Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-15 · Administracinė byla Nr. A-556-179-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-15
Bylos Nr.
A-556-179-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
G. D.
Atsakovas
Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Policijos
Advokatai
Zenonas Juknevičius
Administracinė byla Nr. A556 - 179/2011Procesinio sprendimo kategorija 29 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Zenonui Juknevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovams Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 9-10), kurį patikslino (b. l. 5-6), kreipėsi į teismą, kuriuo prašė panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 64-S-2107, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas bendro tipo leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus savigynai, ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 5-S-3497, kuriuo skundžiamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos sprendimas buvo paliktas galioti.

Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, priimti netinkamai aiškinant bei taikant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo normas. 2009 m. balandžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį ir už tai jam buvo paskirta 100 MGL dydžio bauda, dėl to iš jo buvo paimtas ginklas ir bendro tipo leidimas laikyti (nešiotis) ginklą savigynai. Pareiškėjo teigimu, įstatymų leidėjas asmens nepriekaištingos reputacijos praradimą sieja su asmens nuteisimu už neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba tyčinį nusikaltimą, kurį padarė taip pat būdamas apsvaigęs, be to, tokiu atveju būtina, kad nuo tokio asmens teistumo išnykimo ar panaikinimo būtų praėję treji metai. Pareiškėjas buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, tačiau jį padarė nebūdamas apsvaigęs, jis buvo nuteistas ne realia bausme, o bauda, ją iš karto sumokėjo, todėl jam teistumas išnyko sumokėjus baudą ir nebuvo įstatymo numatytų sąlygų panaikinti išduotą leidimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 15-16) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad skundžiami sprendimai yra teisėti, nes G. D. 2009-04-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį, jam paskirta bausmė - 12 740 Lt bauda, todėl pagrįstai pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei to paties įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą jam buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus savigynai.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu (b. l. 46-48) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2009 m. balandžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas G. D. buvo pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį ir jam buvo paskirta 100 (vieno šimto) minimalaus gyvenimo lygių (13 000 Lt) bauda. Minėto baudžiamojo įsakymo pagrindu Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2009 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 64-S-2107 panaikino pareiškėjui 2002 m. liepos 10 d. išduotą bendro tipo leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus savigynai, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 5-S-3497 skundžiamą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos sprendimą paliko galioti. Teismas nurodė, kad aiškinant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto teisės normą lingvistiniu, sisteminiu bei loginiu teisės aiškinimo metodais, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas asmens nepriekaištingos reputacijos praradimą sieja su nusikaltimo padarymu, kuris buvo padarytas tyčia arba dėl neatsargumo. Įstatymų leidėjas nusikalstamai veikai dėl neatsargumo nustatė papildomą sąlygą, t. y. asmuo nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau šios sąlygos nenustatė tyčinio nusikaltimo padarymui. Tokią išvadą leidžia daryti šios teisės normos konstrukcija, iš kurios matyti, jog po žodžių „tyčinį nusikaltimą“ nėra nurodytas jo pobūdis „kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“, todėl tam, kad asmuo būtų nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, pakanka dviejų sąlygų, t. y. jis turi būti nuteistas už tyčinį nusikaltimą, išskyrus nurodytą 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję treji metai. G. D. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, t. y. padaręs tyčinį (apysunkį) nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). BK 97 straipsnis, reglamentuojantis teistumo sąvoką, nustato, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (1 d.). BK 97 straipsnio 3 dalis numato, jog turinčiais teistumą laikomi: 1) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas; 2) asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausmės atlikimo laikotarpiu; 3) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; c) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą; d) dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai. Administracinėje byloje neginčijamai nustatyta, jog G. D. padarė tyčinį (apysunkį) nusikaltimą, už kurį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta bausmė ­- bauda. Šio įsakymo pareiškėjas neskundė, su juo sutiko, jis yra įsiteisėjęs (Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), todėl pareiškėjas laikytinas turinčiu teistumą BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčio pagrindu, teistumas pareiškėjui išlieka trejus metus nuo baudos sumokėjimo dienos. Įvertinusi šių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų visetą, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad G. D. papildoma sankcija (leidimo laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus savigynai panaikinimas) buvo skirta pagrįstai, tinkamai pritaikius Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti skundą ir skundžiamus sprendimus – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 64-S-2107, kuriuo panaikintas G. D. išduotas bendro tipo leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus savigynai, ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 5-S-3497, kuriuo atmestas G. D. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. 64-S-2107, panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str.).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 51) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normą - Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą (ABTĮ 143 str.). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto atveju nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kai jis nuteistas už neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką velkančių medžiagų, arba tyčinį nusikaltimą, tačiau taip pat būdamas apsvaigimo būsenoje. Kitaip aiškinant šios normos prasmę, būtų nesuprantama šio straipsnio 2 dalies 1 punkto esmė, pagal kurią nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, teistas už tyčinį nusikaltimą daugiau kaip 6 metams laisvės atėmimo bausme. Šiuo atveju numatytas nuteisimas tik laisvės atėmimo bausme ir ne mažiau kaip 6 metams. Taigi, logiškai aiškinant, reikia pripažinti, kad nuteisimas už tyčinį nusikaltimą ne laisvės atėmimo bausme nereiškia nepriekaištingos reputacijos praradimo, jeigu nusikaltimas buvo padarytas ne apsvaigimo būsenoje.

Atsiliepimas

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 56-58) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad įvykdyto nusikaltimo esminė nuostata yra nusikaltimo padarymas tyčia, o ne subjekto blaivumas. Be to, pareiškėjo padaryta veika yra tęstinio pobūdžio, todėl įvertinti subjekto blaivumą šiuo atveju būtų sudėtinga. Kaltinamasis iš esmės nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, galėjo šį teismo sprendimą apskųsti tuo pačiu nepripažindamas ir savo kaltės dalyvaujant nusikaltimo padaryme, tačiau to nepadarė, savanoriškai sumokėjo jam paskirtą baudą.

Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 59-60) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjui panaikintas išduotas bendro tipo leidimas Nr. 544 laikyti (nešiotis) ginklus savigynai, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus Ginklų ir šaudmenų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 7 punktą, numatytoms sąlygoms), nustačius aplinkybę, įtvirtintą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo inter alia nuteistas už neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba tyčinį nusikaltimą (išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte) ir nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 3 metai – teisės akto redakcija galiojusi nuo 2008 m. birželio 5 d. iki 2010 m. liepos 1 d.).

Pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį. Jam paskirta bauda. Nuosprendis įsiteisėjo (b. l. 21). Baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisei priešinga veika yra apysunkis tyčinis nusikaltimas (Baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d.). Dėl to ginčo nėra, taigi tikrinamoje administracinėje byloje yra aktualus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos taisyklės dalies dėl nepriekaištingos reputacijos asmens sąvokos, susijusios su tyčiniu nusikaltimo padarymu, aiškinimas. Įstatymų leidėjas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo: 1) nuteistas už neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; 2) arba tyčinį nusikaltimą (išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte) ir nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 3 metai. Taigi, jei asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, kas ir nustatyta šiuo atveju, jis nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, aišku, jei yra ir antroji imperatyvi sąlyga, susijusi su teistumo išnykimo ar panaikinimo terminu. Teisėjų kolegijos vertinimu, padarius tyčinį nusikaltimą bei siekiant nelaikyti asmenį nepriekaištingos reputacijos nėra keliamas reikalavimas konstatuoti ir teisei priešingos veikos padarymą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vienas iš dažniausiai taikomų teisės aiškinimo būdų – kalbinis. Jis grindžiamas kalbos, kuria norma suformuluota, mokėjimu, kurį sudaro gebėjimas naudotis tos kalbos morfologinėmis, sintaksinėmis minčių reiškimo priemonėmis. Kalbinio teisės aiškinimo būdu aiškinant žodžius bei sakinius, reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstą, kuris lemia žodžio ar sakinio prasmę (kontekstinio aiškinimo taisyklė). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) žodį “arba” pripažįsta ir jungtuku, skirtu viena kitą išskiriančioms sakinio dalims ar sakiniams jungti (pavyzdžiui, ateik šiandien arba rytoj). Tai reiškia, kad naudojant jungtuką “arba” teisėkūros subjektas į vieną sakinį gali sujungti dvi išsiskiriančias normas, todėl aiškinant jungtinio (sudurtinio) sakinio vieną sakinį jis nėra organiškai siejamas su kitu sakiniu atskirtu jungtuku „arba“. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nesiedamas pirmosios taisyklės su antrąja, tinkamai interpretavo viešojo administravimo taikytiną ir ginčytą teisės normą.

Vien tyčinio nusikaltimo padarymas dar nenulemia asmens nepripažinimo nepriekaištingos reputacijos. Būtina ir kita sąlyga - teistumo neišnykimas per nustatytą laiko tarpą, kas šioje byloje taip pat nustatyta.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas (apeliantas) nuteistas bauda už apysunkį tyčinį nusikaltimą. Pagal Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 3 punktą a papunktį asmenys turinčiais teistumą laikomi trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. G. D. nuteistas 2009 m. balandžio 21 d. Skundžiamas sprendimas, kuris jam sukėlė teisines pasekmes, priimtas 2009 m. gegužės 15 d. Taigi skundžiamo sprendimo ir paskesnio kito ginčijamo sprendimo priėmimo metu trejų metų terminas, reikalingas teistumui išnykti, nebuvo pasibaigęs.

Dėl išdėstytų argumentų darytina kategoriška išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai interpretavo ginčo santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o G. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius