktą, jog pažeidimo padarymo metu transporto priemonė „Toyota Corrola“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, teisėjų kolegija J. V. protokole suformuluotą kaltinimą pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, padarymu iš administracinio teisės pažeidimo protokolo šalina ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukia, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad J. V. nėra įgaliotas atstovauti Z. L. ir ginti jo teises ir interesus, todėl jo apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad transporto priemonė buvo konfiskuota, nepranešus jos savininkui Z. L. apie bylos nagrinėjimą, tuo pažeidžiant Z. L. teises, palieka nenagrinėtą.
Įvertinusi tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą J. V. skirta nuobauda – 30 (trisdešimties) parų administracinis areštas nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarimo dalis dėl 30 (trisdešimties parų) administracinio arešto skyrimo, paliekama nepakeista.
Dėl J. V. apeliaciniame skunde keliamo reikalavimo priteisti iš Klaipėdos rajono policijos komisariato 9000 litų neturtinės žalos atlyginimą pažymėtina, kad jis, manydamas, jog policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, turi teisę kreiptis į teismą su skundu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Dėl Z. L. apeliacinio skundo argumentų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, bet teismų praktikoje vadovaujamasi įstatymo analogija ir teisės principais. Efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus. Nesuteikiant galimybės asmeniui įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba, todėl asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-1742/2008, Nr. N444-4028/2008).
Nagrinėjamoje byloje buvo pateikti duomenys (žr. administracinio teisės pažeidimo protokole pateikiamą informaciją apie transporto priemonės savininką, viešosios įstaigos „Regitra“ išrašą (b. l. 18)), kam nuosavybės teise priklauso automobilis „Toyota Corrola“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau iš bylos duomenų matyti, jog jo savininkas Z. L. pirmosios instancijos teismo apie nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos procesą informuotas nebuvo, taip apribojant jam galimybę pateikti savo argumentus bei įrodymus dėl minėto automobilio buvimo J. V. žinioje teisėtumo. Tačiau pabrėžtina, jog apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo viešame teismo posėdyje ir sudarė visas sąlygas Z. L. pasisakyti byloje, duoti paaiškinimus ir pateikti reikalingus įrodymus. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti dėl procesinių pažeidimų nėra jokio pagrindo.
Apeliaciniame skunde Z. L. nurodo atitinkamas aplinkybes, kuriomis siekia paneigti, jog automobilis buvo perduotas J. V. jam esant neblaiviam jo kaip savininko valia ar su jo žinia, o būtent, apeliantas teigia, jog jis automobilį J. V. davė tada, kai šis buvo blaivus. Atsižvelgusi į Z. L. nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog J. V. transporto priemone „Toyota Corrola“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) darydamas administracinį teisės pažeidimą, naudojosi teisėtai, transporto priemonės savininkui leidus naudotis jo transporto priemone. Nors transporto priemonės savininkas apeliaciniame skunde teigia, kad jis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto teisės pažeidimo neįtakojo, transporto priemonę davė blaiviam asmeniui ir apie jo naudojimąsi transporto priemone esant neblaiviam nieko nežinojo, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, transporto priemonės savininkas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, Z. L., kaip transporto priemonės savininkas, savo laisva valia skolindamas savo transporto priemonę kitiems asmenims, elgėsi nepakankamai atsakingai ir rūpestingai, kadangi tokiais savo veiksmais sudarė galimybę tretiesiems asmenims pasinaudoti jo transporto priemone administraciniam teisės pažeidimui daryti.
Atsižvelgusi į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis dėl Z. L. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo teisėta ir pagrįsta, tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
J. V. ir Z. L. apeliacinių skundų netenkinti.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarimą pakeisti: nutarimo dalį, kurioje J. V. pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną šioje dalyje nutraukti.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.