Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarties G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 50 str. numatytą pažeidimą ir nubaustas 300 Lt dydžio bauda už tai, kad jis 2013-10-04 pasisavino įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį fotoaparatą „Fujifilm“, padarydamas 127,47 Lt žalą.

G. M. dėl šio nutarimo padavė apeliacinį skundą, tačiau Kauno apylinkės teismas skundžiama 2014 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė priimti skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes skundas paduotas praleidus įstatyme numatytą terminą, pareiškėjas atnaujinti praleisto termino neprašo, svarbių priežasčių, dėl ko buvo praleistas terminas nenurodo.

G. M. atskirasis skundas netenkinamas.

ATPK 293 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu teismas gali atnaujinti. Taigi teisės aktai įtvirtina konkrečią termino skundui dėl nutarimo paduoti eigos pradžią – nutarimo priėmimo dieną. Įstatyme numatytas 20 dienų terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai.

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimus teismų praktika yra pakankamai nuosekli ir nusistovėjusi. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas. Svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, gali būti pripažintos objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus. Tokiomis aplinkybėmis (svarbiomis skundo teismui padavimo termino praleidimo priežastimis) pripažįstamos objektyviai egzistavusios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, tokios kaip pareiškėjo sunki liga, komandiruotė ar išvykimas į užsienio valstybę (buvimas užsienio valstybėje), kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę ir jo valią.

Pažymėtina, jog skundo padavimo termino pradžią įstatymas sieja ne su nutarimo įteikimo pažeidėjui aplinkybe, o su nutarimo priėmimo diena, todėl sprendžiant dėl praleisto termino pati nutarimo įteikimo ar neįteikimo aplinkybė nėra reikšminga. Be to pažymėtina, jog nagrinėjant ATP bylas, CPK nuostatos netaikomos, svarbu nustatyti, ar asmuo žinojo, buvo informuotas apie pažeidimo nagrinėjimo laiką. Kaip matyti iš bylos duomenų, apie administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo laiką ir datą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinoma (b. l. 1, 58, 81), jis ne kartą buvo kviečiamas atvykti į posėdžius, tačiau į juos dažniausiai neatvykdavo, apie svarbias nedalyvavimo priežastis nepranešdavo. Posėdyje dalyvavo pirmuosius du kartus (b. l. 34,41), apie sekantį posėdį jis buvo informuotas tinkamai, tačiau į jį, kaip ir kitus vėlesnius posėdžius, neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, šaukimų neatsiimdavo. Į paskutinį posėdį buvo nutarta pareiškėją atvesdinti, pareigūnams susisiekus telefonu, pareiškėjas buvo informuotas apie posėdį, jo laiką, datą, tačiau pareiškėjas į jį neatvyko. Nors pareigūnams nurodė, kad gydomas ligoninėje, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nei apylinkės teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, prie skundų nepridėjo, išsiųsto nutarimo iki 2014-06-27 neatsiėmė (laiškas grįžo neįteiktas). Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad asmuo privalo domėtis bylos eiga, būti atidus ir rūpestingas, tačiau anksčiau nurodytos aplinkybės rodo, jog pareiškėjas toks nebuvo – nei priimtu sprendimu, nei jo rezultatu nesidomėjo. Nutarimas jam išsiųstas sekančią dieną po jo priėmimo teismui žinomu pareiškėjo adresu, kuriuo, kaip matyti iš teismui pateiktų skundų (b. l. 92,101), pareiškėjas ir gyvena. Konstatuotina, jog nutarimas išsiųstas laikantis ATPK 288 str. 2 d. numatytos tvarkos. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pareiškėjas, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, savo procesinėmis teisėmis naudojosi aplaidžiai, žinodamas apie posėdžius į juos nevykdavo ir svarbių neatvykimo priežasčių teismui nenurodydavo, jas patvirtinančių dokumentų nepateikdavo, todėl skundo argumentas, jog nutarimo nuorašas jam nebuvo įteiktas kaip numatyta CPK, tuo pažeidžiant pareiškėjo teises, atmetamas kaip teisiškai nereikšmingas ir nepagrįstas, o teismo išvada, kad skundas paduotas praleidus įstatyme numatytą terminą, yra teisėta ir pagrįsta.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, neprašė apylinkės teismo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jokių svarbių šio termino praleidimo priežasčių nenurodė, tokių aplinkybių nenurodyta ir atskirajame skunde apygardos teismui (tai, kad nutarimas nebuvo įteiktas CPK numatyta tvarka, kaip jau aptarta anksčiau, nėra pateisinama termino skundui paduoti praleidimo priežastimi), todėl konstatuojama, jog tenkinti pareiškėjo skundą nėra jokio teisino ir faktinio pagrindo.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.