- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-24
- Bylos Nr.
- A2.6.-5150-660/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04437-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- G. Ž.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. Ž., jo atstovui advokatui G. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) LR piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), neturinčio galiojančių administracinių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Ž. 2014-03-22, 12.46 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į sklypo tvorą ir ją apgadino. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nekvietė policijos į įvykio vietą ir pasišalino iš įvykio vietos. Automobilį vairavo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 14, 133, 234 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. Ž. kaltu dėl pažeidimų prisipažino iš dalies. Parodė, kad važiuodamas iš parduotuvės užvedė automobilį, kuris stovėjo prie tvoros, koja nuslydo nuo sankabos pedalo, automobilis atsitrenkė į tvorą ir ją apgadino. Jis nuėjo prie durų, paskambino, tačiau namuose šeimininkų nebuvo. Jis pagalvojo, kad atvažiuos kitą dieną ir nuvažiavo. Tuo metu jis gydėsi Kauno S. Dariaus – S. Girėno ligoninėje, vartojo raminančius vaistus – tiapridą, mirtazepiną, lorazepamą ir oksezepamą, kuriuos atnešdavo med. seselė. Jam grįžus į ligoninės aikštelę maždaug po 20 minučių, privažiavo policijos pareigūnai, patikrino jo blaivumą, nes pagalvojo, kad jis apsvaigęs. Jo kalba buvo galimai nerišli dėl to, kad jis buvo susijaudinęs. Kitą dieną jis nuvažiavo pas tvoros savininką, atlygino jam padarytą dėl tvoros apgadinimo žalą – 240 Lt. Prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kurios reikalingos darbo funkcijų atlikimui, dėl to gali nukentėti jo šeima.
Liudytojas K. E. N. parodė, kad 2014-03-22, vakare grįžęs namo pamatė, kad yra apgadinta jam priklausanti tvora. Dėl to buvo padaryta 240 Lt žala. Kitą dieną nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą. Po to atvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. Ž. ir atlygino padarytą žalą.
Specialistė D. Z. parodė, kad ji tvirtina savo duotą specialisto išvadą. G. Ž. šlapime buvo rasta tiaprido, mertazapino, lorazepamo, oksazepamo pėdsakų. Šie preparatai yra psichika veikiančios medžiagos. Lorazepamas ir oksezepamas yra įtraukti į psichotropinių medžiagų sąrašą. Nurodyti vaistai nėra įtraukti į draudžiamų vartoti medžiagų sąrašą, jie vartojami medicininiais tikslais, tačiau vartojant mirtazapiną, tiapridą rekomenduojama vengti vairuoti transporto priemones.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. pažeidimų faktą ir G. Ž. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį, nurodytu adresu rado apgadintą tvorą. Savininkas G. D. nurodė, kad ją apsisukdamas apgadino automobilį Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Automobilį rado aikštelėje. Priėjęs G. Ž. nurodė, kad jis galimai apgadino tvorą. Kilus įtarimui, kad vairuotojas apsvaigęs, jis buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą (b. l. 3, 4, 5), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota apgadinta tvora (b. l. 6), G. Ž. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jis buvo išgėręs raminančių vaistų, važiuodamas automobiliu sumaišė bėgius ir trenkėsi į tvorą. Neradęs namuose šeimininkų, kuriems norėjo žalą atlyginti, išvažiavo. Žalą atlygins (b. l. 7), K. E. N. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad ryte pastebėjo, kad apgadinta jų namo tvora. G. Ž. padarytą žalą atlygino, pretenzijų neturi (b. l. 8, 9, 14), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad G. Ž. buvo blaivas (b. l. 10), specialisto išvada, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, iš kurių matyti, kad G. Ž. nustatytas medikamentinis apsvaigimas (b. l. 11, 21), pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad G. Ž. neturi galiojančių nuobaudų (b. l. 15), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 18, 19), draudimo sutartis (b. l. 20), fotolentelės (b. l. 22, 23), VĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektorius pažymos, iš kurių nustatyta, jog G. Ž. gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2014-03-05 iki 2014-03-22, buvo gydytas medikamentais: sertralinu, mirtazapinu, depakine chono, tiapridu, diazapamu, chlorprotixenu, lorazepamu, prenewel (b. l. 32, 42), kita bylos medžiaga.
G. Ž. ir jo atstovo argumentai, kad jis eismo įvykio metu nebuvo apsvaigęs nuo psichika veikiančių medžiagų, atmestini kaip nepagrįsti.
Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai patikrino G. Ž. blaivumą, alkotesterio parodymais buvo 0,00 promilių, tačiau jo elgesys kėlė įtarimų, nes jis sunkiai orientavosi aplinkoje, nesugebėjo parašyti paaiškinimo, akivaizdžiai matėsi, kad jis apsvaigęs, todėl jį pristatė į Priklausomybės ligų centrą, kur iš G. Ž. buvo paimti kraujo ir šlapimo mėginiai tyrimui (b. l. 4). Iš byloje esančių specialisto išvados matyti, kad G. Ž. šlapime rasta tiaprido, mirtazapino, lorazepamo ir pėdsakų oksazepamo (b. l. 11). Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad gydytojas-psichiatras apžiūrėjęs po eismo įvykio G. Ž., nurodėjo, jog jis sunkiai pastovi, krypsta į šonus, posūkiuose krenta, Rombergo pozoje svyruoja, sunkiai sukoncentruoja žvilgsnį, dėmesys ženkliai susilpnėjęs, kalba nerišli, ir padarė išvadą, kad G. Ž. apsvaigęs, po laboratorinio tyrimo padarė galutinę išvadą, kad G. Ž. apsvaigęs, nustatytas medikamentinis apsvaigimas (b. l. 11, 21).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. Ž. padarė ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013, 2AT-3-2014).
G. Ž. neturi galiojančių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis gailisi padaręs pažeidimą, atlygino padarytą žalą (ATPK 31 str. 1 d. 1, 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Atsižvelgus į aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį – G. Ž. kitam asmeniui priklausantį turtą – tvorą - apgadino netyčia, neturėjo tikslo ir nesiekė išvengti administracinės atsakomybės, padarinius – pažeidėjo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį – padaryta žala nėra didelė bei į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žalą atlygino, pažeidėjo asmenybę – jis dirba, išlaiko šeimą, konstatuotina, jog šioje byloje už padarytą pažeidimą pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. sankcijos ribose paskirta nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – būtų per griežta ir neproporcinga jo padaryto pažeidimo pavojingumui priemonė, taigi neteisinga. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir G. Ž. paskirti švelnesnę nuobaudą, t. y. trumpesnį, nei numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 3 dalies sankcijose, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir paskirti mažesnę baudą nei sankcijose numatyta minimali. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str., 30 str., 30² str., 33 str. 2 d., 286 str., 287 str., 313 str., teismas
nutaria:
G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., skirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams,
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirti 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.