- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-07-02
- Bylos Nr.
- I-619-353/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Kęstutis Gudynas, Janina Vitunskienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- Kauno rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“
- Trečiasis asmuo
- D. Ž.
- Kategorijos
- 1.12Registrai
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Rimanto Giedraičio,
dalyvaujant pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovei Editai Mikuličiūtei,
atsakovo Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovui Kęstučiui Jukniui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Kauno apskrities darbuotojų profesinei sąjungai „Sandrauga“, tretysis suinteresuotas asmuo D. Ž. , dėl nutarimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ 2009 m. kovo 25 d. nutarimą, kuriuo neduotas leidimas skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą Kauno rajono savivaldybės administracijos Kačerginės seniūnei D. Ž. . Pareiškėja prašyme nurodė, jog 2009 m. kovo 25 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius V. B. , atsižvelgdamas į 2009-02-23 pateiktą Administracijos direktoriaus 2009-02-12 įsakymu Nr. ĮS-340 sudarytos tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvadą, pripažino, kad Kačerginės seniūnijos seniūnė D. Ž. padarė tarnybinį nusižengimą - pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968, 2.5, 4.1, 4.4, 5.3 ir 9.3 punktus, Administracijos direktorius 2005-12-02 įsakymu Nr. ĮS-1694 skyrė Kačerginės seniūnei D. Ž. tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Apie tai, kad D. Ž. yra kokios nors profesinės sąjungos renkamojo organo narė nei D. Ž. , nei profesinė sąjunga duomenų Kauno rajono savivaldybės administracijai nepateikė. Kauno rajono savivaldybės administracijos Kačerginės seniūnė D. Ž. 2009-02-25 Nr. V6-46 raštu (gauta Kauno rajono savivaldybės administracijoje 2009-02-26) informavo pareiškėją, kad ji yra Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga" narė. Todėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius, siekdamas išvengti teisminių ginčų, 2009-03-03 įsakymu Nr. P6-111 pripažino 2009-02-25 įsakymo Nr. 66-88 2 punktą negaliojančiu ir kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. Ž. . Atsakovė 2009-03-26 raštu Nr. A-036 KA) informavo pareiškėją, kad profesinės sąjungos „Sandrauga" komitetas 2009-03-25 posėdyje balsuojant nutarė, neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą Kauno rajono savivaldybės Kačerginės seniūnijos seniūnei D. Ž. . Atsakovė 2009-02-26 raštu Nr. A-026 (KA) informavo, kad D. Ž. yra Kauno darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga" padalinio Kauno rajono savivaldybės profesinės sąjungos renkamojo organo komiteto narė. Tačiau nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Profesinių sąjungų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos turi teisę parengti savo veiklos įstatus ir reglamentus, laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti savo aparatą ir veiklą bei formuoti savo veiklos programą. Tiek ši, tiek kitos Profesinių sąjungų įstatymo normos nenustato darbuotojų atstovaujamųjų organų kompetencijos. Apie atstovaujamųjų organų kompetenciją turi būti sprendžiama pagal profesinės sąjungos įstatus (statutą). Dėl atsakovo nepateiktos informacijos pareiškėja negalėjo išsiaiškinti atsakovės organizacinės struktūros bei informacijos, ar Kauno darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga" padalinio Kauno rajono savivaldybės profesinės sąjungos renkamojo organo komiteto nario pareigos prilyginamos profesinės sąjungos renkamojo organo nario pareigoms. Pareiškėjos nuomone atsakovės nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą Kauno rajono savivaldybės Kačerginės seniūnijos seniūnei D. Ž. yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Profesinių sąjungų įstatymo 4 str. išreikšta nuostata apie profesinių sąjungų veiklos ribas reiškia, kad jos veikloje turi būti laikomasi piliečių lygybės principo. Šis principas įpareigoja vienodai vertinti darbuotojų veikimą ar neveikimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintas visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti lygiam su kitais asmenimis, nesančiais kokios nors organizacijos, ar susivienijimo nariais. Profesinės sąjungos sutikimo gavimas garantuoja profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės ryšium su jų veikla profesinėje sąjungoje. Iš Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga" komiteto 2009-03-25 rašto matyti, kad komitete buvo svarstomas Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymas „Dėl sutikimo duoti tarnybinę nuobaudą", akcentuojant, kas inspiravo nurodytus pažeidimus. Rašte nėra jokių duomenų, kad komiteto posėdyje buvo svarstomi D. Ž. veiklos profesinėje sąjungoje aspektai. Profesinių sąjungų įstatyme reglamentuotose profesinių sąjungų narių veiklos garantijose nustatyta, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariui skiriant drausmines nuobaudas reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas (21 str.). Profesinės sąjungos kaip savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus, privalo veikti laikydamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų (Konstitucijos 50 str., Profesinių sąjungų įstatymo 4 str.) ir jų vykdoma veikla neturi prieštarauti įstatymams ir netrukdyti institucijoms įgyvendinti joms priskirtas funkcijas. Būtinybė gauti išankstinį sutikimą garantuoja profesinės sąjungos nariams išvengti galimybės būti diskriminuojamiems dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, t.y. kad su jais nebūtų susidorota už tokią veiklą, taip pat užtikrinant lygias su kitais tarnautojais teises. Taigi profesinė sąjunga, spręsdama dėl sutikimo patraukti drausminėn atsakomybėn valstybės tarnautoją, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik vienu aspektu - ar drausminės nuobaudos skyrimas nesusietinas su tarnautojo profsąjungine veikla, nevertinant tarnautojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su prašymu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Apie tai, kad Kauno rajono savivaldybėje įkurta KADPS „Sandrauga", patvirtina informacinis raštas 2000 06 12 Nr.B-094. Todėl akivaizdu, kad duomenis apie tai, kad veikia profesinė sąjunga ir kad išrinkti profesinės sąjungos valdymo organai pareiškėja žinojo arba turėjo žinoti. Dėl tariamų D. Ž. nusižengimų pareiškėjas (2009-02-12 įsakymu Nr.ĮS-340) sudarė komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti. Šios komisijos išvadoje, buvo teigiama, kad D. Ž. padarė tarnybinį nusižengimą, turėjo būti motyvuotai kvalifikuota su tarnybiniu pažeidimu susijusi veika (nurodomi Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis, punktas). Turėjo būti nurodyta tarnybinio pažeidimo padarymo ar pažeidimo paaiškėjimo diena, nuo to priklauso tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. Be to, pareiškėja neišsiaiškino ar pažeidimai padaryti tyčia ar dėl neatsargumo, neatsižvelgdami į žalos dydį jo padarinius, priežastinį ryšį skyrė tarnybinę nuobaudą- papeikimą. KADPS „Sandrauga" atstovai nebuvo informuoti dėl atliekamo tyrimo, jiems nebuvo suteikta informacija apie komisijos sudarymą D. Ž. tarnybiniam nusižengimui tirti, nebuvo suteikta galimybė tinkamai atstovauti savo narės teises ir teisėtus interesus. Vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 15 str. 1 d. nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymo nustatyta tvarka gina savo narių teises ir teisėtus interesus. Profesinių sąjungų teisės reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus teisinis reglamentavimas įgalina teigti, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti drausminę nuobaudą. Profesinių sąjungų įstatymo 18 str. įtvirtinta teisė reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus bei šios teisės įgyvendinimo tvarka. Teismas panaikina profesinės sąjungos organo sprendimą, jei darbdavys įrodo, kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus. Pareiškėjas savo skunde nepateikia įrodymų, kad priimtas nesutikimas varžo darbdavio galimybę vykdyti įstatymo suteiktas funkcijas. Pareiškėjo prielaida, kad KADPS „Sandrauga" gali veikti ir svarstyti tik profesinės sąjungos veiklos aspektais yra ydinga ir prieštaraujanti nacionaliniams bei tarptautiniams teisės aktams. KADPS "Sandrauga" negalėjo pateikti pasiūlymų dėl nuobaudos skyrimo (neskyrimo). Nors pareiškėja žinojo, kad pagal LR Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos III skirsnio 18 straipsnį, profsąjungos atstovai - valstybės tarnautojai turi tokias aukščiau nurodytas teises, tačiau apie komisijos sudarymą, apie nusižengimo tyrimą, informaciją slėpė ir tuo veiksmu ribojo, trukdė profsąjungos atstovams įgyvendinti savo teises, t. y. ginti ir atstovauti KADPS „Sandrauga" renkamojo organo narės D. Ž. teises bei interesus. Pareiškėjos pageidavimai ir prašymai pateikti profsąjungos įstatus, kitus dokumentus yra ne tik nepagrįsti, bet ir neteisėti ( LR PSĮ 3str. 2 dalis). Profesinė sąjunga - tai savarankiška, savaveiksmė, nepriklausoma organizacija, ypatingai nuo darbdavio. Lietuvos Respublika yra ratifikavusi Tarptautinę Darbo Organizacijos Konvenciją (toliau TDO) Nr. 87, kuri garantuoja profesinių sąjungų laisvę ir apsaugą nuo kišimosi į profesinių sąjungų veiklą. Akivaizdu, kad nebeturint argumentų dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Ž. , pareiškėja bando remtis profesinės sąjungos veiklos varžymu ir kaltinimais. Pareiškėja savo skundo turiniu ir išreikšta nuomone iš esmės iki minimumo susiaurina profesinės sąjungos laisvės principą, užkerta kelią ne tik darbo kodekse įtvirtintoms darbo teisės normų priežiūrai ir kontrolei, bet ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio nuostatai, kad « „Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus"». Pareiškėjos suformuotus argumentus skunde profsąjungos turėtų tapti ne darbuotojų profesinių, ekonominių, socialinių teisių bei interesų gynėjomis, bet pažymų išdavimo kontoromis, kuriose net akivaizdaus ir visuotinai žinomo fakto negalėtų naudoti kaip argumento ginant darbuotojo interesus. Tokia pozicija akivaizdžiai prieštarauja TDO konvencijos Nr. 87 1 skyriaus 2 straipsniui, kur konstatuota, „kad darbuotojai ir darbdaviai be jokių išimčių turi teisę pasirinkti, be išankstinio leidimo steigti ir stoti į organizacijas, vadovaudamiesi tik tų organizacijų taisyklėmis". PS „Sandrauga" komiteto posėdyje 2009-03-25 buvo svarstomas Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymas „ Dėl sutikimo duoti tarnybinę nuobaudą". Komitetas balsų dauguma priėmė sprendimą, kad sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą D. Ž. neduoti. Mano, kad išanalizuota situacija padeda tinkamai vertinti susidariusią situaciją. Nesutikimas iš esmės nepažeidžia darbdavio interesų, nesuvaržo darbdavio veikimo laisvės, nepakenkia darbdavio vykdomoms funkcijoms.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Byloje esančia medžiaga nustatyta, jog Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P6-88 skyrė Kačerginės seniūnijos seniūnei D. Ž. tarnybinę nuobaudą – papeikimą už tai, kad ji padarė tarnybinį nusižengimą – pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalie 1 punktą – laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų (LR ATPK 259 ir 260 str. ir LR virtos savivaldos įstatymo 32 str. 3 d. 9p.), LR valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą – laikytis nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968, 2.5, 4.1, 4.4, 5.3. ir 9.3 punktus, Administracijos direktoriaus 2005-12-02 įsakymu Nr. ĮS-1694 patvirtintų Kauno rajono savivaldybės administracijos Kačerginės seniūnijos veiklos nuostatų 2 dalies 15.6. ir 16.1. punktus (b.l. 9). Tačiau D. Ž. 2009 m. vasario 25 d. raštu Nr. V6-46 (b.l. 10) informavo pareiškėją apie tai, jog ji yra Kauno apskrities profesinės sąjungos „Sandrauga“ narė. Analogišką informaciją pareiškėjui pateikė ir Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“ 2009 m. vasario 27 d. raštu Nr. A-027(KA) (b.l. 11). To pasėkoje, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. P6-111 pripažino administracijos direktoriaus 2009 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. P6-88 „Dėl D. Ž. tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos“ 2 punktą negaliojančiu ( b.l. 14) ir kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Tačiau Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“ 2009 m. kovo 26 d. raštu Nr. A-036KA (b.l. 28) informavo pareiškėją, jog 2009 m. kovo 25 d. posėdyje buvo balsuota ir nutarta neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą –papeikimą- Kauno rajono savivaldybės Kačerginės seniūnei D. Ž. .
Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. įtvirtintas profesinės sąjungos renkamo organo nario teisių skiriant tarnybines nuobaudas apsaugos mechanizmas, laikantis Konstitucijos 29 str. įtvirtinto visų asmenų lygybės principo, reiškiančio žmogaus prigimtinę būti lygiam su kitais asmenimis, nesančiais kokios nors organizacijos ar susivienijimo nariais, reiškia garantijas profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. To paties straipsnio 5 d. nurodyta, kad kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į renkamus profesinės sąjungos organus, gali būti nustatomos kolektyvinėse ir kitose sutartyse.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 04 13 administracinėje byloje Nr. A-l 70-04 konstatavo, kad „profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui — profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindami pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuota pažeidėjo veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui".
Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime (Administracinių teismų praktika Nr. 9, 2006 metų sausis-birželis, 335 1.) nurodyta, kad byloje nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirta funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus.
Profesinių sąjungų įstatymo 10 str. 4d. nurodyta, kad profesinė sąjunga atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, profesinė sąjunga gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus, o 15 str. nurodyta, kad profesinė sąjunga atstovauja savo nariams ir gina savo narių interesus. Iš to darytina išvada, jog profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinis sutikimas skirti drausminę nuobaudą būtinas veikiančio profesinės sąjungos renkamojo organo nariui. Kreipiantis į Kauno apskrities darbuotojų profesinę sąjungą „Sandrauga“ D. Ž. buvo jos komiteto nariu (b.l. 12-13). Profesinės sąjungos Įstatų 36.8 punkto nuostatos (b.l. 22-27) suteikia „Sandraugos“ komitetui teisę spręsti dėl sutikimo davimo skiriant drausmines nuobaudą. Teisės aktas, reglamentuojantis profesinės sąjungos teisę spęsti dėl sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą davimo, nesuteikia teisės profesinei sąjungai vertinti valstybės pareigūno numatomos skirti tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, bei atsižvelgiant į tokį vertinimą, neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą.
Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodyti nesutikimo skirti seniūnijos pareigūnei tarnybinę nuobaudą motyvai negali būti laikomi pagrįstais. Argumentų, jog tarnybinė nuobauda Kačerginės seniūnijos seniūnei yra skiriama dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje, atsakovas, neduodamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodė. Teismo posėdyje nurodė, kad sprendžiant sutikimo davimo klausimą, komitetas nagrinėjamos tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog tarnybinės nuobaudos skyrimas šiai pareigūnei šiuo atveju yra susijęs su jos veikla profesinėje sąjungoje, nėra. Pati D. Ž. teismo metu nepatvirtino, kad norima paskirti tarnybinė nuobauda nėra susijusi su jos veikla profesinėje sąjungoje. Dėl to byloje ginčijamas atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, pripažintinas neteisėtu ir turi būti panaikintas ABTĮ 88 str. 1d. 2p.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija
nusprendžia:
Skundą patenkinti.
Panaikinti 2009 m. kovo 25 d. Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą- Kauno rajono savivaldybės Kačerginės seniūnijos seniūnei D. Ž. .
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.