- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-30
- Bylos Nr.
- ATP-320-719/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00146-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Liudvikas Myško Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-320-719/2013
2013 m. liepos 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-06-06 nutarimu M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. paskiriant galutinę subendrintą 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. M. M. nubaustas už tai, jog 2013-05-20 d., apie 12.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas 2,04 promilių girtumas, ir policijos pareigūnui nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, vairuotojo pažymėjimo bei valstybinės techninės apžiūros talono.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. M. prašo panaikinti 2013-06-06 Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinę bylą M. M. atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog įvykio metu inkriminuotame kaltinime jo tėvui priklausančio automobilio nevairavo, o tik sėdėjo šio automobilio keleivio sėdynėje, todėl jam negali kilti atsakomybė pagal numatytus ATPK straipsnius. Pabrėžia, jog Molėtų r. PK vyresnysis patrulis E. K. administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis surinko atmestinai bei suklastojo oficialų dokumentą (be jokio pagrindo į protokolą įrašydamas, kad Molėtų rajono PK pareigūnė D. T. šioje byloje yra nukentėjusioji); kriminalinės policijos tyrėja D. T. jokio dokumento, kuris duotų pagrindą ją pripažinti šioje administracinėje byloje nukentėjusiąją, nesurašė ir nustatyta tvarka neregistravo; Molėtų rajono apylinkės teismas – grubiai pažeisdamas materialiosios ir proceso teisės normas bei konstitucines jo teises nei administracinį protokolą surašiusio Molėtų rajono PK vyresniojo patrulio E. K., nei liudininko – Molėtų rajono PK prevencijos poskyrio vyresniojo specialisto A. S., nei nukentėjusiosios – Molėtų rajono PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos D. T., į teismo posėdį neiškvietė ir nustatyta tvarka neapklausė. Apeliantas taip pat pažymi, jog skundžiamas nutarimas nepagrįstas jokiais patikimais įrodymais, teismas nebuvo aktyvus proceso dalyvis ir neapklausė liudytojų, o byloje kilusios abejonės ir prieštaravimai nebuvo pašalinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas prašo M. M. skundo netenkinti ir skundžiamą Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog M. M. administracinėn atsakomybėn patraukas pagrįstai, esant pakankamai jo kaltės padarius inkriminuotus pažeidimus įrodymų o paskirta nuobauda yra adekvati ir proporcinga. Pabrėžiama, jog apeliantas padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, pateikė nemotyvuotą ir nepagrįstą apeliacinį skundą, kuriuo bando išvengti administracinės atsakomybės, o nepatogumai dėl paskirtos administracinės nuobaudos negali būti pagrindu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Tenkinama dalis apeliacinio skundo.
Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nutarimą ir byloje esančią medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad Molėtų rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013-06-06 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nesilaikė ATPK 284-285 str. keliamų reikalavimų, todėl skundžiamas teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 256 str. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, taip pat kitokiais dokumentais.
Remiantis teismų praktika, teismo sprendimas, kuriame nustatant asmens kaltę apsiribojama formalių rašytinių byloje esančių įrodymų išvardinimu, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, spręsdamas M. M. kaltės klausimą dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo, nurodė tik tai, kad jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, M. M. neprisipažino įvykio metu būdamas neblaivus vairavęs automobilį, nors ir nurodė jog su savimi neturėjo dokumentų.
Pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti tiesiogiai nagrinėjamame įvykyje dalyvavę asmenys: policijos pareigūnas E. K., surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, policijos pareigūnai D. T. bei A. S.. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą.
Pagal ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-05-28 nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Be to, pastebėtina ir tai, jog ATPK 283 str. numatyta, kad tik pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Minėti procesiniai veiksmai turi atsispindėti teismo posėdžio protokole (ATPK 285 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-12 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Joje konstatuota, kad administracinė atsakomybė pagal savo pobūdį yra panaši į baudžiamąją atsakomybę, todėl bylose, kuriose gali būti taikoma baudžiamajai atsakomybei artima sankcija, asmeniui turėtų būti suteikiamos ne mažesnės jo teisių apsaugos garantijos. Už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą asmeniui gali būti skirta bauda, areštas, o ši sankcija gali būti palyginama su bausmėmis, skiriamomis už baudžiamuosius nusižengimus. Baudžiamojo proceso metu teisiamajame posėdyje privalo būti rašomas protokolas. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą, juo labiau kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas priimtas remiantis vien tik rašytine bylos medžiaga.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, pažeidė ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius. Kadangi įrodymų vertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 str. l d. nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, šių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl jis naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas,
nutaria:
Tenkinti dalį M. M. apeliacinio skundo.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-06-06 nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teisme.
Ši nutartis neskundžiama.